Skuodas

Skuodas
Paminklas J. Chodkevičiui, 1572 m. išrūpinusiam miesto teises
Skuodas 56°16′10″ š. pl. 21°31′40″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Skuodo rajono savivaldybė
Gyventojų (2018)	5 429
Plotas	4,9 km²
Tankumas (2018)	1 108 žm./km²
Altitudė	31 m
Pašto kodas	LT-98001
Vikiteka	SkuodasVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Skuõdas Kilmininkas: Skuõdo Naudininkas: Skuõdui Galininkas: Skuõdą Įnagininkas: Skuodù Vietininkas: Skuodè
rus. Шкуды

Skuodas (žem. Skouds) – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Klaipėdos apskrityje (75 km į šiaurę nuo Klaipėdos), 2 km į pietus nuo Latvijos sienos. Skuodo rajono savivaldybės centras, Skuodo miesto seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras.

Pro Skuodą teka Bartuva, čia ji yra patvenkta, todėl miesto pietvakariuose telkšo Bartuvos tvenkinys. Vakariniu pakraščiu eina Bajorų–Priekulės geležinkelis.

Pagrindiniai pastatai sutelkti miesto centre: Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1847 m.), Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1821 m.), Skuodo muziejus, paštas, kultūros centras, savivaldybė, kiek į šiaurę – rajono centrinė ligoninė, yra globos namai.

Istorija

Rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart minimas 1253 m. (kaip Scoden, Sckoden) – tuomet jis priklausė Ceklio žemei. 1259 m. čia įvyko lietuvių ir Livonijos ordino mūšis – Skuodo mūšis (minimas Eiliuotoje Livonijos kronikoje), kuriame žemaičiai sumušė didelę kalavijuočių kariuomenę.

1568 m. Žygimantas Augustas miestelį padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui, kuris 1572 m. gegužės 17 d. išrūpino miesto teises. Tuo metu gyvenvietė sparčiai statėsi aplink turgaus aikštę. J. Chodkevičius iš įvairių Vokietijos vietovių kvietė kolonistus, 1572 m. jis aukojo Skuodo bažnyčios statybai. XVI a. pabaigoje Skuodo Naumiestis pavadintas Johanesburgu, tačiau šis pavadinimas neprigijo.

Vėliau miestą valdė Sapiegos. 1667 m. Skuode didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega valdė 1318 valstiečių dūmus. Jis dovanojo miestui naują bažnyčią, kuri 1767 m. buvo rūpestingai restauruota. Po 2 metų kilęs gaisras ją sunaikino. Nauja medinė bažnyčia išstovėjo iki 1821 m., kai iškilo naujos šventovės mūrai. 1776 m. Skuodas neteko miesto teisių. Už dalyvavimą 1831 m. sukilime Sapiegų dvarai, tarp jų ir Skuodo miestelis, buvo konfiskuoti. 1905 m. pastatyta Skuodo Aleksandro Neviškio cerkvė.

1915 m. okupacinė vokiečių valdžia nutiesė geležinkelio ruožą Priekulė (Latvija)–Klaipėda. Miestas ypač stipriai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, sudegė daug pastatų. 1918 m. buvusiame Skuodo dvare įsteigta Skuodo gimnazija.

Žydai Skuode apsigyveno XVII a., o XIX a. Skuodo žydų bendruomenė jau turėjo keturias sinagogas. 1897 m. žydai sudarė 60% miesto gyventojų ir dominavo prekyboje. 1941 m. vokiečiams užėmus Skuodą buvo nužudyti 500 Skuodo žydų.

Pokario metais atstatyta stačiakampė miesto aikštė. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu buvo sviesto gamykla, malūnas, kepykla, virvių fabrikas, įrengtas 92 ha Skuodo tvenkinys.

1992 m. gegužės 6 d. patvirtintas Skuodo herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI–XIX a.	Skuodo valsčiaus centras
1919–1950 m.		Kretingos apskritis
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Skuodo apylinkės centras	Skuodo rajono centras	Klaipėdos sritis
1953–1995 m.
1995–	Skuodo miesto seniūnija ir Skuodo seniūnijos centras	Skuodo rajono savivaldybės centras	Klaipėdos apskritis

Skuodo rajono savivaldybės administracija

Skuodo parkas

Pavadinimo kilmė

Miesto vardas kilo nuo asmenvardžio, dar ir dabar esančios pavardės Skuodas. Vokiečiai miestą vadino Schoden, taip pat Skudn ir Johanisberg ar Johanisburg.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• Pranciškaus Žadeikio gimnazija
• Bartuvos progimnazija

• Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokykla
• Skuodo lopšelis darželis
• Skuodo viešoji biblioteka

Sportas

Motobolas

Skuode viena populiariausių mieste kultivuojamų sporto šakų – motobolas. Motoklubas Skuodo „Bartuva“ dalyvauja atvirajame Baltarusijos motobolo čempionate.

