Paulius Širvys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Paulius Širvys
Image (127).jpg
Gimė: 1920 m. rugsėjo 6 d.
Padustėlis, Dusetų valsčius
Mirė: 1979 m. kovo 27 d. (58 metai)
Vilnius
Tėvas: Pranciškus Širvys
Motina: Barbora Pranckūnaitė-Širvienė
Sutuoktinis(-ė): Birutė Bliekaitė-Širvienė
Vaikai:

Dangė Širvytė

Veikla: poetas, žurnalistas, redaktorius
Partija: 1950 m. SSKP
Alma mater: 1957 m. Maksimo Gorkio Literatūros institutas
Paminklas Pauliui Širviui atminti Dusetose
P. Širvio kapas Antakalnio kapinėse


Povilas (Paulius) Širvys (1920 m. rugsėjo 6 d. Padustėlyje, Dusetų valsčius1979 m. kovo 27 d. Vilniuje) – Lietuvos poetas, žurnalistas, redaktorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mirus tėvams su broliu Leonu laikinai glaudėsi pas gimines Degučių kaime, vėliau augo vaikų namuose. Ganė gyvulius, kai užšaldavo ganyklos ir pargindavo galvijus žiemai, lankė Dusetų ir Aleksandravėlės pradžios mokyklas. 1940 m. baigė dvimetę Salų žemės ūkio mokyklą, įstojo į kontrolasistentų kursus Gruzdžiuose.

1940–1941 m. mokėsi Vilniaus pėstininkų karo mokykloje. Karas jį užklupo Švenčionėlių poligone. Kovojo Raudonojoje armijoje, du kartus buvo patekęs į vokiečių nelaisvę, atsidūręs karo belaisvių mirties stovykloje (prie Minsko), iš kurios pabėgo. Sugautas ir išsiųstas į Vokietiją darbams, iš ten bėgo tris kartus. Kaip eilinis Lietuviškosios divizijos kareivis dalyvavo mūšiuose šiaurės Lietuvoje ir Kurše, buvo sužeistas. 1945 m. rudenį iš kariuomenės paleistas.

Nuo 1946 m. dirbo Rokiškio apskrities laikraščio „Tarybinis Rokiškis“ redakcijoje. 19501952 m. Pandėlio rajono laikraščio „Spalio pergalė“, 1952 m. Dūkšto rajono laikraščio „Komunizmo švyturys“, 1952–1953 m. Merkinės MTS politinio skyriaus laikraščio „Socializmo pergalė“ redaktorius, vadovavo Pandėlio rajono spaustuvei. 19541955 m. dirbo savaitraštyje „Literatūra ir menas“.

1957 m. Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institute baigė Aukštuosius literatūros kursus. 19581962 m. žurnalų „Moksleivis“ ir „Genys“ redakcijų korespondentas. 19671969 m. dirbo Klaipėdos žvejybos laivyne: iš pradžių paprastu jūreiviu, vėliau – tolimojo plaukiojimo laivo vairininku. Palaidotas Antakalnio kapinėse. [1][2]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo jaunystės rašė lyrinius eilėraščius, kuriems būdinga tyro, stipraus jausmo poetizacija, nesudėtingi tradicinės struktūros vaizdai, graudžių svajingų ir humoristinių intonacijų jungimas, gausūs tautosakiniai motyvai bei liaudies dainų poetikos įtaka. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1947 m.

