Vilniaus–Kauno geležinkelis
| Geležinkelis Vilnius–Kaunas | |
 | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys |  Lietuva |
| Stočių skaičius | 20 |
| Miestai | Vilnius – Vievis – Kaišiadorys – Kaunas |
| Pagrindinė informacija | |
| Tipas | Tarpmiestinis |
| Operatorius | AB „Lietuvos geležinkeliai“ |
| Statybų pradžia | 1859 m. |
| Atidarymas | 1862 m. |
| Techninė informacija | |
| Ilgis | 104 km |
| Vėžė | 1520 mm vėžė |
| Elektrifikacija | 1975 m. |
Vilniaus–Kauno geležinkelis – elektrifikuota geležinkelio linija, jungianti Vilnių su Kaunu. Nutiesta per šešių savivaldybių teritoriją. Dabar tai intensyviausiai Lietuvoje naudojamas geležinkelio ruožas, visas geležinkelis (išskyrus atkarpą Kauno geležinkelio tunelyje) yra dvikelis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1859 m. pavasarį linija pradėta tiesti kartu su Peterburgo–Varšuvos geležinkeliu kaip rytinė Lentvario–Virbalio geležinkelio atšaka. 1862 m. kovo 15 d. ja pradėtas traukinių eismas.[2] Tiesiant geležinkelį Kaune ir Paneriuose iškasti tuneliai – pirmieji Rusijos imperijoje geležinkelio tuneliai.
Buvęs dvibėgis geležinkelis, po I pasaulinio karo vienas vėžė buvo nuardyta – dviguba liko tik Kauno–Palemono ir Vilniaus–Lentvario ruožuose. XX a. tarpukariu Vilniaus kraštui esant Lenkijos valdžioje geležinkelis prarado strateginę reikšmę. 1920–1938 m. dėl įtemptų Lietuvos ir Lenkijos santykių eismas Vievio–Lazdėnų tarpstotyje nevyko, tad šios stotys buvo galinės savo valstybėse. 1939 m. Kauno–Vievio ruože traukiniai galėjo išvystyti 120 km/h greitį.[3] 1939 m. Vilniaus kraštas priskirtas Lietuvai, 1940 m. balandį imtas tiesti dvibėgis kelias ruože Lentvaris–Palemonas (75 km), kasdien nutiesiant apie 3 km kelio.[4] panaudojant susiaurintą (vietoje dviejų vėžių palikta viena) Vilniaus–Turmanto geležinkelio ruožą.[5] Užėjus sovietams ruožo svarba vėl išaugo. 1940–1941 m. sandūroje Vilniaus–Kauno maršrutu ėmė važiuoti automotrisės, kurios ruožą įveikdavo per 65 minutes.[6]
1949 m. vasarą tarp Vilniaus ir Kauno pradėjo kursuoti dyzeliniai traukiniai.[7] 1975 m. baigta ruožo elektrifikacija, gruodžio 29 d. pirmą kartą iš Vilniaus į Kauną išvyko elektrinis traukinys. Tai buvo elektrinis traukinys ER9M su numeriu 378, pagamintas Rygos vagonų gamykloje.[8] 1979 m. baigtas elektrifikuoti Naujosios Vilnios–Kauno ir Lentvario–Trakų kelias.[9]
2008 m. gruodžio 24 d. iš Vilniaus į Kauną išvyko pirmasis modernus dviaukštis elektrinis traukinys.[10]
Keleivių susisiekimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dabar linija kiekviena kryptimi kasdien važiuoja 14 dviaukščių elektrinių traukinių Škoda EJ575 (Čekija). Kelionė tarp Vilniaus ir Kauno trunka, priklausomai nuo sustojimų skaičiaus, 60–100 min. Atskiromis linijos atkarpomis naudojasi ir kitomis kryptimis (iš Vilniaus į Klaipėdą, Trakus ar Varėną) važiuojantys keleiviniai traukiniai.
Stotys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didesnės geležinkelio stotys linijoje:
- Vilniaus geležinkelio stotis
- Panerių geležinkelio stotis
- Lentvario geležinkelio stotis
- Vievio geležinkelio stotis
- Žaslių geležinkelio stotis
- Kaišiadorių geležinkelio stotis
- Pravieniškių geležinkelio stotis
- Palemono geležinkelio stotis
- Kauno geležinkelio stotis
Incidentai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1975 m. balandžio 4 d. Žasliuose įvyko geležinkelio katastrofa;
- 1994 m. lapkričio 6 d. netoli Vievio buvo susprogdintas Bražuolės geležinkelio tiltas.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ekspresinformacija. 2009 m. rugsėjis.
- ↑ Lietuvos geležinkeliai: iš carinės Rusijos provincijos į Europos transporto rinką. Litrail.lt (archyvuota 2014-02-02).
- ↑ Kaip kūrėsi ir tobulėjo mūsų geležinkeliai. „Lietuvos aidas“, 1939-07-04, psl. 3.
- ↑ 100 kilometrų naujų geležinkelių bus nutiesta dar šiais metais. „Lietuvos aidas“, 1940-06-06, psl. 1.
- ↑ Aktualieji mūsų geležinkelių reikalai. „Lietuvos aidas“, 1940-01-19, psl. 3.
- ↑ Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 161
- ↑ Įdomiausi Lietuvos technikos paminklai (sudarė Eligijus Juvencijus Morkūnas). – Kaunas, Terra Publica, 2013, ISBN 978-609-8090-28-4. // psl. 31
- ↑ Elektriniams traukiniams Lietuvoje sukanka 35 metai. 2010-12-28, Ve.lt (tikrinta 2023-08-07).
- ↑ Vitalija Lapėnienė. „Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Kelionė Lietuvos geležinkelių istorijos bėgiais, I dalis. 2015-01-11, Lrt.lt (tikrinta 2023-08-07).
- ↑ Prieš 40 metų iš Vilniaus į Kauną išvyko pirmasis elektrinis traukinys. 2015-12-29, Regionunaujienos.lt (tikrinta 2023-08-07).
| |||||