Jonas Paulius II

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonas Paulius II
lot. Johannes Paulus II
264-asis Popiežius
JohannesPaulII.jpg
Gimimo vardas: lenk. Karol Józef Wojtyła
Gimė: 1920 m. gegužės 18 d.
Vadovicai, Lenkija
Mirė: 2005 m. balandžio 2 d. (84 metai)
Palaidotas: Vatikano bazilika, Vatikanas
Tautybė: lenkas
Jono Pauliaus II herbas
Jono Pauliaus II herbas
264-asis Popiežius
Išrinktas: 1978 m. spalio 16 d.
Baigė: 2005 m. balandžio 2 d.
Pirmtakas: Jonas Paulius I
Įpėdinis: Benediktas XVI
Commons-logo.svg Vikiteka: Jonas Paulius IIVikiteka
Parašas
Signature of John Paul II.svg
Popiežius priima teologijos studentus Vatikane 2002 m.
Popiežius 2004-ųjų rugsėjį
Atminimo lenta Vilniaus katedroje
Geroji žinia1993 08 04.jpg

Jonas Paulius II (lot. Ioannes Paulus PP. II, it. Giovanni Paolo II; tikrasis vardas Karol Józef Wojtyła; 1920 m. gegužės 18 d. – 2005 m. balandžio 2 d.) – nuo 1978 m. spalio 16 d. iki pat savo mirties beveik 27 metus valdęs popiežius, Katalikų Bažnyčios vadovas. Jis tapo pirmuoju per 455 metus popiežiumi ne italu, taip pat pirmuoju slaviškos kilmės popiežiumi ir antru pagal pontifikavimo ilgumą popiežiumi.

Jonas Paulius II buvo plačiai pripažintas vienu įtakingiausiu XX a. lyderiu,[1] ypač svarbia asmenybe griūvant komunizmui Rytų Europoje.[1][2][3][4][5][6][7] Popiežius ženkliai pagerino Katalikų Bažnyčios santykius su judaistais,[2][7][8] Rytų Stačiatikių,[2] ir anglikonų Bažnyčiomis.[2][9] Jono Pauliaus II griežtas požiūris prieš moterų kunigystę, kontracepciją, II-o Vatikano susirinkimo ir po jo įsigaliojusios naujos Liturgijos reformos palaikymas susilaukė tiek pagyrų[2][10], tiek kritikos[2][7][10].

Jis buvo vienas labiausiai keliavusių visų laikų valstybių lyderių, per savo pontifikavimo laikotarpį aplankęs 129 valstybes.[5] Jis buvo poliglotas, laisvai kalbėti gebantis keliomis kalbomis: gimtąja lenkų, italų, prancūzų, vokiečių, anglų, ispanų, portugalų, kroatų, rusų, senovės graikų ir lotynų kalbomis.[11] Būdamas popiežiumi beatifikavo 1340 žmonių ir kanonizavo 483 šventuosius[12][13][14], o tai yra daugiau nei visi 500 m. prieš jį pontifikavę popiežiai kartu sudėjus.[14][15][16][17][18][19]. Popiežius palaikė pasaulinio pašaukimo į šventumą mokymą. 2014 m. balandžio 27 d. kartu su popiežiumi Jonu XXIII paskelbtas šventuoju.[20]

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Karolis Juzefas Voityla (Karol Józef Wojtyła) gimė 1920 m. gegužės 18 d. Vadovicų mieste (Lenkija), buvo antras buvusio Lenkijos kariuomenės seržanto ir iš Lietuvos kilusios jo žmonos sūnus.

