Pereiti prie turinio

Madridas

Koordinatės: 40°24′0″ š. pl. 3°41′0″ v. ilg. / 40.40000°š. pl. 3.68333°r. ilg. / 40.40000; 3.68333 (Madridas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Madridas
isp. Madrid
            
„Gran Vía“ gatvė (2010 m.)
Madridas
Madridas
40°24′0″ š. pl. 3°41′0″ v. ilg. / 40.40000°š. pl. 3.68333°r. ilg. / 40.40000; 3.68333 (Madridas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Ispanijos vėliava Ispanija
Regionas Madrido regionas Madrido regionas
Provincija Madrido provincija
Įkūrimo data IX a.
Meras Manuela Carmena
Gyventojų (2017) 3 182 981
Plotas 607 km²
Tankumas (2017) 5 244 žm./km²
Vikiteka Madridas
Kirčiavimas Madrìdas

Madridas (isp. Madrid) – Ispanijos sostinė, esanti šalies centre prie Mansanareso upės. Madrido autonominio regiono ir provincijos centras. 3,18 mln. gyventojų (2017; su priemiesčiais 6,31 mln. gyventojų [1]. Tai didžiausias Ispanijos miestas, antras pagal dydį Europos Sąjungos ir šeštas pagal dydį Europos žemyno miestas.

Madridas didelis administracinis ir ekonominis centras, susisiekimo mazgas, yra tarptautinis oro uostas. Pagaminama apie 10 proc. visos Ispanijos produkcijos. Gaminamos mašinos, elektrotechnika, išvystyta cheminė-farmacinė, lengvoji, poligrafinė, cemento, maisto pramonė. Yra metropolitenas, nuo 1508 m. veikia universitetas. Yra nacionalinė ir universiteto bibliotekos, Ispanijos karališkoji akademija. Daug muziejų (Prado, valstybinis archeologijos, Armerija ir kt.), bažnyčių.

Mieste įsikūrusios šių tarptautinių organizacijų būstinės: JT Pasaulio turizmo organizacijos, Iberijos-Amerikos generalinio sekretariato (SEGIB) ir Iberijos-Amerikos šalių organizacijos (OEI). Taip pat Madride įsikūrusios ispanų kalbos ir kultūros plėtra visame pasaulyje užsiimančios e Karališkoji ispanų kalbos akademija ir Servanteso institutas.

Nors miesto teritorijoje žmonės gyveno nuo priešistorinių laikų[2][3], čia buvo rasta keltų genties karpetanų gyvenvietės ir romėnų vilų[4] liekanos, pirmieji išlikę rašytiniai duomenys apie miestą iš IX amžiaus, kai Umajado emyras Mohamedas I įsakė čia pastatyti nedidelius rūmus. Rūmai pastatyti šalia Mansanareso upės, kurią musulmonai maurai pavadino Madžritu (Majrit, paminėtas 932 m.), kas reiškia „vandens šaltinis“. Iš šio pavadinimo kilo ir miesto vardas. Aplink rūmus pastatyta nedidelė tvirtovė (al-Mudaina). Tvirtovę 1085 m. užėmė Alfonsas VI, verždamasis Toledo link. XIVXV a. buvo Kastilijos karalių rezidencija, nuo 1561 m. – Ispanijos sostinė.

1823 m. gegužės 24 d. į miestą įsiveržė prancūzų kariuomenė - vadinamieji šimtas tūkstančių šv. Liudviko sūnų (isp. Los Cien Mil Hijos de San Luis), pakviesti įsikišti ir atkurti Ferdinando absoliutizmą po to, kai šis buvo atšauktas per 1820-1823 m. trukusį vadinamąjį liberalųjį trijų metų laikotarpį.[5] Kitaip nei kitose Europos sostinėse, XIX a. pirmoje pusėje Madride su vėlavusia pramonės raida vieninteliai pastebimi didmiesčio kultūros elementai buvo pirkliai.[6] 1836 m. į Madridą perkeltas Alkalos de Enareso universitetas, tapęs Centriniu universitetu.[7]

Gyventojų skaičius Madride nuosekliai augo nuo XVI a. ir stabilizavosi apie XX a. aštuntąjį dešimtmetį. Po to iki XX a. dešimtojo dešimtmečio gyventojų skaičius mažėjo, o XXI a. – vėl išaugo dėl imigracijos ir ekonomikos augimo. Gausiausia migrantų grupė – venesueliečiai.

Anot 2019 m. Sociologinių tyrimų centro atliktos apklausos, 20,7 % miestiečių buvo praktikuojantys katalikai, 45,8 % – nepraktikuojantys katalikai, 3,8 % – kitų religijų tikintieji, 11,1 % – agnostikai, 3,6 % – abejingi religijoms, 12,8 % – ateistai. Likusieji 2,1 % religinių įsitikinimų neįvardino.[8]

Mieste 1964 m. vyko II Europos futbolo čempionatas, o 1982 m. – XII pasaulio futbolo čempionatas. Stipriausi klubai:

Miestai partneriai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai, su kuriais Madridas yra užmezgęs partnerystės ryšius:[9]

  1. DEMOGRAPHIA WORLD URBAN AREAS tikrinta 2017-03-15
  2. „Los primeros madrileños llegaron hace 500.000 años. Los descubrimientos de la M-30“. Nuoroda tikrinta 2017-03-16.
  3. „La prehistoria de Madrid“. Suarchyvuotas originalas 2014-02-24. Nuoroda tikrinta 2017-03-13.
  4. „Las villas romanas de Madrid. Madrid en época romana“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2017-03-16.
  5. Sánchez Martín, Víctor (2020). „Afrancesados, moderados, exaltados, masones y comuneros: periódicos y periodistas ante el conflicto político en la prensa de Madrid durante el Trienio Liberal (1820–1823)“. El Argonauta Español. 17 (17). doi:10.4000/argonauta.4257. ISSN 1765-2901. Suarchyvuota iš originalo 2020-08-16. Nuoroda tikrinta 2020-09-02.
  6. García Ruiz, José Luis (2011). „Madrid en la encrucijada del interior peninsular, c. 1850–2009“. Historia Contemporánea. Bilbao: UPV/EHU. 42: 192. ISSN 1130-2402. Suarchyvuota iš originalo 18 April 2021. Nuoroda tikrinta 2 September 2020.
  7. „Cuando la 'Complu' se mudó al centro“. Madridiario. 2018-10-29. Suarchyvuota iš originalo 2020-12-01. Nuoroda tikrinta 2020-09-03.
  8. CIS (2019 m. liepos mėn.). „Postelectoral Elecciones Autonómicas y municipales 2019. Madrid (Municipio de)“ (PDF). Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2020-07-07. Nuoroda tikrinta 2019-09-14.
  9. „Hermanamientos y Acuerdos con ciudades“. Ayuntamiento de Madrid. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-15. Nuoroda tikrinta 2016-03-01.