Futbolas

Skuode žaidžia FK Skuodas futbolo klubas.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2017 m.
1885 m.*	1903 m.*	1970 m.sur.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2010 m.	2011 m.sur.
657	3 041	4 684	5 500	7 269	8 730	7 896	7 149	6 513
2015 m.	2017 m.	-	-	-	-	-	-	-
5 922	5 610	-	-	-	-	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 6 513 žmonės: Lietuviai - 98,33% (6404); Rusai - 0,52% (34); Lenkai - 0,21% (14); Latviai - 0,2% (13); Kiti - 0,74% (48).

2001 m. gyveno 7 896 žmonės: Lietuviai - 98,77% (7799); Rusai - 0,6% (47); Latviai - 0,25% (20); Kiti - 0,38% (30).

Žymūs žmonės

• Eugenijus Gedgaudas (1924–2006), lietuvių kilmės JAV radiologas
• Simonas Daukantas (1793–1864), istorikas
• Vaclovas Intas (1927–2007), gydytojas, Mosėdžio akmenų muziejaus įkūrėjas
• Vytautas Vaclovas Doniela (g. 1930) – lietuvių filosofas, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas, žymus filatelistas
• Remigijus Motuzas (g. 1956) – pedagogas, diplomatas ir politikas. Nuo 2015 m. Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijoje
• Vygaudas Ušackas (g. 1964) – teisininkas, diplomatas, 2008-2010 Lietuvos užsienio reikalų ministras, nuo 2013 m. ES atstovybės Rusijoje vadovas
• Alvydas Duonėla (g. 1976 m.) – irkluotojas baidarininkas, pasaulio čempionas
• Svetlana Pauliukaitė (g. 1985 m.) - dviratininkė
• Laura Juškaitė (g. 1997 m.) - Lietuvos moterų rinktinės krepšininkė
• Zinaida Sendriūtė (g. 1984 m.) - lietuvių lengvaatletė, disko metikė
• Artūras Jomantas (g. 1985 m.) - Lietuvos krepšininkas

Kultūros paveldas

• Švč. Trejybės bažnyčia.
• Evangelikų liuteronų bažnyčia.
• Mūro kryžiaus koplyčia.
• Dvaro sodyba
• Stačiatikių bažnyčia (cerkvė).
• Pirmosios senosios kapinės.
• Antrosios senosios kapinės.
• Skuodo sovietų armijos karių kapinės.
• Paminklas Jonui Chodkevičiui.
• Paminklas lietuvių tautos kančių atminimui.
• Paminklas prie Skirmanto kuopos partizanų kapo.
• Alkos rinktinės partizanės B. Pocienės kapas.

Miestų partnerystė

• Linda^{[reikalingas šaltinis]}, Norvegija

Geografija

Miestas įsikūręs Pajūrio žemumos šiaurinėje dalyje. Į šiaurę nuo miesto į Bartuvą įteka Luoba, o rytinis miesto pakraštys eina Luobos kairiuoju intaku – Pušupiu.

Susisiekimas

Miestas įsikūręs kelių  169  Skuodas–Plungė ,  218  Kretinga–Skuodas  ir  170  Mažeikiai–Skuodas  sankirtoje.

Geležinkelio ruožas

Paluknė Skuodas Uozuolai

• 

  Įvažiavimas nuo Plungės pusės

• 

  Miesto centre

• 

  Kultūros namai ir biblioteka

• 

  Meno mokykla

• 

  P. Žadeikio gimnazija

• 

  Bartuva (tiltas Gedimino g.)

• 

  Evangelikų liuteronų bažnyčia

Literatūra

• Skuodas: fotoalbumas (sud. Jonas Danauskas). - Vilnius: Atkula, 2007. - 64 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-505-54-9

Nuorodos

• Skuodas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 295 psl.
• Istorija ir žemėlapiai
• Miesto bendrasis planas

Vikižodynas

Svarbiausios gyvenvietės Skuodo rajone

Aleksandrija | Barstyčiai | Ylakiai | Lenkimai | Mosėdis | Notėnai | Skuodas | Šatės