Kirilica
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Kirilica | |
|---|---|
| Tipas: | abėcėlė |
| Kalbos, kuriose naudojamas: | daug slavų kalbų: rusų, bulgarų, serbų ir kt. |
| Rašymo kryptis: | iš kairės į dešinę |
| Laikotarpis: | 940-dabar |
| Kilmė: | |
| Dukterinės rašto sistemos: |
kirilicos variacijos |
| ISO 15924: | cyrl |
Kirilica yra rašto sistema, apie IX a. pabaigoje vienuolių Kirilo ir Metodijaus sukurta graikų rašto pagrindu ir skirta rašyti slavų kalbomis. Kirilica taip pat vadinamos ir šios pirmosios abėcėlės pagrindu sukurtos abėcėlės skirtingoms kalboms, kuriose tam tikrų raidžių atsisakyta bei įvesta naujų.
Standartinė transliteracija yra ISO 9.
[taisyti] Raštas
Kirilica yra raidinis raštas (abėcėlė), kur kiekvienas simbolis reiškia vieną tam tikrą balsę ar priebalsį, nors yra keli simboliai garsų junginiams, greta einančių garsų minkštumui ir kietumui nusakyti. Simbolių bazė išlieka ta pati, tačiau priklausomai nuo kalbos, kai kurie simboliai gali turėti kiek kitokią reikšmę, pvz., rusų щ (tariama „šč“) Bulgarijoje skamba kaip „št“.
[taisyti] Istorija
Įvairiais metais kirilicos vartojimo sfera kito, daugiausiai dėl Rusijos, didžiausios šį raštą naudojančios šalies, įtakos kitimo. Kirilica primesta arba bandyta primesti daugumai Rusijos imperijoje buvusių tautų.
Atsiradus Tarybų Sąjungai buvo planuojama nuo kirilicos pereiti prie lotyniškų rašmenų. Daugeliui mažųjų TSRS tautų, neturėjusių savo rašto, buvo kuriamos nuosavos abėcėlės lotyniškų rašmenų pagrindu.
Pvz., komių kalboje 1930-1936 m. naudoti lotyniški rašmenys, po 1936 m. vėl pereita prie kirilicos. Chantų, karelų, nencų, mansių kalbose lotyniškasis laikotarpis buvo 1931-1937 m., Kildino samių, evenų - 1932-1937 m., ižorų - 1932-1936 m., evenkų, nanajų - 1929-1937 m., chakasų - 1929-1939 m., kumykų - 1927-1938 m., totorių, azerbaidžaniečių - 1927-1939 m., uzbekų, turkmėnų, baškirų - 1928-1940 m., tuviečių - 1930-1940 m., kazachų - 1929-1940 m., jakutų - 1917-1939 m.
1932 m. buvo oficialiai nutarta mokšų ir erzių kalbose vartoti lotyniškus rašmenis, bet tai nepradėta daryti. 1937 m. bandyta į kirilicą pervesti vepsų kalbos rašybą, bet tai nepavyko.
Vėliau nutarta prie lotyniškų rašmenų nepereidinėti, ir abėcėlės buvo perdarytos kirilicos pagrindu. Tuomet Tarybų Sąjungoje prie kirilicos perėjo beveik visos Tarybų Sąjungos tautos, išskyrus lietuvius, latvius, estus, armėnus, gruzinus ir vepsus. Kai kurios po Tarybų Sąjungos griūties tapusios nepriklausomos valstybės dabar keičia rašto sistemas, tačiau Rusijoje esančioms tautoms, pavyzdžiui, totoriams, tokie bandymai yra draudžiami ir greitai stabdomi.
[taisyti] Vartojimo sfera
Kirilicą naudoja rytų slavų ir dalis pietų slavų tautų. Ne visos tautos, vartojančios kirilicą, yra slavai – kai kurios buvo priverstos ją priimti dėl politinių priežasčių. Kirilica yra vartojama šioms kalboms užrašyti:
- Baltarusių,
- Bulgarų,
- Mongolų,
- Rusų,
- Serbų,
- Ukrainiečių.
Kirilica neseniai buvo ir iš dalies yra vartojama šioms kalboms užrašyti:
Kirilica taip pat yra vienintelis leidžiamas raštas Rusijos Federacijoje. Vikiteka
