Lietuvos ginkluotosios pajėgos

Lietuvos ginkluotosios pajėgos
Krašto apsaugos ministerijos ženklas
Įkurtos	1918 m. lapkričio 23 d.
Atkurtos	1990 m. balandžio 25 d.
Pajėgų rūšys	Sausumos pajėgos Karinės jūrų pajėgos Karinės oro pajėgos Savanorių pajėgos Spec. operacijų pajėgos
Štabo būstinė	Vilnius
Vadovybė
Kariuomenės vadas	Generolas leitenantas Valdemaras Rupšys
Krašto apsaugos ministras	Arvydas Anušauskas
Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas	Prezidentas Gitanas Nausėda
Žmogiškieji resursai
Amžius	19-45 m.
Mobilizaciniai resursai	915 187 vyrų, 15–49 amžiaus (2009 m. duom.), 906 097 moterų, 15–49 amžiaus (2009 m. duom.)
Tinkamų karinei tarnybai	677 689 vyrų, 15–49 amžiaus (2009 m. duom.), 743 468 moterų, 15–49 amžiaus (2009 m. duom.)
Kasmet pasiekia mobilizacijos amžių	23 556 vyrų (2009 m. duom.), 22 404 moterų (2009 m. duom.)
Aktyvus personalas	22 861
Finansinės išlaidos
Biudžetas	1,5mlrd. € (2023 m.)
Proc. nuo BVP	2,52 proc. (2023 m.)
Susiję straipsniai
Istorija	LDK kariuomenė Tarpukario Lietuvos kariuomenė Lietuvos kariuomenės mūšiai
Kariniai laipsniai	Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai
Lietuvos kariuomenės vėliava ir ženklas

Lietuvos ginkluotosios pajėgos – Lietuvos Respublikos karinių pajėgų visuma. Po nepriklausomybės paskelbimo Lietuvos kariuomenė buvo atkurta 1990 metų balandžio 25 d. Lietuvos valstybės karinės pajėgos, veikusios nuo ~1200 iki 1251 m. ir nuo 1261 iki 1795 m., vadinamos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomene“, o veikusios 1918–1940 m. – „Tarpukario Lietuvos kariuomene“. Šiuo metu Lietuvos ginkluotąsias pajėgas sudaro 22.861 karių bei tarnautojų (iš jų 11453 – profesinės karo tarnybos karių, 3281 – privalomosios pradinės karo tarnybos karių, 5261 – karių-savanorių, 263 – kariūnų, 2859 – civilių tarnautojų) .

Istorija

LDK kariuomenė

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės organizuota karinė jėga, veikusi nuo 1253 m. iki 1263 m. ir nuo 1275 m. iki 1569 m. Po Liublino unijos iki Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. – savarankiška Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės sudėtinė dalis.

1918–1940 m.

Tarpukario Lietuvos kariuomenė – tai pavaldžios Lietuvos Respublikai karinės pajėgos, veikusios nuo 1918 iki 1940 m. Vos susikūrusiai Lietuvos kariuomenei jau 1918 – 1920 m. teko kovoti už Lietuvos laisvę su rusų bolševikais, bermontininkais bei lenkais. Tarpukario metais Lietuvos kariuomenėje buvo 9 pėstininkų, 4 artilerijos ir 3 kavalerijos pulkai, karo aviacijos pajėgos ir pagalbinė kariuomenė, kurią sudarė inžinerijos, geležinkelininkų, ryšininkų ir transporto padaliniai. Lietuvos kariuomenė buvo apginkluota tuo metu pakankamai modernia užsienio ir savos gamybos karine technika.

Atkūrimas (nuo 1990 m.)

Paskelbus nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, svarbiausia buvo tą nepriklausomybę įtvirtinti, užtikrinant valstybės suverenitetą. Vienas iš skubiausių darbų buvo perimti iš sovietų kariuomenės sienų kontrolę, pasiekti, kad iš nepriklausomos valstybės teritorijos būtų kuo greičiau išvesta okupacinė kariuomenė, ir atkurti savąją – Lietuvos kariuomenę. Jau 1990 m. kovo 12 d., kitą dieną po Lietuvos Respublikos atkūrimo akto paskelbimo, Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas priėmė nutarimą, kad SSRS karinės prievolės įstatymas Lietuvos piliečiams negalioja. Kovo 14 d. nutarimu buvo nutraukta SSRS karinių komisariatų veikla Lietuvoje. SSRS Lietuvos atžvilgiu užėmė priešišką poziciją, skelbė ultimatumus, grasino, o 1990 m. balandį įvedė 76 dienas trukusią ekonominę blokadą. Tokiomis sąlygomis pradėta formuoti nepriklausomos Lietuvos krašto apsauga.

