Prancūzkelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Prancūzkelis
Prancūzkelis.svg
Vieta
ŠalysLietuvos vėliava Lietuva, Baltarusijos vėliava Baltarusija
MiestaiMarcinkonysZubrovas, Marcinkonys – Ogorodiščia Benkai, Motyliai
Pagrindinė informacija
Statybų pradžia1914 m.
Uždarymas1974 m.
Techninė informacija
Ilgis28,5 km (Lietuvos teritorijoje)
Vėžė600 mm vėžė
Išvystomas greitis30 km/h
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Prancūzkelis – istorinio siaurojo geležinkelio (600 mm vėžės[1]) linija nutiesta nuo Marcinkonių iki Katros upės, skirta medienai pervežti. Dabar išardyta, naudojama kaip kelias.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istoriniuose šaltiniuose Marcinkonys minimi jau 1637 m. Ši gyvenvietė išaugo antroje XIX a. pusėje, nutiesus Varšuvos–Sankt Peterburgo geležinkelį. Nutiesus geležinkelį, prasidėjo miškų kirtimas.

1914 m. kaizerinės Vokietijos kariuomenė nutiesė 28,5 km ilgio siaurojo geležinkelio atšaką nuo Marcinkonių iki Katros upės, kuriuo buvo vežamos girios pušys ir eglės. Buvo nutiesti atsišakojimai ir anapus Katros upės, šiuo metu – Baltarusijos teritorijoje: į Zubrovą bei į Benkus ir Motylius per Ogorodiščią.

Garvežys, pilnai pakrautas anglimi ir vandeniu, svėrė 11 tonų, su sąstatu išvystydavo 30 km/h greitį. Sąstatą dažniausiai sudarė trys atviros platformos, taip pat buvo naudojamas keleivinis bei šarvuotas vagonai. Keleiviniu traukiniu galėjo važiuoti iki 150 žmonių. Kelionei į abi puses buvo sunaudojama 600 kg anglies arba 3 m³ malkų, kai anglies nebūdavo. Sąstatą aptarnaudavo trys darbuotojai: mašinistas, padėjėjas ir konduktorius.[2] Po Antrojo pasaulinio karo linijoje nelikus garvežių, aplinkinių kaimų gyventojai važinėjo vagonais pasistumdami kartimis.[3]

Siaurasis geležinkeliukas, vietinių gyventojų vadinamas Prancūzkeliu, buvo naudojamas iki 1974 m. medienai išvežti. Dabar buvusio geležinkelio kelias yra nebenaudojamas, bėgiai ir pabėgiai išardyti, todėl galima važiuoti keliu automobiliu. Pavažiavus ~7 km, kelias labai suprastėja ir tampa nepravažiuojamas, tačiau po kelių kilometrų vėl pagerėja.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]