Lietuvos savivaldybių reforma 1994–1999 m.

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Savivaldybių reforma)

Savivaldybių reforma 1994–1999 m. buvo įgyvendinta siekiant performuoti Lietuvos administracinio suskirstymo sistemą.

Pirmasis etapas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1994 m. buvo priimtas LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, kuriuo buvo nustatyti teritorijos administraciniai vienetai – apskritys ir savivaldybės. Vadovaujantis LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu (Žin., 1994, Nr.60-1183; 1995, Nr.79-1819; 1997, Nr.65-1544; 1999, Nr.43-1362, Nr.109-3176) pirmajame teritorijos administracinių vienetų reformos etape buvo įsteigtos 56 savivaldybės ir 10 apskričių: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus.

Antrasis etapas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įstatymas dėl reformos priimtas 1999 m. gruodžio 21 d. Didelės plotu ir (arba) gyventojų skaičiumi rajonų savivaldybės, kuriose buvo keli aiškūs centrai, buvo suskirstytos į dalis, nuo jų atskiriant naujas savivaldybes. Mažų miestų savivaldybės, kurios iki tol apėmė tik tuos miestus, buvo išplėstos, kad apimtų dar ir apylinkes, o jų pavadinimas pakeistas iš „miesto savivaldybės“ į tiesiog „savivaldybę“. Kai kurios sienos tarp savivaldybių pakeistos, taip kad teritorijos įeitų į tą savivaldybę, kurios sostinė yra arčiau jų.

Per savivaldybių reformą buvo:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]