Neapolis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Neapolis
it. Napoli
   CoA Città di Napoli.svg      Flag of Naples.svg   
Spaccanapoli da s Elmo 1050131.JPG
Miesto centras

Neapolis
40°50′00″N 14°15′00″E / 40.833333°N 14.25°E / 40.833333; 14.25 (Neapolis)Koordinatės: 40°50′00″N 14°15′00″E / 40.833333°N 14.25°E / 40.833333; 14.25 (Neapolis)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Įkūrimo data: 600 m. pr. m. e.
Meras: Luigi de Magistris
Gyventojų (2012): 1 061 644
Plotas: 117 km²
Tankumas (2012): 9 074 žm./km²
Altitudė: 17 m
Pašto kodas: 80100, 80121-80147
Tel. kodas: 081
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: NeapolisVikiteka
Miesto globėjas(-ai): Januarijus
Kirčiavimas: Neãpolis
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 726

Neapolis – miestas ir uostas pietinėje Italijoje, Kampanijos sostinė, šalia Vezuvijaus ugnikalnio, prie Neapolio įlankos Tirėnų jūroje. Kampanijos regiono sostinė. Mieste yra tarptautinis oro uostas jūrų uostas, kurio krovinių metinė apyvarta – 10 mln. tonų. Neapolio jūrų uostas pagal aptarnaujamų keleivių skaičių yra antras pagal dydį pasaulyje po Honkongo – 2007 m. uostas aptarnavo 8 988 056 keleivius.[1] Tai pagrindinis pietų Italijos ekonominis ir kultūrinis centras. Išvystyta naftos pramonė, metalurgija, mašinų gamyba, elektrotechnikos, lengvoji ir maisto pramonė. Yra metropolitenas, universitetas, nacionaliniai muziejai ir galerija. Daug bažnyčių.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Neapolio panorama

Neapolio istorija prasideda VII a. pr. m. e., kai Kumų, Eubojos graikų kolonijos, gyventojai įkūrė Partenopę. Po to dėl nežinomos priežasties šalia Partenopės kumiečiai pastatė naują miestą ir pavadino Neapoliu (Nauju Miestu). Maždaug tuo metu jie atrėmė etruskų invaziją. Miestas augo dėl galingo graikų miesto-valstybės Sirakūzų įtakos ir senasis bei naujasis miestas prie Neapolio įlankos susijungė į vieną.

Miestas buvo Romos respublikos sąjungininkas kovoje su Kartagina, o stiprios miesto sienos neleido Hanibalui įsiveržti. Per Samnitų karus samnitai užėmė Neapolį, tuomet judrų prekybos centrą, bet romėnai jį išlaisvino ir pavertė savo kolonija. Romėnai gerbė miestą kaip helenizmo centrą: gyventojai išlaikė graikų kalbą ir papročius, buvo pastatyti akvedukai, viešos pirtys, odeonas, teatras, Dioskūrų šventykla, o daugybė galingų imperatorių atostogaudavo Neapolyje, tarp jų Klaudijus ir Tiberijus. Tuo metu Neapolyje pradėjo plisti krikščionybė, teigiama, jog apaštalai Petras ir Paulius pamokslavo mieste. Taip pat mieste buvo nukankintas šventasis Januarijus, vėliau tapęs miesto globėjumi.

Nuo 1282 m. iki 1816 m. miestas buvo Neapolio karalystės sostinė, o iki Italijos susivienijimo buvo susivienijimo su Sicilija sostinė.

1995 m. Neapolis buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Neapolio srityje yra Pročidos, Kapri ir Iskijos salos. Senovės miestų Pompėjos, Herukulanumas ir Stabė, sunaikinti 79 m. taip pat netoli Neapolio, Vezuvijaus teritorijoje.

Rajonai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Miestas yra padalintas į 10 rajonų.

Neapolio rajonai

  • 1 Chiaia, Posillipo, San Ferdinando
  • 2 Avvocata, Montecalvario, Pendino, Porto, Mercato, San Giuseppe
  • 3 Stella, San Carlo all’Arena
  • 4 San Lorenzo, Vicaria, Poggioreale, Zona Industriale
  • 5 Vomero, Arenella
  • 6 Ponticelli, Barra, San Giovanni a Teduccio
  • 7 Miano, Secondigliano, San Pietro a Patierno
  • 8 Piscinola, Scampìa, Chiaiano
  • 9 Soccavo, Pianura
  • 10 Bagnoli, Fuorigrotta

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Neapolyje 1934 m. vyko II pasaulio futbolo čempionatas, 1968 m. – III Europos futbolo čempionatas, 1980 m. – VI Europos futbolo čempionatas, o 1990 m. – XIV pasaulio futbolo čempionatas.

Mieste žaidžia SSC Napoli klubas.

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]