Pereiti prie turinio

Berlynas

Koordinatės: 52°30′0″ š. pl. 13°24′0″ r. ilg. / 52.50000°š. pl. 13.40000°r. ilg. / 52.50000; 13.40000 (Berlynas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Berlynas
vok. Berlin
            
Miesto panorama (2016 m.)
Berlynas
Berlynas
52°30′0″ š. pl. 13°24′0″ r. ilg. / 52.50000°š. pl. 13.40000°r. ilg. / 52.50000; 13.40000 (Berlynas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Berlynas Berlynas
Įkūrimo data IX a.
Meras Franziska Giffey (SPD)
Gyventojų (2020.12.31.) 3 664 088
Plotas 891,12 km²
Tankumas (2020.12.31.) 4 112 žm./km²
Altitudė 34−115 m
Pašto kodas 10001–14199
Tinklalapis www.berlin.de
Vikiteka Berlynas
Kirčiavimas Berlýnas

Berlynas (vok. Berlin) – Vokietijos sostinė ir didžiausias šalies miestas.[1] Berlynas taip pat yra viena iš 16 Vokietijos žemių (Bundesland). Berlynas yra didžiausias Europos Sąjungos miestas bei penktas pagal dydį Europos žemyno miestas.

Miesto 891,12 km² plote, iš kurių 58,47 km² užima miesto vandens telkiniai, 2020 m. gruodžio 31 d. gyveno 3 664 088 žmonių[2]. Per miestą teka upės Šprė (Spree) ir Hafelis (Havel), yra daugybė ežerų, iš kurių didžiausias – Miugelio ežeras (Müggelsee).

Berlyno aglomeracijoje, kurios plotas 3,743 km², 2019 m. gruodžio 31 d. gyveno 4 666 100 žmonių – jų tankumas 1,237 žm/km².[3]

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1244 m. Berlynas buvo Brandenburgo, Prūsijos, Vokietijos imperijos, Trečiojo Reicho sostinė. Po Antrojo pasaulinio karo Berlynas buvo padalintas – rytinė dalis tapo Vokietijos Demokratinės Respublikos sostine, o Vakarų Berlynas buvo nuo 1961 m. siena apsuptas anklavas VDR teritorijoje. Po Vokietijos susivienijimo Berlynas tapo suvienytosios Vokietijos sostine.

Berlynas yra svarbus politikos, žiniasklaidos, kultūros ir mokslo centras ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.[4][5] Miestas yra svarbus oro, kelių ir geležinkelių transporto mazgas ir vienas lankomiausių miestų Europoje. Įžymūs universitetai, teatrai, muziejai yra žinomi visame pasaulyje. Mieste gyvena ir dirba menininkai ir kultūros darbuotojai iš viso pasaulio.[6]

Pavadinimo kilmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiksli šio miesto pavadinimo kilmė yra neaiški. Berlyno pavadinimas galėtų būti susijęs su lokiu (vok. Bär), esančiu miesto herbe, arba su slavišku polabišku skiemeniu berl 'pelkė'. Rytinės per miestą tekančių upių pakrantės istoriškai buvo apgyvendintos slavų genčių, tad keletas Berlyno rajonų turi išlaikę slaviškos kilmės pavadinimus.

Įkūrimas ir viduramžiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Cölln miestas, dalis Šprė upės saloje įsikūrusio dvigubo miesto Berlin-Cölln, pirmą kartą buvo raštiškai paminėtas 1237 m.[7] 1244 m. buvo pirmą kartą raštiškai paminėtas kaip miestas, kuris buvo šiauriniame Šprė upės krante. Abiem miestams 1307 m. buvo įkurta rotušė. Šiandieninės miestų dalys Spandau ir Köpenick buvo slavų gyvenvietės dar prieš įkuriant Brandenburgo provinciją, kurią 1157 m. įkurė Albrecht den Bären. 1415 m. Brandenburgo provincijos kurfiurstu tapo Frydrichas I (vok. Friedrich I), kuriuo buvo iki 1440 m. Hohencolernai valdė iki 1918 m. kaip Brandenburgo kurfiurstai, Prūsijos karaliai ir kaip Vokietijos imperatoriai.

Naujieji laikai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Berlyno planas 1737 m.

