Šilumvežis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Lietuvos geležinkelių ER20 šilumvežis
TEP-70 Saratove

Šilumvežis tai lokomotyvas, kuriame sumontuotas vidaus degimo variklis. Šilumvežiai pakeitė garvežius šeštajame XX amžiaus dešimtmetyje.

Traukinio įsibėgėjimo, stabdymo metu varančiai sistemai tenkančios jėgos pernelyg didelės, kad tiktų įprastinė pavarų dėžė. Dažniausiai šilumvežio vidaus degimo variklis suka elektros generatorių, kuris maitina ratus varančius elektros variklius. Šie varikliai panaudojami ir stabdymui. Stabdymo metu elektros variklių (kurie tuomet veikia kaip generatoriai) pagaminta elektros energija retais atvejais gali būti kaip nors panaudojama, tačiau dažniausiai šilumvežiai turi rezistorių bloką jai tiesiog išsklaidyti šilumos pavidalu.

Gali būti taip pat hidraulinė pavara, praeityje bandyti ir kitokie sprendimai.

Lietuvoje dažniausiai naudojami šie šilumvežiai:

Magistraliniai krovininiai:

Manevriniai (sąstatams kelynuose formuoti, nedideliems atstumams traukti):

Keleiviniai:

Sovietinis šilumvežis 2TE10L