Interjeras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Interjeras (pranc. intérieur 'vidinis') – pastato ar patalpos arba automobilio, lėktuvo, laivo ar panašios transporto priemonės vidus; meniškai suformuota ir apipavidalinta vidaus erdvė ir jos įrenginiai.

Pastatų interjeras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausieji interjero kompomentai yra:

  • erdvė (vientisa arba suskirstyta);
  • įranga (baldai, prietaisai);
  • dekoras (paveikslai, kilimai, mozaika ir kt.).

Skirtingos visuomenės formacijos, tautų kultūrinės tradicijos, meno stiliai formavo skirtingus vidaus erdvių formavimo, jų apdailos principus.

  • Pirmykščių būstų interjerui būdinga apskritas, stačiakampis arba netaisyklingas planas, vientisa erdvė, negausi įranga.
  • Bizantinio stiliaus interjeruose dominavo Rytų šalims būdingas puošnumas ir spalvingumas, buvo gausiai vartojama mozaika, inkrustacija.
  • Gotikiniam interjerui būdinga sudėtingos kompozicijos vidaus erdvė, ištęstų formų baldai ir skulptūros, spalvingi stilizuoto piešinio vitražai.
  • Renesanso interjeruose dominavo simetriška, horizontaliai skaidyta erdvė su sijinėmis kesoninėmis lubomis, plokščiais bei cilindriniais skliautais, antikinių formų baldai, monumentali sienų tapyba, gobelenai.
  • Baroko (ypač rokoko) interjerui būdinga kreivų linijų planai, išlankstytų architektūrinių formų ir linijų suskaidyta erdvė, įvairaus silueto baldai, intensyvus apšvietimas, įvairi puošyba (freskos, skulptūros, kilimai, šviestuvai ir kt.)
  • Klasicizmo interjere dominavo taisyklingas erdvės skaidymas, santūrumas, saikingas dekoras.