Trisdešimtmetis karas nuo 1618 iki 1648 m. nuniokojo miestą. Trečdalis namų buvo apgadinti, gyventojų skaičius sumažėjo dvigubai. Frydrichui Vilhelmui 1640 m. perėmus valdžią iš savo tėvo, jis pradėjo naują imigrantų ir religinės tolerancijos politiką. Potsdamo Ediktu (vok. Edikt von Potsdam) kvietė prancūzų hugenotus atvykti į Brandenburgą. Apie 1700 m. 20 % Berlyno gyventojų buvo prancūzai. Jų kultūrinis įnašas buvo didelis. Daug imigrantų atvyko iš Bohemijos, Lenkijos ir Zalcburgo.

Prūsija ir Vokietijos imperija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Susikūrus Prūsijos karalystei, 1701 m., kurios karaliumi tapo Frydrichas I, Berlynas įgijo sostinės statusą. 1866 m., susibūrus Šiaurės Vokietijos sąjungai, tapo jos sostine. Po Prancūzijos-Prūsijos karo, suvienijus didžiumą Europoje buvusių vokiškų žemių, 1871 m. susikūrė Vokietijos Imperija su sostine Berlynu. 1884 m. prasidėjo Reichstago pastato statybos, kurios buvo baigtos 1894 m. gruodžio 5 d.

1989 m.

Vokietijos padalinimas ir suvienijimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po Antrojo Pasaulinio karo Berlynas, kaip ir Vokietija, buvo padalintas į keturis sektorius. Vakarų Berlyną sudarė JK, JAV, Prancūzijos sektoriai, Rytų Berlyną – Sovietų Sąjungos sektorius. Nuo 1948 m. birželio 24 d. iki 1949 m. gegužės 12 d. SSRS vykdė Vakarų Berlyno blokadą. Vakarų valstybės, tuo tarpu, Vakarų Berlyną produktais aprūpino oro transportu. 1961 m. rugpjūčio 13 d. buvo pastatyta Berlyno siena. Šaltojo karo metu Berlynas buvo padalintas į Vakarų ir Rytų Berlyną. Perėjimas iš vienos miesto dalies į kitą buvo griežtai ribojamas.

Siena buvo nugriauta 1989 m. lapkričio 9 d. 1990 m., susivienijus Vokietijoms, Berlynas taip pat buvo suvienytas. 1999 m. Vokietijos vyriausybė ir parlamentas persikėlė iš Bonos į Berlyną.


Berlyno klimato diagrama 1961–1990 m.

Berlyno žemė yra Vokietijos rytuose, apie 90 km į vakarus nuo Lenkijos sienos, iš visų pusių apsupta Brandenburgo žemės. Berlynas išsidėstęs prie Šprė (vok. Spree) ir Hafelio (vok. Havel) upių bei jų intakų. Špandau rajone Šprė įteka į Hafelį, kuris yra dešinysis Elbės intakas.

Berlyno rotušės geografinės koordinatės yra 52° 31′ 6" šiaurės platumos ir 13° 24′ 30" rytų ilgumos. Miestas yra išsiplėtęs iš rytų į vakarus apie 45 km, iš šiaurės į pietus apie 38 km. Miesto plotas yra apie 892 km². Aukščiausias taškas yra 115,4 m virš jūros lygio, o didžioji miesto dalis yra maždaug 34 m virš jūros lygio aukštyje. 18 % miesto ploto užima miškai, tai didžiausią miško plotą turintis miestas Vokietijoje. Berlyno kraštovaizdį sukūrė besitraukiantys ledynai. Maždaug dar prieš 20 000 metų dabartinė miesto teritorija buvo padengta ledu. Prieš maždaug 18 000 metų ledynai atsitraukė taip susiformavo Berlyno reljefas.

Miestas yra iš jūrinio pereinančio į žemyninį vidutinio klimato juostoje. Vidutinė metinė temperatūra yra 9,1°C. Vidutiniškai per metus iškrenta 581 mm kritulių. Šilčiausias mėnuo yra liepa, kurios vidutinė temperatūra yra 18,5°C, šalčiausias mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra −0,6°C. Daugiausia kritulių iškrenta liepą, per kurią iškrenta vidutiniškai 70 mm kritulių, o mažiausiai kritulių iškrenta kovą – vidutiniškai 31 mm.

Berlyno panorama (2021 m.)

Politinė sistema

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Raudonasis namas – Berlyno rotušė

Pirmasis Vokietijos Bundestagas po susijungimo 1991 m. vadinamuoju „Sostinės sprendimu“ nutarė, kad Berlynas turi būti Vokietijos sostinė ir Bundestago bei vyriausybės buvimo vieta. Nuo 1994 m. Vokietijos prezidento būstinė tapo Berlynas. 1999 m. didelė dalis Vokietijos vyriausybės persikėlė iš Bonos į Berlyną. Berlynas nėra centrinė šalies sostinė, nes dalis ministerijų ir kitų institucijų, tebėra įsikūrusios buvusioje sostinėje Bonoje arba kituose miestuose.