  • 1942 m. K. J. Voityla nusprendė tapti kunigu ir slapta pradėjo ruoštis įšventinimui, kadangi šalis tuo metu buvo okupuota nacių;
  • 1946 m. lapkričio 1 d. Krokuvoje įšventintas į kunigus. Mokslus būsimas popiežius baigė Romoje ir vėliau grįžo į Lenkiją;
  • 1958 m. rugsėjo 28 d. K. J. Voityla paskirtas Krokuvos vyskupo padėjėju;
  • 1964 m. sausio 13 d. įšventintas į Krokuvos arkivyskupus;
  • 1967 m. birželio 26 d. popiežius Paulius VI K. J. Voitylai suteikė kardinolo titulą;
  • 1978 m. spalio 16 d. K. J. Voityla išrinktas popiežiumi. Po 455 metų jis tapo pirmuoju ne itališkos kilmės popiežiumi. Oficialias popiežiaus pareigas K. J. Voityla pradėjo eiti po šešių dienų;
  • 1979 m. kelioms dienoms grįžo į komunistų valdomą tėvynę. Manoma, kad po popiežiaus atvykimo Lenkijoje suaktyvėjo „Solidarumo“ judėjimas;
  • 1981 m. gegužės 13 d. į popiežių Šv. Petro aikštėje šovė turkų kovotojas Mehmetas Ali Agdža (Mehmet Ali Agca). Popiežiaus gyvybę išgelbėjo gydytojai. Ligos patale Romos katalikų bažnyčios vadovas atleido į jį šovusiam M. A. Agdžai;
  • 1982 m. gegužės 12 d. popiežių bandė nudurti konservatyvusis Ispanijos dvasininkas Chuanas Fernandesas Kronas (Juan Fernandez Krohn). Pasikėsinimas įvyko Marijos šventykloje Fatimos mieste Portugalijoje. Laimei, popiežius nenukentėjo;
  • 1987 m. birželio 8-14 d. K. J. Voityla kaip popiežius trečią kartą apsilankė Lenkijoje. Popiežius aktyviai rėmė uždraustą „Solidarumo“ judėjimą;
  • 1987 m. birželio 25 d. popiežius susitiko su Austrijos prezidentu Kurtu Valdheimu (Kurt Waldheim) ir taip supykdė žydų bendruomenę, kaltinančią K. Valdheimą prisidėjus prie nacių karo nusikaltimų;
  • 1989 m. gruodžio 1 d. Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas pakvietė popiežių atvykti į Rusiją;
  • 1990 m. balandžio 21 d. popiežius išskrido į Čekoslovakiją, kur pasveikino šalies prezidentą Vaclavą Havelą su komunizmo žlugimu;
  • 1990 m. spalio 18 d. per Vatikano dvasininkų susitikimą užtrenkė duris dvasininkų santuokoms;
  • 1992 m. liepos 15 d. popiežiui atlikta operacija, per kurią iš popiežiaus žarnyno buvo pašalintas apelsino dydžio auglys;
  • 1992 m. lapkričio 7 d. anglikonų bažnyčios priimtas sprendimas leisti moterims būti įšventintoms į kunigus kaip niekada anksčiau pablogino anglikonų ir Vatikano dvasininkų santykius;
  • 1992 m. gruodžio 7 d., pirmą kartą po beveik penkių šimtmečių, popiežius išleido naują universalų Romos katalikų bažnyčios katekizmą;
  • 1993 m. rugsėjo 4-8 d. popiežius Jonas Paulius II lankėsi Lietuvoje. Tai buvo pirmasis ir, kol kas vienintelis, popiežiaus vizitas Lietuvos istorijoje;
  • 1993 m. gruodžio 28 d. Vatikanas užmezgė diplomatinius ryšius su Izraeliu. Tai buvo pats svarbiausias žingsnis, užbaigiantis beveik 2000 metų trukusį žydų ir Vatikano priešiškumą;
  • 1994 m. balandžio 28 d. popiežius paslydo vonioje ir susilaužė šlaunikaulį;
  • 1994 m. popiežius išleido populiarią knygą „Peržengiant vilties slenkstį“ (Crossing the Threshold of Faith);
  • 1995 m. gegužės 17 d., savo 75 metų jubiliejaus išvakarėse, popiežius atsisakė atsistatydinti, kaip daro kiti 75-erių metų sulaukę vyskupai. Jis teigė, kad tarnaus bažnyčiai tol, kol to norės Dievas;
  • 1995 m. gruodžio 25 d. pirmą kartą dėl gripo nedalyvavo Šv. Kalėdų mišiose;
  • 1997 m. rugsėjo 9 d. dėl silpnos sveikatos popiežius nedalyvavo Motinos Teresės (Teresa) iš Kalkutos laidotuvėse;
  • 2000 m. sausio 1 d. atidarė šventąsias Šv. Petro bazilikos duris, palydėdamas krikščionybę į trečiąjį tūkstantmetį, XXI amžių pavadindamas „solidarumo šimtmečiu“;
  • 2000 m. kovo 13 d. popiežius paprašė atleidimo už bažnyčios praeities nuodėmes, tarp kurių – netinkamas elgesys su žydais, eretikais, mažumomis ir moterimis;
  • 2000 m. kovo 20-26 d. popiežius lankėsi Šventojoje Žemėje. Jis aplankė šventąsias Izraelio vietas ir buvo palestiniečių teritorijoje;
  • 2001 m. gegužės 8 d. popiežius baigė savo vizitą Sirijoje ir tapo pirmuoju popiežiumi, įžengusiu į mečetę;
  • 2001 m. lapkričio 22 d. popiežius atsiprašė seksualinio priekabiavimo aukų, nukentėjusių nuo dvasininkijos;
  • 2002 m. balandį surengė JAV Romos katalikų dvasininkų viršūnių susitikimą dėl pedofilijos skandalo, sukrėtusio Amerikos bažnyčią;
  • 2002 m. rugpjūtį popiežius paskutinį kartą viešėjo tėvynėje. Jis apsilankė Krokuvoje;
  • 2003 m. sausio ir kovo mėnesiais vedė tarptautinę bažnyčios kampaniją prieš karą Irake;
  • 2003 m. spalio 19 d. popiežius beatifikavo motiną Teresę priešais 300 tūkst. žmonių minią, vadinančią ją labdaros simboliu;
  • 2004 m. gegužės 16 d. šventaisiais paskelbė dar šešis žmones;
  • 2004 m. gruodžio 18 d. popiežius Jonas Paulius II pasmerkė tos pačios lyties asmenų santuokas;
  • 2005 m. vasario 1 d. popiežius nugabentas į ligoninę Romoje dėl stiprios kvėpavimo takų infekcijos, iš jos išrašytas vasario 10 dieną;
  • 2005 m. vasario 24 d. dėl atsinaujinusio gripo pontifikas dar kartą paguldytas į ligoninę, iš jos grįžo kovo 13 d.;
  • 2005 m. balandžio 1 d. pranešta, kad popiežiaus būklė labai sunki, o balandžio 2 d. paskelbta apie popiežiaus mirtį 19:37 Grinvičo laiku.