Vadovybė

Pagal Konstituciją vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas yra Prezidentas. Tiesiogiai krašto apsaugos sistemos planavimu užsiima Krašto apsaugos ministro vadovaujama Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija. Krašto apsaugos ministrui pavaldus kariuomenės vadas, kuriam karo metu pavedama vadovauti visoms Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms. Gynybos ir mobilizacijos planų rengimu užsiima Gynybos štabas.

Lietuvos ginkluotųjų pajėgų sudėtis

Lietuvos ginkluotųjų pajėgų struktūrinė schema (angl.)

Lietuvos kariuomenę sudaro:

• Reguliariosios pajėgos: kurios susideda iš:
  • Sausumos pajėgų;
    • Savanorių pajėgos.
  • Karinių oro pajėgų;
  • Karinių jūrų pajėgų;
  • Specialiųjų operacijų pajėgų.

Sausumos ir savanorių pajėgų pagrindinis kovinis vienetas yra batalionas. Detalią kariuomenės struktūrą nustato, kariuomenės junginius bei dalinius steigia, reorganizuoja ar likviduoja krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Seimo patvirtinta principine kariuomenės struktūra. Karinėms operacijoms vykdyti sudaromos operacinės pajėgos. Jas sudaro kariuomenės pajėgų rūšių ir kitokie kariniai vienetai, kariuomenės vado paskirti Jungtinio štabo viršininko operaciniam vadovavimui. Specialiosioms karinėms funkcijoms ir užduotims vykdyti gali būti sudaromi nuolatiniai junginiai ir kiti specializuoti kariuomenės vienetai.

Sausumos pajėgos

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos yra pagrindinė Lietuvos karinė gynybinė jėga, todėl, reformuojant Lietuvos kariuomenę, daugiausia dėmesio ir didžiausi finansiniai ištekliai skiriami būtent šiai pajėgų rūšiai. Sausumos pajėgas sudaro:

MPB „Geležinis vilkas“ kariai pratybų metu

• Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“:
  • Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas;
  • Karaliaus Mindaugo husarų batalionas (KMHB);
  • Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas (DK BUB);
  • Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis batalionas;
  • Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas;
  • Logistikos batalionas;

• Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“:
  • Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas;
  • Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas (LDK BDB);
  • Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas;
  • Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas;
• Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas (JVIB);
• Juozo Lukšos mokymo centras;

Lietuvos karys Afganistane

• Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP):
  • KASP Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Alytus;
  • KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Kaunas;
  • KASP Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Klaipėda;
  • KASP Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Panevėžys;
  • KASP Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Šiauliai;
  • KASP Didžiosios kovos apygardos 8-oji rinktinė, Vilnius.

Karinės oro pajėgos

Lietuvos KOP lengvasis atakos lėktuvas L-39ZA Albatros

Lietuvos karinės oro pajėgos (toliau – KOP) yra sudedamoji Lietuvos kariuomenės dalis, kurios paskirtis – Lietuvos oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. KOP šiuo metu tarnauja ir dirba apie 1200 profesionaliosios karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų. KOP daliniai yra išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje:

• Kaune įsikūręs KOP štabas ir dislokuota Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba.
• Karmėlavoje prie Kauno įsikūręs Oro erdvės kontrolės centras.
• Aviacijos bazė bei Ginkluotės ir technikos remonto depas dislokuoti Zokniuose, Šiaulių raj.
• Oro gynybos batalionas, įkurtas 2000 m. prie Šiaulių esančiame Mumaičų k. (šiuo metu perdislokuotas į Radviliškį).

Pastaruoju metu KOP atliekama karinės technikos modernizacija: įsigyti 3 nauji taktiniai transportiniai lėktuvai C-27J Spartan , atnaujinta ir modernizuota turima karinė technika – lėktuvai L-39ZA , L-410 bei sraigtasparniai Mi-8 . Planuojama atnaujinti sraigtasparnių parką.

Šiuo metu yra modernizuojami KOP radarai. [2] Archyvuota kopija 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto.

Karinės jūrų pajėgos

Lietuvos KJP Flyvefisken klasės patruliniai laivai

Lietuvos karines jūrų pajėgas (toliau – KJP) sudaro:

• Karo laivų flotilė;
  • Kovinių laivų divizionas;
  • Priešmininių laivų divizionas;
  • Patrulinių laivų divizionas;
  • Katerių grandis;
• Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;
• Logistikos tarnyba;
• Štabo kuopa;
• Povandeninių veiksmų komanda;
• Mokymo centras;
• Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.