Pagrindiniai lyrikos motyvai – rūsti karo buitis ir tėvynės gynimo heroika, šviesūs kaimo, vaikystės prisiminimai, tėviškės gamta, tyros, dažnai nelaimingos meilės jausmai. P. Širvys kūrybiškai tęsė tautosakinės lietuvių lyrikos tradicijas. Jo eilėraščiai apie karą savo menine struktūra primena lietuvių liaudies karines istorines dainas. Pagal P. Širvio eilėraščių tekstus kompozitoriai sukūrė nemažai tautoje mėgstamų dainų. [3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žygio draugai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1954. – 76 p.
  • Ošia gimtinės beržai: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1956. – 95 p.
  • Beržų lopšinė: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961. – 154 p.
  • Vyturėliai dainorėliai: eilėraščiai vaikams (iliustr. Sigutė Valiuvienė). – Vilnius: Vaga, 1965. – 46 p.
  • Ir nusinešė saulę miškai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1969. – 75 p.
  • Ilgesys – ta giesmė: rinktinė (dail. Petras Rauduvė). – Vilnius: Vaga, 1972. – 239 p.
  • Vyturėliai dainorėliai: eilėraščiai vaikams (iliustr. Sigutė Valiuvienė) – 2-asis leid. – Vilnius: Vaga, 1975. – 24 p.
  • Ilgesys – ta giesmė: rinktinė (dail. Alfonsas Žvilius). – 2-asis leid. – Vilnius: Vaga, 1977. – 244 p.
  • Ir nusinešė saulę miškai: poezija, proza: rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1984. – 322 p.
  • Suraski tą žvaigždelę: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1984. – 165 p.
  • Beržai baltieji broliai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1989. – 143 p.
  • Poezija: – Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1993. – 91 p.
  • Tiesiu toliams rankas: faksimilinis poezijos rinkinys. – Vilnius: Žuvėdra, 1997. – 150 p.
  • O parodyt širdies negaliu…: eilėraščiai. – Vilnius: Žuvėdra, 2000. – 179 p.
  • Linksmas vėjas: eilėraščiai vaikams (sud. Martynas Vainilaitis, iliustr. Sigita Populaigienė). – Vilnius: Žara, 2004. – 30 p.: iliustr. – ISBN 9986-34-118-3
  • Poezija (sud. Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2006. – 93 p. – ISBN 9986-06-201-2
  • Liūnas linguoja – liūlia liūliuoja: poema vaikams (iliustr. Aušra Čapskytė). – Vilnius: Alka, 2007. – 27 p.: iliustr. – ISBN 9955-540-21-4
  • Tiesiu toliams rankas: eilėraščiai (pakart. faks. leid.). – Vilnius: Žuvėdra, 2007. – 150 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-500-21-6
  • Paulius Širvys: eilėraščiai (sud. Stasys Lipskis). – Vilnius: Žuvėdra, 2011. – 143 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-669-85-2