Berlynas nuo Vokietijos suvienijimo 1990 m. spalio 3 d. taip pat yra viena iš Vokietijos žemių, „miestas-žemė“.

Miestų partnerystė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai, su kuriais Berlynas yra pradėjęs partnerystės ryšius (skliausteliuose nurodyti metai):

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Berlynas yra suskirstytas į 12 rajonų (Bezirke).), kurie visi dar suskirstyti į 96 smulkesnes dalis (Ortsteile). Kiekvieną rajoną valdo rajono taryba (Bezirksamt), sudaryta iš penkių tarybos narių (Bezirksstadträte), įskaitant rajono merą (Bezirksbürgermeister). Tarybą renka rajono susirinkimas (Bezirksverordnetenversammlung). Rajonų valdžios yra pavaldžios Berlyno senatui. Rajonų merai sudaro merų tarybą (Rat der Bürgermeister), kuriai vadovauja išrinktasis miesto meras, ir pataria senatui.

Miesto dalis Gyventojų skaičius
2010 m. kovo 31d. apskaičiavimai
Plotas

km²

Gyventojų tankumas
žm./km²
Planas
Čarlotenburgas-Vilmersdorfas
319 628
64,72
4 878
Fridrichshainas-Kroicbergas
268 225
20,16
13 187
Lichtenbergas
259 881
52,29
4 952
Marcanas-Helersdorfas
248 264
61,74
4 046
Mitė
332 919
39,47
8 272
Noikiolnas
310 283
44,93
6 804
Pankovas
366 441
103,01
3 476
Rainikendorfas
240 454
89,46
2 712
Špandau
223 962
91,91
2 441
Štaiglicas-Cėlendorfas
293 989
102,50
2 818
Tempelhof-Ščionebergas
335 060
53,09
6 256
Treptovas Kiopenikas
241 335
168,42
1 406
3 450,889 891,82 3 869



Berlynas naktį

2021 m. Berlynas įnešė į valstybės BVP 163 milijardų eurų. Ekonomika, palyginus su ankstesniais metais, paaugo 3,3 %, o Vokietijos ekonomikos augimas siekė 2,7 %. Regioninis BVP (pagal perkamosios galios paritetą) vienam gyventojui 2016 m. pasiekė, palyginti su ES vidurkiu (ES-27: 100), – 118 indeksą (Brandenburgo – 89, Vokietijos – 124).[8]

Paslaugos ir patarnavimai yra vienas svarbiausių Berlyno ekonomikos sektorių. Jam priklauso daugiau nei 85 % Berlyno įmonių ir jame dirba apie 800 000, tai yra maždaug 45 % visų dirbančiųjų (2020 m.). Nedarbo lygis 2018 m. vasarį siekė 7,9 %.

Berlyne įsikūrę daug televizijos kanalų: Comedy Central, Welt, rbb ir kitų. Taip pat daug kitų televizijų turi mieste savo būstines. Mieste įsikūrę daug spaustuvių, kurios leidžia populiarius laikraščius Vokietijoje, tokius kaip „Der Spiegel“, „Die Zeit“.

  • Springer Nature
  • Hansa Tonstudio
  • Walter de Gruyter
  • Rundfunk Berlin Brandenburg
  • Axel Springer SE
  • Suhrkamp Verlag
  • Berliner Zeitung
  • Berliner Morgenpost
  • CCC Filmkunst
  • Filmstudios Babelsberg
  • BMG Rights Management
Viešbutis Adlon

Po Londono, Paryžiaus ir Romos, Berlynas yra labiausiai turistų lankomas miestas Europoje.[9] Daug miesto svečių atvyksta į Berlyną iš visos Vokietijos, taip pat ir iš užsienio. Apie 40 % miesto svečių sudaro užsieniečiai. Daugiausia užsienio turistų atvyksta iš Jungtinės Karalystės, JAV, Nyderlandų, Ispanijos ir Italijos. Svarbiausi traukos centrai yra architektūra, muziejai, festivaliai, apsipirkimo galimybės ir naktinis gyvenimas.

Viešbutis Adlon – garsus prabangus viešbutis miesto centre. Iškilęs istorinio Dorotejenštato rajono Unter den Linden gatvėje, netoli nuo istorinių Brandenburgo vartų. Dabartinis Kempinskio tinklui priklausantis pastatas eksploatuojamas nuo 1997 m., šiuolaikinis viešbutis tęsia buvusio „Hotel Adlon“, veikusio nuo 1907 m., tradicijas.

Berlynas – stambus Vokietijos transporto mazgas. Miesto transporto sistemą sudaro Brandenburgo oro uostas (Flughafen Berlin – Brandenburg), vandens transportas, magistraliniai automobilių keliai, geležinkeliai bei viešasis transportas (autobusai, tramvajai, greitieji miesto traukiniai (S – Bahn), metro (U – Bahn)).

Didžiausios įmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Berline įsikūrusios pagrindinės koncernų Deutsche Bahn, HelloFresh, Zalando, Siemens būstinės.

  • C. Bechstein
  • Trade Republic
  • August Storck
  • BMW Werk Berlin
  • Robert Lindner
  • BSR
  • Mercedes Benz Werk Berlin
  • Charité
  • Vivantes
  • BVG
  • DKB
  • AVM
  • Universal Music Nemecko
  • Biotronik
  • Bayer Pharma
  • Berlin Chemie
  • GetYourGuide
Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Europos didžiausi miestai.
Poilsiaujantys berlyniečiai

Berlynas yra didžiausias Vokietijos miestas, kuriame 2020 m. gyveno 3,6 mln. gyventojų. Miestas pagal gyventojų skaičių smarkiai lenkia antrą ir trečią pagal dydį Vokietijos miestus – Hamburgą ir Miuncheną.

2020 m. gruodžio 31 d. Berlyne gyveno 778 420 ne vokiečių tautybės gyventojų iš 190 pasaulio šalių. Turkų ir kurdų bendruomenės – apie 100 000 žmonių. Be to, Berlyne gyvena 55 000 lenkų. Vidutinis Berlyno gyventojo amžius 2019 metais buvo 42,6 metų.

Berlyno gyventojų demografinė raida

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Berlyno gyventojų kaita

1400 m. pateiktas Berlyno ir Kelno gyventojų bendras skaičius.[paaiškinti] 1709 m. Berlyno gyventojų skaičius išaugo apjungus keletą miestų (Fridrichsverderį, Dorotenštatą ir Fridrichštatą). 1920 m., kuomet prie Berlyno buvo prijungtos aplinkinės teritorijos, jo gyventojų skaičius beveik padvigubėjo. Didžiausias miesto gyventojų skaičius buvo 1938 m., kuomet gyveno 4 347 875 žmonės. Antrajam pasauliniam karui einant į pabaigą, 1945 m. vykstant Berlyno šturmui, miestas buvo visiškai suniokotas ir prarado daug gyventojų.

Demografinė raida tarp 1709 m. ir 2008 m.
1709 m. 1800 m. 1871 m.sur. 1912 m. 1938 m. 1990 m.sur. 2000 m.sur. 2008 m. - -
55 196 172 132 826 341 2 095 030 4 347 875 3 433 695 3 382 169 3 426 354 - -

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Alexander von Humboldt

70 % gyventojų gimtoji kalba yra vokiečių. Populiariausios imigrantų kalbos yra turkų, lenkų ir rusų. Plačiausiai mokamos negimtosios kalbos yra anglų ir prancūzų.

Teatrai, orkestrai, chorai, muziejai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Berlynas yra laikomas vienu iš reikšmingiausių politinių ir kultūrinių centrų, kuris turi europietiško globalinio miesto reputaciją.[10] Mieste gausu teatrų, orkestrų, chorų, muziejų ir kitų kultūros objektų. Iš jų žinomiausi: Berlyno ansamblis (vok. Berliner Ensemble), Vokietijos simfoninis orkestras (vok. Deutsches Symphonie-Orchester Berlin).

Bodės muziejus, Muziejų saloje

Berlyne yra įsikūrę daug muziejų. Jau 1814 m. dalis Šprė upės salos buvo paskirta menui ir archeologijai. Muziejų saloje įsikūrė daug muziejų tokių, kaip Senasis muziejus (vok. Altes Museum), Naujasis muziejus (vok. Neues Museum), Senoji nacionalinė galerija (vok. Alte Nationalgalerie), Bodės muziejus (vok. Bode-Museum) ir Pergamo muziejus (vok. Pergamonmuseum). Šiuose muziejuose daugiausia eksponatų yra iš antikos laikų. 1999 m. Muziejų sala (vok. Museumsinsel) buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.[11] Tarp kitų Berlyno muziejų: Berlyno paveikslų galerija, Vokietijos istorijos muziejus, Žydų muziejus, „Teroro topografija“.