Karo laivų flotilę šiuo metu sudaro daugiau, nei 10 laivų: 5 patruliniai laivai, 2 minų paieškos laivai, 1 vadovavimo ir aprūpinimo laivas, 1 fregata (planuojama nurašyti), 3 uosto kateriai ir 1 laivas paieškos bei gelbėjimo operacijoms. 2007 metais Lietuvos KJP įsigijo 3 daugiafunkcius Flyvefisken klasės patrulinius laivus iš Danijos karališkojo laivyno. 2008 metais pasirašyta sutartis dėl dviejų Hunt klasės išminavimo laivų pirkimo iš Jungtinės Karalystės .

Specialiųjų operacijų pajėgos

Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų kariai „Žaliukai“

Lietuvos kariuomenės specialiosios pajėgos pradėjo formuotis 1995 m. Tai buvo nedidelis karinis vienetas, kuris vėliau tapo atskira Lietuvos kariuomenės dalimi. Oficialiai Specialiosios pajėgos įsteigtos 2002 m., kai atskiriems specialiųjų operacijų vienetams pradėjo vadovauti bendras štabas ir buvo įkurtas Specialiųjų operacijų junginys (SOJ). Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų junginys 2008 m. balandžio 3 d. de jure tapo Specialiųjų operacijų pajėgomis (SOP), kurių pagrindinė paskirtis – vykdyti karines specialiąsias operacijas. SOP branduolį sudaro:

• Ypatingosios paskirties tarnyba (YPT);
• Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas (VDJB);
• Kovinių narų tarnyba (KNT);
• Specialiųjų operacijų grandis (SOG) (pavaldi Specialiųjų operacijų pajėgoms operacijų valdymo lygmeniu).
  

Specialiųjų operacijų struktūra yra lanksti, iš jo padalinių nesunku suformuoti eskadronus konkrečioms užduotims ir misijoms. Lietuvoje SOP gali būti panaudotos tais atvejais, kai teisėtvarkos institucijos neturi reikiamų pajėgumų ar jų neužtenka reaguoti į teroristinius išpuolius.

Kiti padaliniai

Karo Policija

• Karo policija;
• Logistikos valdyba:
  • Judėjimo kontrolės centras;
  • Įgulų aptarnavimo tarnyba;
  • Karo kartografijos centras;
  • Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;
  • Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas;
  • Materialinių resursų departamentas;
  • Depų tarnyba;
• Mokymų ir doktrinų valdyba:
  • Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;
  • Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla;
  • Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centras;
  • Centrinis poligonas.
• Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija;
• Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas.

Lietuvos ginkluotųjų pajėgų reforma

Lietuvos kariuomenės jungtinis štabas

Kariuomenės orkestro autobusas

Kad Lietuvos kariuomenė būtų pasirengusi veikti šiuolaikinėmis saugumo aplinkos sąlygomis, atitiktų aukštus reikalavimus ir įgyvendintų jai keliamus uždavinius, pertvarkoma Lietuvos kariuomenės struktūra. Struktūros pertvarka yra sudėtingas ir ilgas procesas, apimantis kariuomenės vienetų pertvarką, sujungimą ar panaikinimą, etatų mažinimą, nebereikalingos karinės infrastruktūros atsisakymą, siekiant išlaikyti ir padidinti visos krašto apsaugos sistemos efektyvumą. Pagrindinis principas, kuriuo vadovaujamasi reformuojant Lietuvos kariuomenę, planuojant gynybą pirmenybę teikti pajėgumų, reikalingų Lietuvos gynybai kartu su NATO pajėgomis ir tarptautinėms operacijoms, plėtrai. Manoma, kad kariuomenės reforma padės sukurti daug greičiau reaguojančias, mobilesnes, lengviau perdislokuojamas, gerai ginkluotas ir parengtas pajėgas, kurios galės prisidėti prie visų tipų NATO operacijų tiek šalies viduje, tiek ir užsienyje.

Struktūros pertvarka

Planuojama kariuomenės nuolatinių junginių, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų struktūra 2016 m.:

• Sausumos pajėgos – Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Logistikos batalionas), Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas, Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas), Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Oro gynybos batalionas, Ryšių ir informacinių sistemų batalionas, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (šešios rinktinės);
• Karinės oro pajėgos – Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba;
• Karinės jūrų pajėgos – Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;
• Specialiųjų operacijų pajėgos – Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba;
• Logistikos valdyba – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Karo medicinos tarnyba;
• Mokymo ir personalo valdyba – Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;
• Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas, Karo policija.
  

