Garvežys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
L serijos garvežys Klaipėdoje
PT4 serijos garvežys Šauliuose

Garvežys – garo jėgainės varomas lokomotyvas.[1] Tai paprastas ir patikimas lokomotyvas, varomas nebrangiu kuru. Bet garvežys turi mažą naudingumo koeficientą ir katilo galios apribojimus, todėl garvežius pakeitė ekonomiškesni dyzeliniai ir elektriniai lokomotyvai. Dažniausiai garvežys juda ant žemės nutiestais bėgiais, tačiau būna ir kelio garvežių.

Įrenginys ir veikimo principas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Garvežys susideda iš trijų pagrindinių dalių: garo katilo, garo mašinos ir važiuoklės. Didesni garvežiai turi nuolat prijungtą tenderį, kuriame vežamos vandens ir kuro atsargos. Kai kurie garvežiai, važiuojantys nedideliais atstumais, tenderio neturi, vandens ir kuro atsargos yra pačiame garvežyje.

Garvežiai dažniausiai buvo varomi malkomis, anglimi arba nafta. Garvežio jėgainė paprastai yra stūmoklinė garo mašina. Būta ir garo turbinomis varomų garvežių, tačiau jų bandymai nelaikomi sėkmingais.

Garvežys turi savo nepriklausomą stabdymo sistemas ir gali tiekti suspaustą orą ar vakuumą vagonuose esantiems stabdžiams. Suspaustam orui sukurti garvežys turi garo-oro siurblį, varomą garais iš katilo. Dažniausiai garvežys turi tris stabdžių sistemas: automatinį stabdį, kuris valdo viso traukinio stabdžius; pagalbinis stabdys, valdantis lokomotyvo stabdžius ir stovėjimo stabdžių sistemą.

Garvežiui valdyti paprastai reikalingi du ar trys žmonės:

  • mašinistas (vedantis garvežį)
  • mašinisto padėjėjas (rūpinasi vandens kiekiu ir apskritai garo mašinos darbu, šildo garvežį)
  • kūrikas (šildo garvežį).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Džordžo Stivensono garvežys „Raketa“, 1829 m

Pirmąjį garvežį 1804 metais pastatė Ričardas Trevitikas, jaunystėje pažinojęs garo mašinos išradėją Džeimsą Vatą. Tačiau tais laikais ketaus bėgiai negalėjo išlaikyti sunkiasvorės transporto priemonės.

Vėlesniais metais daugelis inžinierių bandė sukurti garvežius, tačiau talentingiausias buvo Džordžas Stivensonas, o sėkmingiausias jo garvežys buvo „Raketa“, pagamintas 1829 m. Šis garvežys, kaip technikos paminklas, saugomas Darlingtono geležinkelių muziejuje.

Garvežio pasaulio greičio rekordas yra 203 km/val. Šį rekordą pasiekė Londono ir Šiaurės Rytų geležinkelio A4 serijos garvežys "Mallard" №4468 Didžiojoje Britanijoje 1938 m.

Garvežiai dominavo nuo XIX a. vid. iki XX a., o vėliau juos pakeitė dyzeliniai ir elektriniai lokomotyvai.

Dyzelinio kuro kainų didėjimas sukėlė kelias iniciatyvas atgaivinti garvežių veikimą, tačiau iki šiol garvežiai veikia tik kai kuriose mažose stotyse arba jais vežiojami turistai.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

S serijos garvežys ir jo ratų išdėstymas

Garvežiai yra klasifikuojami pagal jų ratų išdėstymą (kreipiamųjų, varančiųjų ir palaikančiųjų ašių skaičių) ir darbo pobūdį. Populiariausios klasifikacijos pagal ratų išdėstymą – Ejyte žymėjimas (Didžiojoje Britanijoje) ir UIC klasifikacija (likusioje Europoje).[reikalingas šaltinis] Daugumoje šalių garvežiai yra priskiriami atskiroms klasėms. Skirstymas į klases taip pat žymimas pagal ratų išdėstymą.

Pagal darbo pobūdį garvežiai skirstomi į krovininius, keleivinius, manevrinius, universaliuosius, pramoninius ir kurjerinius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Garvežys. Visuotinės lietuvių enciklopedijos. [1]