Kasmet mieste vyksta įvairūs renginiai: Literatūros festivalis (vok. Literaturfestival), Berlyno džiazo festivalis (vok. Jazzfest), Teatro susitikimas (vok. Theatertreffen). Mieste taip pat vyksta Tarptautinis Berlyno filmų festivalis, taip pat vadinamas Berlinale, čia dalyvauja filmų kūrėjai iš viso pasaulio.

Berlyno zoologijos sodas

Geriausiai žinomi Berlyno statiniai: Berlyno modernistinių namų kompleksas (vok. Siedlungen der Berliner Moderne), Brandenburgo vartai (vok. Brandenburger Tor), Reichstago pastatas (vok. Reichstagsgebäude), Berlyno televizijos bokštas (vok. Berliner Fernsehturm), Aleksandro aikštė (vok. Alexanderplatz), Berlyno katedra (vok. Berliner Dom), Senoji biblioteka (vok. Alte Bibliothek), Potsdamo aikštė (vok. Potsdamer Platz), Raudonoji Rotušė (vok. Rotes Rathaus).

Berlyno Alba

1936 m. vyko XI vasaros olimpinės žaidynės. Mieste 1974 m. vyko X pasaulio futbolo čempionatas, 2006 m. – XVIII pasaulio futbolo čempionato finalas. 2009 m. rugpjūčio 15 d. – rugpjūčio 23 d. vyko Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas. Berlyne yra daug sporto draugijų. Žinomiausi miesto futbolo istorijoje:

Žinomiausi populiarių sporto šakų klubai: krepšinio Berlyno ALBA, ledo ritulio Ledo lokiai (vok. Eisbären Berlin), rankinio Füchse Berlin. Berlyne įsikūrusi vandensvydžio komanda Wasserfreunde Spandau 04, kuri 19792007 m. (išskyrus 1993 m. ir 2006 m.) buvo Vokietijos vandensvydžio čempione. Mieste kasmet nuo 1974 m. paskutinį rugsėjo savaitgalį organizuojamas Berlyno maratonas.

Mieste yra keturi universitetai. Berlyno Humboldtų universitetas, Berlyno laisvasis universitetas, Berlyno technikos universitetas, Berlyno menų universitetas, keturios dailės akademijos, septynios specialios aukštosios mokyklos ir dvylika privačių specialiųjų aukštųjų mokyklų. Jose studijuoja maždaug 200 000 studentų.

Kultūros įstaigos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Berlynas (Berlin). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 95-97 psl.
  2. statistik-berlin-brandenburg.de / Flächennutzung Archyvuota kopija 2021-11-11 iš Wayback Machine projekto.
  3. Bevölkerungsstand Archyvuota kopija 2022-02-27 iš Wayback Machine projekto., Statistik Berlin-Brandenburg
  4. Revealed: Cities that rule the world – and those on the rise (englisch), CNN. Abgerufen am 14. April 2010.
  5. Leading cities in cultural globalisations/Media Archyvuota kopija 2009-10-02 iš Wayback Machine projekto.(Englisch), GaWC, Zugangsdatum 27. Juni 2007
  6. Berlin’s art scene, Los Angeles Times, Zugangsdatum 6. Juli 2007
  7. Heinrich Gottfried Gengler: Regesten und Urkunden zur Verfassungs- und Rechtsgeschichte der deutschen Städte im Mittelalter, Erlangen 1863, S. 181–196
  8. GDP per capita in 276 EU regions., Eurostat, Nuoroda tikrinta 19 gruodžio 2021.
  9. [http://www.mopo.de/2009/20090723/hamburg/politik/die_ganze_welt_zu_gast_in_hamburg.html[neveikianti nuoroda] Quelle: Statistische Landesämter für 2008 und Hamburger Morgenpost, Zugangsdatum 23. Juli 2009
  10. Global Power City Index, Institute for Urban Strategies, Tokio, 22. Oktober 2009
  11. World Heritage Site Museumsinsel(Englisch), UNESCO, Zugangsdatum 15. Juni 2007
Portal
Vikisritis: Vokietija

Berlyno valdžios oficiali svetainė:

Keliaujantiems į Berlyną ir kita informacija:

Berlyno laikas ir orai:

Berlyno žemėlapiai: