Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė

Koordinatės: 54°46′16″š. pl. 24°49′34″r. ilg. / 54.7709781°š. pl. 24.826157°r. ilg. / 54.7709781; 24.826157
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Vievio cerkvė)

54°46′16″š. pl. 24°49′34″r. ilg. / 54.7709781°š. pl. 24.826157°r. ilg. / 54.7709781; 24.826157

Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė
Rusiškas pavadinimas Храм в честь Успения Божией Матери
Dekanatas Vilniaus apskrities stačiatikių dekanatas
Savivaldybė Elektrėnų savivaldybė
Gyvenvietė Vievis
Adresas Kauno g. 69
Pastatyta 1843 m.

Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė – stačiatikių cerkvė Vievyje, šalia magistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda . Cerkvė priklauso Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų parapijai. Anksčiau parapijai priklausė taip pat ir Semeliškių Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė, dabar ją kuruoja Trakų cerkvės klebonas. Priešingoje greitkelio pusėje, stačiatikių kapinėse, stovi Vievio visų rusų Šventųjų koplyčia.

Kur kas garsesnė cerkvė anksčiau stovėjo greta stačiatikių vienuolyno ir spaustuvės, kur spausdinta svarbi stačiatikių istorijai raštija. Tą cerkvę 1812 m. sudegino Napoleonas, o nauja buvo pastatyta vėliau.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XIV a. iki 1810 m. Vievyje veikė Vievio stačiatikių vienuolynas, prie kurio buvo ir cerkvė. Stačiatikių vienuolyne ir spaustuvėje buvo spausdinama svarbi stačiatikių istorijai raštija. 1810 m. vienuolyno cerkvė tapo parapine, bet karo su Napoleonu metu 1812 m. sudegė. Naujoji pastatyta tik 18421843 m.

I pasaulinio karo metu cerkvė smarkiai nukentėjo nuo artilerinio apšaudymo, tačiau po karo parapijos lėšomis atstatyta ir 1923 m. iškilmingai pašventinta. 1937 m. parapijoje buvo 805 tikintieji. Iš viso buvusio cerkvės turto liko 48 ha žemės ir 5 pastatai, kuriuos paaukojo kunigaikštis Oginskis.

1945 m. parapijoje buvo 370 tikinčiųjų, nors pati parapija TSRS valdžios įregistruota tik 1948 metais. 1949 ir 2000 m. atliktas kapitalinis remontas.

Dabar cerkvėje yra aukojamos mišios kiekvieną sekmadienį ir švenčių dienomis. Parapijiečiai atvažiuoja iš Vievio, Elektrėnų, Vilniaus, Kauno ir aplink esančių kaimų.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]