Boris Schatz

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Boris Schatz
Gimė 1867 m. gruodžio 23 d.
Varniai, Rusijos vėliava Rusijos imp.
Mirė 1932 m. kovo 23 d. (64 metai)
Denveris, Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Veikla Tapytojas, skulptorius, rašytojas
Vikiteka Boris Schatz

Borisas Šacas (angl. Boris Schatz; 1867 m. gruodžio 23 d. Varniuose, Rusijos imperija – 1932 m. kovo 23 d. Denveryje, JAV) – Lietuvos žydų kilmės tapytojas, skulptorius ir rašytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1867 m. gruodžio 23 d. Varniuose, religingoje žydų šeimoje. Dar vaikystėje tėvų buvo išsiųstas į ješivą Vilniuje, kur pirmą kartą susidūrė su sionistiniu judėjimu. Tačiau greitai metė mokslus, nutraukė santykius su tėvais ir nusprendė studijuoti tapybą ir skulptūrą – iš pradžių Vilniuje (1882–1887 m.), kurdamas tapybos darbus, vėliau Varšuvoje (1888–1889 m.), kurioje pirmenybę teikė skulptūroms, reljefams, litografijoms. Jo meno, skirto tautinei žydų idėjai ir propagandai, koncepcija buvo pristatyta straipsnyje „Meistriškumas“ hebrajų kalba leistame žurnale Hazfira ir formavo pagrindinius jo vėlesnių darbų principus.

Po metų Borisas Šacas nusprendė dar kartą pakeisti aplinką ir 1889 m. persikėlė į Paryžių, kur mokslus tęsė Académie Cormon. Ten artimai bendravo su vilniečiu skulptoriumi Marku Antokolskiu, su kuriuo susipažino dar studijų metais Vilniuje. 1895 m. gyvenimo vingiai nukreipė jaunąjį menininką į Bulgariją, kur gavus Bulgarijos princo Ferdinando I pakvietimą, Borisas Šacas tapo valdovo dvaro skulptoriumi bei įkūrė Karališkąja menų akademiją. Darbas Bulgarijoje neliko nepastebėtas. 1900 m. jam buvo įteiktas aukso medalis už skulptūrą Pagyvenusios moters biustas.

1903 m. Borisas Šacas sutiko Teodorą Herzlį, kurio sionistinės idėjos stipriai paveikė menininką. Jau po dvejų metų Sionistinio kongreso metu jis iškėlė mintį įkurti žydų amatų ir meno mokyklą, o šį savo projektą iš dalies įgyvendino 1906 m., įsteigdamas pirmąjį meno centrą Jeruzalėje, vėliau pavadintą Bezalel. Nuo to laiko centro veikla tapo vienu svarbiausių Boriso Šaco užsiėmimų. Jis organizavo savo studentų darbų parodas Europoje ir JAV, rinko lėšas centro išlaikymui. Turėjo planų įkurti Bezalel muziejų, tačiau 1929 m. meno centras Bezalel buvo priverstas nutraukti savo veiklą dėl jį ištikusių finansinių sunkumų. Tačiau centro įkūrėjas ir puoselėtojas B. Šacas nenuleido rankų. Tikėdamasis rasti lėšų centro veiklai atnaujinti jis 1932 m. išvyko į JAV, tačiau tai buvo paskutinė jo kelionė – jos metu menininkas netikėtai mirė. Jo kūnas buvo pargabentas į Jeruzalę ir palaidotas Alyvų kalne.[1] B. Šacas su žmona Louise susilaukė dukros Zahara Schatz (1916–1999) ir sūnaus Bezalel Schatz (1912–1978), kurie taip pat buvo žinomi Izraelio menininkai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Schatz, Boris (1925). Boris Schatz His Life & Work a Monograph, Jerusalem: B’nai Bezalel. ISBN 1-135-29826-2
  • J. Klausner (1927). Boris Schatz : 31 oil paintings (in English and Hebrew), Jerusalem
  • Nurit Shilo-Cohen, ed. (1983). „Betsal’el“ shel Shats, 1906–1929 / Bezalel, 1906–1929, translated from Hebrew into English by Esther Rosalind Cohen, Jerusalem: Israel Museum
  • Yigal Zalmona (1985). Boris Schatz (in Hebrew), Jerusalem: Keter Publishing House Ltd.
  • Nurit Shilo Cohen (1994). „The 'Hebrew Style' of Bezalel, 1906–1929“, Journal of Decorative and Propaganda Arts, vol. 20, pp. 140–163
  • Dana Gilerman (5 January 2006). "Prof. Schatz’s wayward children, " Haaretz
  • Meir Ronnen (20 July 2006). "The last Schatz, " The Jerusalem Post
  • Diana Muir Appelbaum, „First, Build an Art School“, Jewish Ideas Daily, Aug. 1, 2012 [1]
  • Aviva Lori (January 2013). „The long-lost daughter of the father of Israeli art“ – the story of Angelica Schatz (Boris Schatz’s unknown daughter)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]