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kol Nemunas bus: knyga apie Paulių Širvį (Alfredas Guščius, Feliksas Jakubauskas, Paulius Širvys). – Vilnius: Pozicija, 1991. – 224 p.
  • A. Kriuka. Dainos Pauliaus Širvio tekstais. – Vilnius: Muzika, 1994.
  • Vytautas Kubilius. XX amžiaus literatūra. – Vilnius, 1995.
  • V. Bagdonas. Išlikęs nuotraukose ir prisiminimuose // Diena, 1995.
  • Bronius Jauniškis. Keli žodžiai apie „Žalio vėjo“ autorių // Vakarinės naujienos, 1995-01-05
  • Sigitas Geda. Paulius Širvys ir du jo eilėraščiai // Šiaurės Atėnai, 1995, nr. 14
  • V. Kukulas. Susitikimai mirusiųjų žemėje // Respublika, 1995, 17
  • M. Lužytė. Atvirai apie Paulių Širvį // Kauno laikas, 1995, 20
  • Petras Keidošius. Turtingas džiaugsmu ir skausmu // Europos lietuvis, 1995, Nr. 39
  • V. Janušauskienė. Aukštaičių poetų pasaulėjautos bruožai // Mokykla, 1995, nr. 7/8
  • Česlovas Stonys. Neišgalvota anų laikų istorija apie Širvį // Respublika, 1995-08-14
  • V. Kukulas. Saulė eina miškų viršūnėmis // Gimtasis žodis, 1995, nr. 8/9
  • V. Janušauskienė. Pauliaus Širvio meilės eilėraščių psichologinės įtampos laukas // Gimtasis žodis, 1995, nr. 9
  • A. Juškevičius. Pauliui Širviui būtų buvę 75-eri // Klaipėda, 1995 rugs.
  • V. Giedra. Buvo lengva bendrauti // Literatūra ir menas, 1995 rugs.
  • A. Pakėnas. Trys rudeninės astros Pauliui Širviui // Ukmergės diena, 1999-09-04
  • D. Mitaitė. Meilės poetas // Dialogas, 1995-09-04
  • Valdas Kukulas. Po karo ėmiausi plunksnos // Valstiečių laikraštis, 1995-09-05
  • Aldona Ruseckaitė. Pauliaus Širvio šventei – „nešventinis tostas“ // Kauno diena, 1995-09-09
  • S. Šeštauskaitė. Trumpam susitikom jauni… // Ūkininko patarėjas, 1995-09-16
  • Juozas Macevičius. Aš – beržas… // Pirmadienis, 1995-09-17
  • S. Pranscieniūtė. Paprastumo stebuklas // Utenos apskrities žinios, 1995-09-27
  • A. Ginietis. Toks ilgas Pauliaus Širvio ruduo… // Diena, 1995 lapkr.
  • Algimantas Zurba. Beržas šviečia iš tolo // Moksleivis, 1995, nr. 11/12
  • Petras Panavas. Apie tris aukštaičius // Indraja, 1995 gruod.
  • J. Tamašauskienė. Pauliaus Širvio laiškai – kėdainietės rankose ir atmintyje // Kėdainių garsas, 1996-01-09
  • Jonas Strielkūnas. Apie P. Širvio vonią, nakvynę sunkvežimiuose ir kitus dalykus // Respublika, 1996.
  • Juozas Sabaliauskas. Poetas, kuriam nėra abejingų // Šiaulių naujienos, 1996-07-10
  • S. Šermukšnis. Žmonių poetas Paulius darsyk sugrįžta… // Lietuvos aidas, 1997-06-20
  • G. Blezgys. Kol žodžiai pradeda švelniai skambėti // Metai, 1997, nr. 10
  • A. Ickevičius. Kai siela skamba. – Vilnius, 1998.
  • A. Baikštienė. Jiems guosdavosi Paulius Širvys // Šeima, 1998, nr. 5
  • A. Žičkuvienė. Kol Nemunas bus, gyvens poeto Pauliaus Širvio atminimas // Klaipėda, 1999.
  • Č. Pažemeckas. Garsus poetas iš Sartų važiavo pro Panevėžį // Panevėžio balsas, 1999 geg.
  • R. Dainius. Luoboje lankėsi grafas Tiškevičius ir poetas Paulius Širvys // Mūsų žodis, 1999 rugsėjis
  • J. Brokevičienė. Iš prisiminimų apie Paulių Širvį. – Kėdainai, 1999.
  • E. Biliūtė-Aleknavičienė. Meilės giesmė. – Kaunas, 1999.
  • Ignas Pikturna. Mūsų namai – po kepurėm. – Vilnius, 1999.
  • Geriu žalią tylą: atsiminimai apie Paulių Širvį (sud. Rimantas Šavelis). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – 119 p.: iliustr. – ISBN 9986-39-356-6
  • Kur išaugo lietuviškas beržas: prisiminimų pasakojimai ir vaizdai (sud. Alfonsas Krasauskas). – Vilnius: Atkula, 2004. – 159 p.: iliustr. – ISBN 9955-505-28-1
  • Pro spygliuotas vielas: apysaka apie poeto gimimą; Paparčio žiedas: apysaka / Edvardas Uldukis. – Vilnius: A. Malinausko individuali įmonė, 2006. – 216 p. – ISBN 9955-580-24-0
  • Spindėjo beržas tolumoj…: sakmė apie Paulių Širvį (sud. Stasys Lipskis). – Vilnius: Žuvėdra, 2006. – 270 p. – ISBN 9955-669-13-6
  • Metai su Pauliumi: atsiminimai apie Paulių Širvį (sud. Alfas Pakėnas). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007. – 391 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-39-511-9
  • Pauliaus Širvio karas ir pokaris. Vytautas Indrašius Tautotyros metraštis III dalis,2013,- 69 p. su iliustracijomis. ISBN 978-9955-000-00-0

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Justinas Kačiulis. Paulius Širvys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 208 psl.
  2. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 491 psl.
  3. http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&ID=2283&-find=

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos