Astana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Nursultanas)
Jump to navigation Jump to search
Astana
kaz. Астана
   Emblem of Nur-Sultan.svg      New flag of Astana.svg   
Central Downtown Astana 2.jpg
Miesto centras

Astana
51°10′00″ š. pl. 71°26′00″ r. ilg. / 51.16667°š. pl. 71.43333°r. ilg. / 51.16667; 71.43333 (Astana)Koordinatės: 51°10′00″ š. pl. 71°26′00″ r. ilg. / 51.16667°š. pl. 71.43333°r. ilg. / 51.16667; 71.43333 (Astana)
Laiko juosta: (UTC+6)
Valstybė Kazachstano vėliava Kazachstanas
Regionas Astanos sritis
Įkūrimo data 1830 m.
Meras Imangalis Tasmagambetovas
Gyventojų (2010) 708 794
Plotas 841 km²
Tankumas (2010) 843 žm./km²
Tinklalapis [1]
Commons-logo.svg Vikiteka AstanaVikiteka
Kirčiavimas Astanà

Astana (Akmola 1992-1998 m., Celinogradas 1961-1992 m.;[1] nuo 2019 m. oficialiai Kazachstane vadinamas Nur Sultanu[2]) – Kazachstano sostinė[3] nuo 1997 m. gruodžio 10 d. 2019 m. vasario 1 d. Astanos gyventojų skaičius siekė 1 082 222 gyventojų[4], tai antrasis pagal dydį Kazachstano miestas po Almatos. Sostinė įsikūrusi šalies šiaurėje, abipus Išimo upės. Administraciškai miestas suskirstytas į keturis rajonus.

Astanoje yra įsikūrusi Eurazijos Ekonominės Sąjungos būstinė,[5] veikia tarptautinis oro uostas.

Geografija ir gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto plotas - 797,33 km² (po to, kai 2017 m. vasario 7 d. prie miesto buvo prijungta 87,19 km² Akmolos srities teritorija be gyvenviečių).[6]

Miestas išsidėstęs stepinėje lygumoje, ant Išimo upės krantų. Upės miestas dalinamas į dvi dalis - kairįjį ir dešinįjį krantą. Be Išimo mieste teka jo nedideli intakai SArybulakas ir Akbulakas. 25-30 km aplink miestą yra daugybė gėlųjų ir sūriųjų ežerų.

Miesto klimatas ryškiai kontinentinis. Vasara karšta ir sausa, žiema ilga ir šalta. Vidutinė metinė temperatūra yra 3,1 °C. Per metus iškrenta 300 mm kritulių. Vidutinė vasaros temperatūra yra apie 20 °C, o žiemos −15 °C, tačiau neretai vasarą temperatūra gali pakilti virš 40 °C, o žiemą spustelėti iki −50 °C šaltis, nes žiemą miestą gali pasiekti Sibiro šalčiai, o vasarą - karštos Vidurinės Azijos oro masės. Dėl nelabai palankių žmonėms klimato sąlygų viduryje neretai sausos ir vėjuotos stepės mieste vykdomas didelio masto projektas apsodinti miestą žaliąja juosta - medžiais ir kitais sodiniais.

Miesto dalys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Astana yra supama Akmolinsko srities ir ribojasi su trimis šios srities rajonais (Celinogrado, Šortando ir Aršalo). Dėl miesto teritorijos plėtimo Akmolos srities Celinogrado rajonas miesto buvo padalintas į du fragmentus.

2018 m. kovo 16 d. iš dalies Almatos ir Saryarko rajonų buvo sukurtas ketvirtasis Baikonūro rajonas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas įkurtas 1824 m. kaip tvirtovė Akmolinskas. 1832 m. gavo miesto teises. Tapo kazachų stepių prekybiniu centru ir karavanų, einančių iš Taškento ir Bucharos į europinę Rusijos imperijos dalį, susirinkimų vieta. Nuo 1868 m. apskrities centras. 1918 m. sausio mėn. įsigalėjo tarybų valdžia. 1918 m. birželio – 1919 m. lapkričio mėn. valdė baltagvardiečiai. Nuo 1920 m. priklauso Kazachijai. 1929 m. geležinkeliu sujungta su Petropavlovsku, 1931 m. su Karaganda. 19351958 m. apie 10 km nuo miesto veikė Akmolinsko lageris, kurį pastatė represuotų Raudonosios armijos kariškių žmonos.

