Antanas Venclova
| Antanas Venclova | |
|---|---|
| Gimė | 1906 m. sausio 7 d. Trempiniai, Liubavo valsčius |
| Mirė | 1971 m. birželio 28 d. (65 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinės |
| Tėvas | Tomas Venclova |
| Motina | Elzbieta Vėlyviūtė |
| Sutuoktinis (-ė) | Eliza Račkauskaitė |
| Vaikai | Tomas Venclova |
| Veikla | poetas, prozininkas, literatūros kritikas, vertėjas, visuomenės ir politikos veikėjas |
| Partija | 1950 m. TSKP |
| Alma mater | 1932 m. Vytauto Didžiojo universitetas |
Antanas Venclova (1906 m. sausio 7 d. Trempiniuose, Liubavo valsčius – 1971 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos poetas, prozininkas, literatūros kritikas, vertėjas, tarybinis visuomenės ir politikos veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1932 m. baigė Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. 1933–1934 m. mokytojavo Kaune, 1934–1939 m. Klaipėdoje. Žurnalo „Trečias frontas“ redaktorius.
1940 m. birželio 18 d. tapo Lietuvos TSR švietimo ministru. Liepos mėn. išrinktas į Liaudies Seimą. Rugpjūčio 3 d. kaip Liaudies Seimo Įgaliotosios komisijos narys dalyvavo TSRS Aukščiausiosios Tarybos VII sesijoje, priėmusioje Lietuvą į TSRS sudėtį.
1941 m. sausio 12 d. išrenkamas TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1941–1944 m. praleido Rusijoje, buvo karo korespondentas fronte. Po karo ėjo įvairias oficialias pareigas, buvo Rašytojų sąjungos pirmininkas. 1952 m. Stalino premijos laureatas (už eilėraščių rinkinį „Rinktinė“). 1965 m. LTSR liaudies rašytojas.
Svarbiausi veikalai: eilėraščių rinkiniai „Sutemų skersgatviuos“ (1926), „Obelis kur augalota“ (1945), „Vakarinė žvaigždė“ (1971), romanas „Draugystė“ (1936), apsakymų rinkinys „Naktis“ (1939), atsiminimų knygos „Pavasario upė“ (1964), „Jaunystės atradimas“ (1966), „Vidurdienio vėtra“ (1969). Tarybų Lietuvos himno žodžių autorius, į lietuvių kalbą išvertė TSRS himną.
2009 m. pasirodė eilėraščių rinktinė „Erškėtis“.
Išvertė A. Puškino „Eugenijų Oneginą“, „Varinį raitelį“, M. Lermontovo, T. Ševčenkos, G. de Maupassanto, B. Kellermano ir kitų kūrinių.
Antano Venclovos buvusiame bute įkurtas Venclovų namai-muziejus
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Antanas Venclova: nuo nuoskaudų iki nuopuolio Archyvuota kopija 2017-05-27 iš Wayback Machine projekto.
- Rašytojas A.Venclova: tipiškas išdavikas ar tipiškas anų laikų intelektualas?
- Antanas Venclova epochų vėjuose. – Vilnius, 2007.