Jonas Paulius II popiežiavo gana ilgai – nuo 1978 m. iki 2005 m. (beveik 27 metus). Pagal popiežiavimo trukmę tai yra trečias ilgiausiai valdęs pontifikas po Pijaus IX (pastarasis soste išbuvo beveik 31 metus) ir pačio pirmojo popiežiaus Šventojo Petro (yra duomenų, kad jis popiežiavo 34 ar net 37 metus).

Karolis Voityla savo vaikystėje norėjo tapti aktoriumi, buvo susidomėjęs poezija, teatru, puikiai žaidė futbolą, tačiau vėliau pasinėrė į teologiją, pradėjo domėtis filosofija. Įstojo į kardinolo Sapiegos įsteigtą pogrindinę kunigų seminariją, po karo studijas tęsė Krokuvos Jogailos universiteto teologijos fakultete. Jis tapo popiežiumi Jonu Pauliu II 1978 m. spalio 16 dieną. Jis tapo ne tik jauniausiu popiežiumi per visus tuos metus, bet ir pirmuoju popiežiumi ne italu nuo 1523 m. (šiais metais popiežius buvo olandas Adrianas VI). Karolis Voityla paskelbė šventaisiais daugiau žmonių nei kiti prieš tai buvę popiežiai. Jis daugiausia keliavęs iš visų pontifikų. Visuomet pasisakė už pasaulio taiką ir religinį konservatyvumą. Tai charizmatinė asmenybė, sugebanti suburti daugiatūkstantinę minią, taip pat tai ryškiausia XX ir XXI amžių bei visos bažnyčios istorijos asmenybė.

Gyvenimo darbai[taisyti | redaguoti kodą]

Popiežius Jonas Paulius II Šventojo Petro aikštėje (1985 m.)

Mokymas[taisyti | redaguoti kodą]

Cquote2.png „Ateitis prasideda dabar, ne rytoj.“

Popiežius Jonas Paulius II[21]

Cquote1.png


Jono Pauliaus II, kaip popiežiaus, vienas svarbiausių tikslų buvo mokyti žmones apie krikščionybę. Jis parašė 14 popiežiškųjų enciklikų.[22]

Savo Apaštališkajame Laiške „Novo Millennio Inuente“ (Naujajam tūkstantmečiui prasidedant) jis pabrėžė „iš naujo pradėjimo nuo Kristaus“ svarbą: „Ne, mus išgelbės ne formulė, bet Asmuo ir tikrumas, kurį jis mums įkvepia: Aš esu su jumis!“[23]

„Veritatis Splendor“ (Tiesos didybė) jis pabrėžė žmogaus priklausymą nuo Dievo ir Jo Įstatymo bei laisvės ir tiesos sąryšį. Jame perspėjo, kad žmogus, „susižavėjęs reliatyvizmu ir skepticizmu, puola į netikros laisvės ieškojimus, kuriuose neras pačios tiesos“.

Enciklikoje „Fides et Ratio“ (Apie tikėjimo ir proto santykį) popiežius aprašo susidomėjimą filosofija ir savarankišką Tiesos ieškojimą teologiniu požiūriu. Remdamasis daugeliu skirtingų šaltinių, jis apibūdina vienas kitą papildantį tikėjimo ir priežasties santykį bei nurodo, kodėl teologams taip svarbu susitelkti ties šiuo santykiu. [24]

Jonas Paulius II taip pat yra paskelbęs tris enciklikas, kuriose apsvarsto Bažnyčios socialinę doktriną. Savo enciklikose ir daugelyje apaštališkųjų laiškų bei pamokslų, popiežius taip pat kalbėjo apie moterų garbingumą ir šeimos svarbą žmonijos ateityje. [7]

Kitos žymesnės enciklikos – „Evangelium Vitae“ (Gyvenimo Evangelija) ir „Orientale Lumen“ (Rytų šviesa). Nepaisant kritikų, apkaltinusių popiežių nepalenkiamumu, šis aiškiai patvirtino du tūkstantmečius galiojančią katalikybės moralinę doktriną prieš žmogžudystę (įskaitant eutanaziją ir abortą). [7]

Ganytojiškos kelionės[taisyti | redaguoti kodą]

Jono Pauliaus II-ojo aplankytos šalys

Jono Pauliaus II-ojo pontifikato metu, popiežius aplankė 129 valstybes [5] ir nukeliavo daugiau kaip 1,1 mln. kilometrų. Per jo vizitus susirinkdavo keliamilijoninės eilės. [25]

Vienas pirmųjų oficialių Jono Pauliaus II-ojo vizitų buvo 1979 m. birželį įvykęs vizitas į Lenkiją, kur jis visada būdavo draugiškai sutiktas entuziastingai nusiteikusios minios. [26] Ši pirmoji kelionė į Lenkiją pakėlė visos tautos dvasią ir paskatino „Solidarumo“ judėjimo įkūrimą 1980 m., kuris atnešė į suvaržytą šalį laisvę ir žmogaus teises. [7] Vėlesnių kelionių į Lenkiją metu jis tyliai išreiškė palaikantis organizaciją. [7] Po to sekusios kelionės šią žinią sutvirtino ir Lenkijoje prasidėjo procesai, privedę prie komunistinio režimo žlugimo 1989 m. [1][4][5][6][26][3]

Nors kai kurias vietas, aplankytas Jono Pauliaus II, (pvz., JAV ir Šventąją Žemę) buvo aplankęs dar Paulius VI, popiežius Voityla pirmasis iš popiežių 1979 m. kelionės į JAV metu aplankė Baltuosius Rūmus, kur jį šiltai pasveikino tuometinis prezidentas Džimis Karteris. Taip pat aplankė dar niekada kitų popiežių nelankytų valstybių – 1979 m. sausį pirmasis aplankė Meksiką, [27] dar prieš pirmąją kelionę į Lenkiją, o vėliau tais pačiais metais – į Airiją.[28][29] Jis taip pat pirmasis iš popiežių, popiežiavimo laikotarpiu aplankęs Jungtinę Karalystę (1982 m.),[30] kur susitiko su Karaliene Elžbieta II-ąja, Aukščiausiąją Anglijos Bažnyčios valdytoją.[30] 2000 m. jis pirmasis iš šių laikų popiežių aplankė Egiptą,[31] kur susitiko su koptų popiežiumi, Šenouda III[31] ir Aleksandrijos graikų ortodoksų patriarchu.[31][32] Taip pat pirmasis popiežius, 2001 m. aplankęs ir meldęsis musulmoniškoje mečetėje Damaske, Sirijoje. Aplankė Umajado mečetę, buvusią krikščionių bažnyčią, kaip tikima, Jono Krikštytojo palaidojimo vietą,[33] kur pasakė kalbą, kurioje kvietė musulmonus, krikščionius ir žydus veikti išvien.[33][34]

Popiežius taip pat aplankė Japoniją, Pietų Korėją ir Puerto Riką, o 1993 m. – ir Lietuvą.

Jono Pauliaus II mirtis ir laidotuvės[taisyti | redaguoti kodą]

Jono Pauliaus II kapas
  • Savo žemiškąją kelionę 2005 metų balandžio 2 dieną 22 val. 37 min. Lietuvos laiku baigė Jonas Paulius II. Kaip bebūtų keista, paskelbus liūdną žinią šv. Petro aikštėje nuaidėjo plojimų banga – italai taip paprastai išreiškia savo pagarbą mirusiajam. Po kelių minučių stojo mirtina tyla. Daugelis tikinčiųjų negalėjo sutramdyti ašarų. Kaip skelbia italų laikraščiai, paskutinis jo ištartas žodis buvo „Amen”. Po dviejų valandų nuo popiežiaus mirties į šv. Petro aikštę susirinko maždaug 130 tūkstančių žmonių;
  • Šventojo Tėvo palaikai buvo pašarvoti Vatikano apaštalinių rūmų trečiajame aukšte esančioje Klemenso salėje. Šv Tėvo palaikai buvo padėti ant katafalko priešais Konfesijos altorių Švento Petro aikštėje. Popiežiaus Jono Pauliaus II kūnas ilsisi Vatikano bazilikos kriptos kape, prie pat pirmojo Romos vyskupo, apaštalo šv. Petro ir daugelio jo įpėdinių. Taip buvo palaidotas pagal jo testamente išsakytą prašymą – kapas turi būti žemėje, o ne sarkofage.

Pagarbos išreiškimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvių pagarba popiežiui[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuva taip pat pagerbė popiežių Joną Paulių II. Lietuvos vėliavos irgi buvo matomos Romoje. Trispalves prie rūbų buvo prisisegę arba rankose nešė mūsų šalies tautiečiai. Lietuvai garbės tribūnoje atstovavo Valdas Adamkus (LR Prezidentas), Algirdas Brazauskas (LR Ministras pirmininkas), Vytautas Landsbergis. Taip pat Lietuvos Bažnyčios vyskupų, kunigų ir pasauliečių delegacijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Laidotuvių (2005-04-08) valandą Vilniaus šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios šventoriuje Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija pasodino ąžuolą.

Kauno Santakos parke 2011 m. atidengtas paminklas, primenantis popiežiaus apsilankymą Lietuvoje [35].

Popiežiaus Jono Pauliaus II vardu buvo pavadintas dar vienas Italijos kalnas[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos banko proginė moneta skirta Jono Pauliaus II apsilankymui Lietuvoje pažymėti (reversas, 1993 m.)

Šiaurės Italijos Alpių slėnio 3222 m aukščio kalnui Val Fontana bus suteiktas Jono Pauliaus II vardas. Vardinių iškilmės įvyko rugpjūčio 28 d. Naujo vardo suteikimą įamžino iš steatito akmens nukaltas stulpas. Naujasis Jono Pauliaus II kalnas yra Sondrio provincijoje, maždaug už 100 km į šiaurės rytus nuo Milano, netoli Šveicarijos. Nors popiežius nebuvo lankęsis šiuose Valtelinos kalnuose, tačiau slėnio gyventojai ir sportininkai nusprendė kalną pavadinti jo vardu, nes mintis įamžinti iš Lenkijos kilusio popiežiaus prisiminimą kilo dieną po Jono Pauliaus II mirties, 2005 m. balandžio 3-ąją. Tą dieną turėjusios vykti XX-sios „Pizzo Scalino“ slidinėjimo lenktynės buvo atidėtos dėl gedulo mirus Popiežiui. Tačiau vietoj šių lenktynių buvo surengta iškyla į viršukalnę susikaupimu ir malda pagerbti mirusį Šventąjį Tėvą.

Jono Pauliaus beatifikacijos byla[taisyti | redaguoti kodą]

Beatifikacijos byla prasidėjo birželio pabaigoje. Kad byla būtų sėkmingai užbaigta, reikalingas įvykusio stebuklo su kandidato į šventuosius užtarimu patvirtinimas. Popiežiaus generalinis vikaras kardinolas Kamilas Ruinis paskelbė ediktą, kuriame siūloma pateikti liudijimus apie Jono Pauliaus II šventumą, taip pat prašoma atsiųsti visus surastus jo dar nepublikuotus raštus arba jų kopijas. Edikto tekste nurodoma, kad turi būti surinkti ir išanalizuoti visi Jono Pauliaus II raštai.

Tikintiesiems primenama: jeigu jie nenori perduoti jiems brangių Popiežiaus raštų originalų, gali atsiųsti jų sertifikuotą kopiją. Renkant informacijai jo šventumui įrodyti gana organizuotai dirba Meksikos vyskupų konferencija.

Iš viso Meksikoje Jonas Paulius II apsilankė penkis kartus ir radikaliai atnaujino suirusius bažnyčios ir valstybės santykius. Vienu iš labiausiai žinomų stebuklų yra laikomas popiežiaus pasveikinimas keturmečiui Eronui Badiljos. Jis sirgo sunkia leukemijos forma ir medikų ši liga buvo pripažinta nepagydoma, tačiau popiežius per savo vizitą berniuką pabučiavo į kaktą. Netrukus po minėto susitikimo vaiko sveikata ėmė sparčiai gerėti ir jis visiškai išgijo.

Dabar devyniolikmetis jaunuolis yra universiteto studentas. Dar dviejose Meksikos vyskupijose yra surinkti liudijimai, kaip pamaldus Jono Pauliaus II užtarimo prašymas padėjo žmonėms išsigydyti vėžį.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 1,2 "Pope stared down Communism in homeland - and won (anglų)." CBC News Online. © 2005 Religion News Service: 2005 m. balandis. Suarchyvuota nuo originalo 6 Balandis 2005. Nuoroda tikrinta 2009-04-12.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Wilde, Robert. "Pope John Paul II 1920 - 2005 (English)." © 2005,2009 About.Com. Nuoroda tikrinta 6 February 2009.
  3. 3,0 3,1 "Pope John Paul II and the Fall of the Berlin Wall." 2008 Tejvan Pettinger, Oxford, UK. Nuoroda tikrinta 2008-11-05.
  4. 4,0 4,1 Bottum, Joseph. "John Paul the Great (English)." From the 18 April 2005 issue: Statesman and prophet, he overcame the poverty of the possible.. pp. 1-2 © 2009 News Corporation, Weekly Standard. Nuoroda tikrinta 2009-01-09.
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 Maxwell-Stuart, P.G. (2006). Chronicle of the Popes: Trying to Come Full Circle (English). London: © 1997, 2006 Thames & Hudson, 234. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 978-0-500-28608-6“.. Tikrinta 10-01-2009.
  6. 6,0 6,1 "Gorbachev: Pope was ‘example to all of us’ (English)." Cable News Network LP. © 2005-2009 CNN: 4 April 2005. Nuoroda tikrinta 2009-01-11.
  7. 7,0 7,1 7,2 7,3 7,4 7,5 7,6 "John Paul II: A strong moral vision", © 2005-2009 Cable News Network, 11 February 2005. Nuoroda tikrinta 11 February 2009. (English)
  8. "AIJAC expresses sorrow at Pope's passing (English)." © 2005, 2009 Australia, Israel & Jewish Affairs Council: 4 April 2005. Nuoroda tikrinta 2009-01-12.
  9. "Anglican tributes to Pope John Paul II (anglų)." Anglican Communion Office. © 2009 Anglican Consultative Council. Nuoroda tikrinta 2009-01-09.
  10. 10,0 10,1 "BBC - Religion & Ethics - John Paul II (English)." © 2006,2009 by BBC. Nuoroda tikrinta 6 February 2009.
  11. "Pope John Paul II (anglų)." © 2008 The Robinson Library: 2008 m. spalio 20 d.. Nuoroda tikrinta 2009 m. balandžio 24 d..
  12. "Pope John Paul II: A Light for the World." United States Council of Catholic Bishops: 2003. Nuoroda tikrinta 2009-01-17.
  13. Daniel J. Wakin (2005-04-12). "Cardinals Lobby for Swift Sainthood of John Paul II." The New York Times. Nuoroda tikrinta 2009-01-31.
  14. 14,0 14,1 Moore, Malcolm. "Pope John Paul II on course to become Saint in record time", © 2008-2009 The Telegraph Media Group Limited, 22 May 2008. Nuoroda tikrinta 2009-02-01. (English)
