MAXIMA

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Maxima)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
MAXIMA
Komercinis pavadinimas UAB „Maxima grupė“
Forma UAB
Pramonė Mažmeninė prekyba
Įkurta Lietuva Lietuva (1992 (1992))
Centrinė įmonės būstinė Vilnius, Lietuva
Svarbiausi darbuotojai Artūras Zimnickas (generalinis direktorius)
Pajamos 8,699 mlrd. Lt [1]
Darbuotojų 16 800 (Lietuvoje, 2012)
Padaliniai 508[2]
Tinklalapis www.maxima.lt
"Maxima XXX" Lietuvoje

MAXIMA GRUPĖ, UAB – didžiausias mažmeninės prekybos tinklas Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Tai didžiausia lietuviško[reikalingas šaltinis] kapitalo įmonė ir didžiausias darbdavys Baltijos šalyse.

Struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Bendrovę MAXIMA GRUPĖ valdo UAB „VILNIAUS PREKYBA“, kuriai taip pat priklauso ir vaistinių tinklas EUROAPOTHECA, UAB.

MAXIMA GRUPĖ, UAB, valdo mažmeninės prekybos įmones MAXIMA LT, UAB, MAXIMA Latvija SIA, MAXIMA Eesti OÛ, MAXIMA BULGARIA EOOD, taip pat statybinių ir apdailos medžiagų bei namų apyvokos reikmenų prekybos tinklą UAB ERMITAŽAS, keletą nekilnojamojo turto įmonių. MAXIMA GRUPĖ, UAB Nyderlanduose valdo[3] „Lincoln Land Erste B.V.“. Pastaroji taip pat turi antrinių įmonių Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje.

MAXIMA GRUPĖ, UAB yra 2007 m. registruotas operatyvinis finansinis holdingas, valdantis mažmeninės prekybos verslą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje, kurį sudaro prekybos centrai „MAXIMA X“, „MAXIMA XX“, „MAXIMA XXX“, „T-MARKET“, „ERMITAŽAS“. Bendrovės MAXIMA GRUPĖ valdomose įmonėse visose šalyse dirba daugiau kaip 26 tūkst. darbuotojų.

MAXIMA GRUPĖ buvo sukurta, siekiant centralizacijos, norint efektyviau valdyti mažmeninės prekybos verslą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

MAXIMA parduotuvės[taisyti | redaguoti kodą]

2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje veikė 225 parduotuvės. Nuo 2010 m. Vilniuje ir sostinės apylinkėse gyvenantys pirkėjai turi galimybę apsipirkti ir internetinėje parduotuvėje e-MAXIMA, kurioje kasdien apsiperka apie 200 žmonių. Nuo 2006 m. įvestas dydžio standartas – X, apibrėžiantis skirtingų dydžių parduotuves: MAXIMA X, MAXIMA XX, MAXIMA XXX:

  • MAXIMA X – Tai mažiausios MAXIMA tinklo parduotuvės. Tos pačios koncepcijos parduotuvės Bulgarijoje vadinamos T-MARKET.
  • MAXIMA XX – parduotuvės tiems, kurie ieško didesnio prekių asortimento po vienu stogu.
  • MAXIMA XXX – patys didžiausi regiono ar visos šalies prekybos centrai. Šiuose centruose pirkėjai randa didžiausią prekių asortimentą. Pirkėjams siūlomas iki 65 tūkst. įvairių pavadinimų maisto produktų ir pramoninių prekių asortimentas. Šiose parduotuvėse gaminami kulinarijos ir konditerijos gaminiai, kai kuriose iš jų kepamos šviežios bandelės ir duona.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiausias Baltijos šalių mažmeninės prekybos tinklas 2012 m. minėjo savo veiklos dvidešimtmetį. Jo istorija pradėta rašyti 1992 m., Vilniuje atidarius kelias parduotuves su skirtingais pavadinimais. Pirmoji parduotuvė MAXIMA atidaryta 1998 m. Vilniuje. Per 19982005 m. periodą buvo sukurtas mažmeninės prekybos tinklas, kurį sudarė trijų skirtingų dydžių parduotuvės MINIMA, MEDIA, MAXIMA.

Nuo 2000 m. mažmeninės prekybos tinklas įžengė į kitų Baltijos šalių rinkas – į Latviją ir Estiją. 2005 m. prekybos tinklas su T-MARKET prekės ženklu startavo Bulgarijoje. 20052006 m. visose Baltijos šalyse esančios parduotuvės gavo vieną vardą – MAXIMA. 2011 m. pabaigoje Maxima grupei buvo leista įsigyti 24-ių parduotuvių tinklą Lenkijoje.[4]

Statistika[taisyti | redaguoti kodą]

Bulgarijos vėliava Bulgarija Estijos vėliava Estija Latvijos vėliava Latvija Lietuvos vėliava Lietuva Lenkijos vėliava Lenkija Iš viso
Parduotuvių skaičius 42 [5] 70 [6] 143 [7] 229 [8] 22 [9] 506
Darbuotojų skaičius (2010 m.) 1101 2939 6868 15 093 TBD 26 001
Pirkėjų per dieną 36 000 105 000 277 000 604 000 TBD 1 058 000
Apyvarta (2010 m.) 199,5 mln. 887,9 mln. 1840 mln. 4433 mln. TBD 7360,4 mln.

Incidentai[taisyti | redaguoti kodą]

2013 m. lapkričio 21 d. įvyko „Maxima XX“ prekybos centro stogo įkritimas Rygoje‎. Žuvo 54 žmonės, dar kelios dešimtys sužeista.[10]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]