Doha

Doha arab. الدوحة‎
Dohos dangoraižiai

Doha 25°18′0″ š. pl. 51°32′0″ r. ilg. / 25.30000°š. pl. 51.53333°r. ilg. / 25.30000; 51.53333 (Doha)Koordinatės: 25°18′0″ š. pl. 51°32′0″ r. ilg. / 25.30000°š. pl. 51.53333°r. ilg. / 25.30000; 51.53333 (Doha)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Kataras
Savivaldybė	Dohos savivaldybė

Įkūrimo data	1850 m.

Gyventojų (2020^[1])	872 048
Plotas	189 km²
Tankumas (2020^[1])	4 614 žm./km²

Vikiteka	Doha

Kirčiavimas	Dohà

Doha (arab. الدوحة = ad Dawḥah arba ad Dōḥah) – miestas Kataro rytuose prie Persijos įlankos, sostinė ir didžiausias šalies miestas, Dohos savivaldybės administracinis centras. Yra didelis giliavandenis uostas, atidarytas 1969 m. Metalo apdirbimas, cemento, tekstilės, maisto (žuvų, krevečių) pramonė, jūros vandens gėlinimas, žvejyba.^[2] Yra tarptautinis oro uostas.

1973 m. čia įkurtas Kataro universitetas, 1975 m. – Nacionalinis muziejus. Turgaus aikštėje yra Vyriausybės rūmai (1969 m.). Yra laikrodžio bokštas, turgavietė (sūkas), Islamo meno muziejus (2008 m.).^[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX amžiuje Doha buvo žinoma kaip nedidelis žvejų ir perlų rinkėjų kaimelis greta senojo uosto – Bidos (arab. البدع = al-Biddah. Šis minimas nuo 1681 m. (greičiausiai įkurtas sudanių klano iš Abu Dabio apylinkių),^[3] o 1867 m. užkariautas ir sunaikintas Bahreino. Iki XIX a. vid. Doha garsėjo piratavimu.^[2] Po karų dėl Kataro, padedama britų, 1868 m. Dohoje įsitvirtino al Tanių dinastija.^[3] Nuo XIX a. pab. priklausė Osmanų imperijai, kuri čia pastatė karinį postą.

1916 m. Doha tapo britų Kataro kolonijos administraciniu centru. XX a. pr. plėtota žvejyba, perlų rinkimas. Tačiau Japonijoje pradėjus gaminti dirbtinius perlus, Dohos ir aplinkinių perlų rinkimo taškų reikšmė sumenko.^[3] 1949 m. Um Saide (Musajide) atradus naftos, prasidėjo spartus naftos eksportas ir miestas ėmė gauti dideles pajamas. 1971 metais Doha tapo nepriklausomo Kataro sostine.^[2] XX a. antroje pusėje – XXI a. pr. Doha sparčiai augo, atnaujinta architektūra, išaugo dangoraižių, sporto, prekybos kompleksai, įrengtas giliavandenis uostas, vandens gėlinimo įrenginiai, pastatytas krevečių perdirbimo fabrikas.^[3] Pakrantėje įrengtos dirbtinės salos.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dohoje ir priemiesčiuose gyvena ~80 % Kataro gyventojų. Arabai katariečiai mieste sudaro mažumą. Daugiausia gyventojų sudaro imigrantai iš Pietų Azijos (indai, pakistaniečiai, Nepalo, Šri Lankos gyventojai, bengalai), taip pat filipiniečiai, Levanto ir Šiaurės Afrikos arabai, somaliai, yra išeivių iš Rytų Azijos, Europos, Šiaurės Amerikos, Australijos.^[4]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2006 m. mieste įvyko Azijos žaidynės. 2010 m. Dohoje buvo surengtas 2010 m. Pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas. Čia vyko 2011 m. AFC Azijos taurė, rengiamas 2022 m. pasaulio futbolo čempionatas.

Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dirbtinė Perlų sala Dohoje
Dohos senamiesčio gatvelė
Nacionalinis muziejus
Doha. Pirmajame plane – Islamo meno muziejus
Doha

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Qatar, citypopulation.de
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 Doha. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
↑ ^3,0 ^3,1 ^3,2 ^3,3 ^3,4 Doha, Encyclopaedia Britannica
↑ Humaira Tasnim, Abhay Valiyaveettil, Dr. Ingmar Weber, Venkata Kiran Garimella. „Socio-geographic map of Doha“. Qatar Computing Research Institute.

[1] Qatar, citypopulation.de

[vle-2] 2,0 ^2,1 ^2,2 Doha. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004

[brit-3] 3,0 ^3,1 ^3,2 ^3,3 ^3,4 Doha, Encyclopaedia Britannica

[4] Humaira Tasnim, Abhay Valiyaveettil, Dr. Ingmar Weber, Venkata Kiran Garimella. „Socio-geographic map of Doha“. Qatar Computing Research Institute.

[1]

[2]

[3]

[4]