Planuojami pokyčiai SP:

• „Geležinio Vilko“ brigada:
  • Nuo 2016 m. planuojama rengti infrastruktūrą Kunigaikščio Vaidoto MPB perkėlimui į Rokantiškių km, Vilniaus r.;
  • Nuo 2019 m. rengti infrastruktūrą naujam Logistikos bataliono steigimui;
• Parengti infrastruktūrą naujai formuojamai Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“.

Personalo pertvarka

Principinė kariuomenės struktūra kiekvienais metais patvirtinama Lietuvos Respublikos įstatymu, kuriame nustatomi ribiniai karių skaičiai, taip pat struktūros gairės 5 metams į priekį.
Karių skaičiaus pokytis pagal metus:

Metai	Bendras ribinis karių skaičius									Valstybės tarnautojų skaičius
	IŠ VISO	Profesinės karo tarnybos karių					Prival. pradinės karo tarnybos karių iki 2008 m. Nuo 2010 pradedami baziniai kariniai mokymai	Karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių	Kariūnų
		Iš viso	iš jų:
			Generolų ir admirolų	Pulkininkų ir jūrų kapitonų	Pulkininkų leitenantų ir komandorų	Majorų ir komandorų leitenantų
2002	38640	8100	4	30	105	300	5000	25000	540
2003	22030	8100	4	30	105	300	4500	9000	430
2004	19781	7720	7	30	105	300	3681	8000	380	165
2005	19650	7800	8	32	115	310	3500	8000	350	170
2006	18250	7800	8	32	115	310	3210	7000	240	170
2007	17270	7930	8	35	130	360	2600	6500	240	170
2008	16230	8390	10	40	140	375	1600	6000	240	180
2009	15240	8400	10	40	140	380	600	6000	240	180
2010	12650-15200	7700-8400	9	30	130	385	300–600**	4500-6000	150–200	150–180
2011	15720	8420	10	42	140	360	600**	6500	200	200
2012	15750	8450	10	45	150	400	600**	6500	200	200
2013	15250	8450	12	45	150	400	600**	6000	200	200
2014	15300	nuo 7 700 iki 8 500	iki 9	iki 30	iki 123	iki 365	nuo 700 iki 1 000	nuo 4 800 iki 6 300	190 iki 270	200
2015*	> 17730	> 9000	< 10	< 40	< 150	< 400	> 1000**	> 7500	< 230	< 200

* – planuojami skaičiai;

Tarptautinis bendradarbiavimas

Lietuvos ginkluotosios pajėgos ir NATO

Lietuvos KOP lėktuvas L-39ZA rikiuotėje su NATO oro policijos misiją atliekančiais olandų naikintuvais F-16

2004 m. kovo 1 d. visoms 19 NATO valstybių baigus prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties protokolo ratifikacinį procesą, NATO Generalinis sekretorius Japas de Hopas Šeferis oficialiai pakvietė septynias Vidurio ir Rytų Europos valstybes prisijungti prie Šiaurės Atlanto sutarties. Kovo 17 d. NATO taryba priėmė politinį sprendimą dėl oro policijos funkcijų Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje bei reikalingų pajėgų dislokavimo Lietuvoje. Kovo 25 d. krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius išleido įsakymą, kuriuo nuo kovo 29 d. NATO valstybių kariniams orlaiviams buvo leista Lietuvos oro erdvėje vykdyti oro policijos funkcijas. Šiuo įsakymu taip pat buvo leista į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykti šiuos skrydžius vykdantiems NATO valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams. Kovo 29 d. Vašingtone, JAV deponavus Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštus, Lietuva tapo visateise NATO nare ir tuo pačiu NATO gynybos zona. Todėl nuo pat pirmos dienos Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, oro erdvė buvo pradėta saugoti pagal tuos pačius standartus, kaip ir kitų NATO valstybių.

Tarptautinės operacijos

Šiuo metu daugiau nei 200 Lietuvos karių tarnauja tarptautinėse misijose Afganistane, Irake ir Kosove. Dar du karininkai kaip stebėtojai dalyvauja Jungtinių Tautų stebėtojų misijoje UNIMOG Gruzijoje, vienas štabo karininkas – Europos Sąjungos operacijoje „Althea“ Bosnijoje ir Hercegovinoje. Europos Sąjungos operacijoje Čade ir Centrinėje Afrikos respublikoje Lietuva dalyvauja skirdama du štabo karininkus į ES operacijų vadavietę. Kariai misijose įprastai keičiasi kas pusmetį. Į tarptautines operacijas vyksta profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai, taip pat asmenys, atliekantys civilinę krašto apsaugos tarnybą.