  15. Iain Hollingshead, Iain Hollingshead. "Whatever happened to … canonising John Paul II?", © 2006-2009 Guardian News and Media Limited, 1 April 2006. Nuoroda tikrinta 2009 m. balandžio 24 d..
  16. Gertz, Steven (10 January 2003). "Christian History Corner: John Paul II's Canonisation Cannon." © 2003-2009. Nuoroda tikrinta 2009 m. balandžio 24 d..
  17. Walsh, Sister Mary Ann. "Beatifications During Pope John Paul II’s Pontificate, 1988." From: ‘John Paul II: A Light for the World’, Popebook.com. © 2003 United States Conference of Catholic Bishops, Inc.. Nuoroda tikrinta 2009 m. balandžio 24 d..
  18. "Table of the Canonisations during the Pontificate of His Holiness John Paul II." © 2005 The Holy See. Nuoroda tikrinta 2009 m. balandžio 24 d..
  19. Faktą, kad popiežius Jonas Paulius II kanonizavo daugiau šventųjų nei prieš jį kelis amžius pontifikavę popiežiai kartu sudėjus, sunku įrodyti, nes daugelio ankstyvųjų kanonizacijų įrašai nepilni, netikslūs, o kai kurių išvis trūksta.
  20. Jonas Paulius II ir Jonas XXIII paskelbti šventaisiais
  21. "BrainyQuote: Pope John Paul II Quotes." © 2007,2009 BrainyMedia.com. Nuoroda tikrinta 2009 m. balandžio 24 d..
  22. (Žr. straipsnį angliškoje vikipedijoje)
  23. APAŠTALIŠKASIS LAIŠKAS NOVO MILLENNIO INEUNTE
  24. APIE TIKĖJIMO IR PROTO SANTYKĮ
  25. "The Philippines, 1995: Pope dreams of "the Third Millennium of Asia"." © 2003, 2009 AsiaNews C.F. 00889190153: 4 April 2005. Nuoroda tikrinta 2009-01-11.
  26. 26,0 26,1 "1979: Millions cheer as the Pope comes home." from "On This Day, 2 June 1979,". © 2006, 2009 BBC News'. Nuoroda tikrinta 2009-01-11.
  27. Thompson, Ginger. "Pope to Visit a Mexico Divided Over His Teachings", © 2002-2009 The New York Times Company, 30 July 2002. Nuoroda tikrinta 4 February 2009.
  28. "Irish remember 1979 Papal visit", © 2005-2009 BBC World News, 2 April 2005. Nuoroda tikrinta 2009-02-04.
  29. "The Pope’s visit to Ireland." © 2002-2009 CatholicIreland.net. Nuoroda tikrinta 4 February 2009.
  30. 30,0 30,1 "28 May 1982: Pope John Paul II becomes first pontiff to visit Britain." © Bishops’ Conference of England and Wales. Nuoroda tikrinta 30 January 2009.
  31. 31,0 31,1 31,2 "Pope pleads for harmony between faiths", © 2000-2009 BBC News, 24 February 2000. Nuoroda tikrinta 11 February 2009.
  32. "Reception of His Holiness Catholicos Karekin II." © 2000-2009 The Christian Coptic Orthodox Church Of Egypt: 27 October 2000. Nuoroda tikrinta 2009-02-11.
  33. 33,0 33,1 Plett, Barbara (7 May 2001). "Mosque visit crowns Pope's tour." © 2001,2009 BBC News. Nuoroda tikrinta 2009-01-11.
  34. "Pope John Paul II - Address at Omayyad Mosque of Damascus - 6 May 2001." The Catholic Community Forum and Liturgical Publications of St. Louis, Inc . © 2000 - 2009, Jelsoft Enterprises Ltd. Nuoroda tikrinta 2009-01-11.
  35. http://www.lrytas.lt/-13071613731305754972-kaune-atidengiamas-paminklas-popie%C5%BEiui-jonui-pauliui-ii.htm

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Šaknys: publicistika (sud. Sofija Šviesaitė). – Jonava: Dobilo leidykla, 2010. – 348 p.: iliustr. – ISBN 978–609-409-021-9

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos


Romos katalikų bažnyčios titulai
Prieš tai:
Eugeniusz Baziak
Krokuvos arkivyskupas
1963 – 1978
Po to:
Franciszek Macharski
Prieš tai:
Popiežius
Jonas Paulius I
Emblem of the Papacy SE.svg Popiežius
Jonas Paulius II

19782005
Po to:
Popiežius
Benediktas XVI