Nuo 1954 m. Akmolinskas – pagrindinis plėšinių įsavinimo centras. 1960 m. miestas pervadintas Celinogradu („plėšinių miestas“ – sąsaja su N. Chruščiovo politine programa auginti grūdines kultūras Šiaurės Kazachijos stepėse). Nuo 1965 m. – srities centras. Kazachijai tapus nepriklausoma, miestui sugrąžintas senasis pavadinimas, vėliau sugrąžinta kazachiška forma Akmola (pažodžiui: „Balti Kapai“). 1998 m. gruodį į šį miestą perkelta šalies sostinė[7] ir suteiktas dabartinis pavadinimas – Astana, reiškiantis „sostinė“. 2019 m. kovą Nursultanui Nazarbajevui pasitraukus iš prezidento posto, naujasis prezidentas Kasymas Tokajevas pateikė siūlymą Nazarbajevo garbei pervadinti miestą į Nur Sultaną. Siūlymą svarstė ir jam pritarė šalies parlamentas, tokiu sprendimu nuo 2019 m. kovo 20 d. oficialiai pervadindamas Astaną į Nur Sultaną.[8]

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbus geležinkelio mazgas, yra tarptautinis oro uostas. Nuo 1997 m. veikia laisvoji ekonominė zona, išvystyta žemės ūkio mašinų, siurblių gamyba, juodoji metalurgija, statybinių medžiagų (keramzitbetonio dirbinių, termoizoliacinių plokščių, keramikos), baldų, stiklo, lengvoji, maisto, poligrafijos pramonė.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2009 m. gyventojų surašymą tik 36 proc. miesto gyventojų yra gimę Astanoje. Didžiąją dalį gyventojų sudaro migrantai iš kitų Kazachstano regionų, 19,4 % jų sudarė Akmolos srities gyventojai, 7,4 % Pietų Kazachstano, po 6,3 % Karagandos ir Kostanajaus sričių gyventojai.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19471950 m. Akmolinsko moterų koncentracijos stovykloje kalėjo apie 40 lietuvių moterų, jos dirbo siuvinėjimo fabrike, žemės ūkio darbus.[9]

Kultūra, švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Astanoje veikia Eurazijos, agrarinis universitetai, medicinos, muzikos akademijos, 5 privačios aukštosios mokyklos. Yra Kazachų muzikinis dramos, operos ir baleto, rusų dramos teatrai, filharmonija, S. Seifulino literatūrinis, istorijos ir kraštotyros, šiuolaikinio meno, nacionalinis muziejai.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XX a. vidurio miestas buvo stačiakampio plano, vyravo mediniai ir moliniai pastatai. Nuo 1954 m. pradėta statyti daugiabučius gyvenamuosius namus. 1998 m. parengtas Astanos bendrasis planas (japonų architektas K. Kurokava). Statomi daugiabučiai gyvenamieji namai, valstybės valdymo, mokslo, mokymo ir kultūros įstaigos, bankai, biurai, viešbučiai, sporto ir poilsio kompleksai.[10] Astanoje dirbtinės stepės apsuptas stovi 62 m aukščio pastatas – Taikos ir sutarimo rūmai (arba Taikos piramidė), N. Nazarbajevo inicijuotas religijų dialogo centras (architektas – Normanas Fosteris).

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Astana. In:Britannica Concise Encyclopedia. 2006. P.120.
  2. Sostinių pavadinimai, VLKK
  3. Закон Республики Казахстан от 21 июля 2007 года № 296-III «О статусе столицы Республики Казахстан.»
  4. Об изменении численности населения города Астаны на 1 февраля 2019 года. Комитет по статистике Министерства национальной экономики Республики Казахстан.
  5. COMMONWEALTH OF INDEPENDENT STATES: HISTORY AND ECONOMIC DEVELOPMENT. In: Thomas M. Leonard (ed.). Encyclopedia of the Developing World. Vol.1. Routledge, P.379.
  6. [http://adilet.zan.kz/rus/docs/P1800000131 Об установлении границ районов города Астаны — столицы Республики Казахстан. Постановление Правительства Республики Казахстан от 16 марта 2018 года № 131.
  7. Kazakhstan. In: Timothy L. Gall and Jeneen M. Hobby (eds.) WORLDMARK ENCYCLOPEDIA OF THE NATIONS, 12th edition. Vol.4. P.363
  8. Nursultan: Kazakhstan renames capital Astana after ex-president, BBC News, 2019-03-20
  9. Aldona JuodvalkytėAstana. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 93 psl.
  10. Mindaugas PažemysAstana. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 93 psl.
Kazachstano sritys Flag of Kazakhstan.svg
Akmolos sritis | Aktobės sritis | Almata | Almatos sritis | Astana | Atyrau sritis | Karagandos sritis | Kyzylordos sritis | Kustanajaus sritis | Mangystau sritis | Pavlodaro sritis | Pietų Kazachstano sritis | Rytų Kazachstano sritis | Šiaurės Kazachstano sritis | Vakarų Kazachstano sritis | Žambylo sritis