Ginkluotė ir technika

Lietuvos kariuomenės įsigytos moderniausios prieštankinės sistemos „Javelin“

Atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus ir NATO specialistų rekomendacijas, vis didesnę krašto apsaugos sistemos išlaidų dalį planuojama skirti ginklams ir karinei įrangai įsigyti ir modernizuoti bei koviniam efektyvumui didinti. Lietuvos tikslas – apie ketvirtadalį krašto gynybos finansavimo išlaidų skirti įsigijimams (įskaitant ginklų ir karinės įrangos įsigijimą ir modernizavimą).
Iki šiol dauguma ginkluotės modernizavimo ir įsigijimo projektų buvo skirta Sausumos pajėgų, ypač „Geležinio Vilko“ brigadai aprūpinti: įsigyta vidutinio nuotolio prieštankinių sistemų „Javelin“, kovinių ir kitų transporto priemonių, įvairių lengvųjų pėstininkų ginklų, minų paieškos ir išminavimo priemonių, kolektyvinės ir individualios apsaugos nuo branduolinio, biologinio ir cheminio ginklo priemonių, kitos būtiniausios ginkluotės ir technikos. Taip pat buvo įsigytos trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos „Stinger“.
Nors Sausumos pajėgų, ypač MPB „Geležinis Vilkas“, apginklavimas ir toliau bus pirmenybė, planuojant gynybos išteklius kitų rūšių pajėgoms skiriama vis daugiau dėmesio: Karinių jūrų pajėgų priešmininės kovos laivai aprūpinti modernesne įranga, įsigyti daugiafunkciniai patruliniai laivai, pasirašyta sutartis dėl dviejų NATO standartus atitinkančius priešmininės kovos laivų įsigijimo, atnaujintas taktinės transporto aviacijos parkas. Ateityje planuojama atnaujinti sraigtasparnių eskadrilę, modernizuoti ilgojo nuotolio radarus, įgyvendinti kitus projektus.
Šiuolaikinėje saugumo aplinkoje Lietuvai vis dar svarbu išlaikyti prieštankinės gynybos, išminavimo pajėgumus, ateityje turėtų didėti priešlėktuvinės gynybos, apsaugos nuo branduolinių, biologinių ir cheminių ginklų ir kitų modernių pajėgumų svarba. Logistinio aprūpinimo pajėgumai taip pat yra itin svarbi sritis, kurios neišplėtojus visavertiškai dalyvauti NATO veikloje nebus įmanoma.

Lietuvos kariuomenės uniformos

Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas parengė karių išvaizdos, uniformų dėvėjimo ir ženklų nešiojimo taisykles . Siekiama, kad tinkamas aprangos ir jos sudedamųjų dalių dėvėjimas formuotų teigiamą Lietuvos karių įvaizdį ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Taisyklės nustato, kas yra kario uniforma, reglamentuoja teisę ją dėvėti, numato uniformos dėvėjimo apribojimus, dėvėjimo tvarką pagal rūšis ir ansamblius, apdovanojimo, pasižymėjimo ir kitų skiriamųjų ženklų nešiojimo tvarką, reikalavimus kario išvaizdai.

Taip pat skaitykite

• Baltijos oro policija
• Vytauto Didžiojo karo muziejus
• Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai

Nuorodos

• Lietuvos kariuomenės svetainė Archyvuota kopija 2019-07-24 iš Wayback Machine projekto.
• Gyvenimo būdo tinklaraštis apie karybą
• Virtuali paroda, skirta Lietuvos kariuomenei^{[neveikianti nuoroda]}
• / Asmeninis blogas, skirtas Lietuvos kariuomenės aktualijoms aptarti Archyvuota kopija 2019-06-07 iš Wayback Machine projekto.
• https://kam.lt/wp-content/uploads/2022/07/Skaiciai-ir-pokyciai-2022.pdf

Vaizdinė medžiaga

• Fotogalerija Archyvuota kopija 2009-03-29 iš Wayback Machine projekto.
• Video prezentacija: Lietuvos kariuomenė – NATO pajėgų dalis^{[neveikianti nuoroda]}
• Trumpa video prezentacija: Lietuvos kariuomenė – istorija ir dabartis Archyvuota kopija 2009-03-26 iš Wayback Machine projekto.
• Trumpas video filmas „Siuntinys iš LT“ (apie misiją Afganistane)