Archangelsko sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Archangelsko sritis
Архангельская область
Archangelsko srities vėliava Archangelsko srities herbas
Laiko juosta: (UTC+4)
------ vasaros: (UTC)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Šiaurės Vakarų federalinė apygarda
Ekonominis regionas Šiaurės
Administracinis centras Archangelskas
Oficialios kalbos rusų
Vadovas Ilja Michalčiukas
Gyventojų (2008) 1 271 900 (41)
Plotas 589 900 km² (8)
  - vandens % 0,2 %
Tankumas (2008) 2,16 žm./km²
Vikiteka Archangelsko sritisVikiteka

Archangelsko sritis – sritis šiaurės vakarų Rusijoje, prie Baltosios jūros. Jos sudėtyje yra Nencų autonominė apygarda.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sritis įkurta 1937 m. rugsėjo 23 d.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taiga žiemą

Sritis yra šiaurinėje Rytų Europos lygumos dalyje, iš šiaurės skalaujama Baltosios, Barenco ir Karos jūrų. Šiaurės rytuose iškilęs Timano kalvagūbris ir Paj Chojus, kuriuos skiria Pečioros žemuma su Didžiosios žemės tundra ir Mažosios žemės tundra. Vakaruose iškilęs Vėjų Juostos kalvagūbris. Archangelsko sričiai priklauso Naujosios Žemės, Prano Juozapo Žemės, Vaigačo, Kolgujevo, Solovkų salos Arkties vandenyno jūrose.

Klimatas keičiasi nuo arktinio šiaurėje iki vidutinių platumų pietuose. Vidutinė sausio temperatūra žemyninėje dalyje nuo -12 °C iki -18 °C, liepos temperatūra +8-16 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 300–500 mm. Šiaurėje paplitęs amžinas įšalas.

Svarbiausios upės: Šiaurės Dvina (su Vyčegda, Vaga, Pinega), Pečiora, Mezenė, Onega. Srityje telkšo apie 2500 ežerų (Lačia, Vožė, Kožo ež., Keno ež. ir kt.). Salose būdingos arktinės dykumos ir arktinė tundra, šiaurinėse pakrantėse – samanų, kerpių ir krūmokšnių tundra. Pietuose ji pereina į miškatundrę ir tamsiąją taigą.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis pagal 2002 m. surašymą (be Nencų a. a.):

Miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausi miestai 2002 m. (> 30 tūkst. gyventojų):

  1. Archangelskas
  2. Severodvinskas
  3. Kotlasas
  4. Novodvinskas
  5. Koriažma
  6. Mirnas


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas