Giedrė Jankevičiūtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Giedrė Jankevičiūtė
Gimė 1960 m. liepos 31 d. (63 metai)
Vilnius
Išsilavinimas Humanitarinių mokslų daktarė (1994)
Alma mater Lietuvos dailės institutas (1981)
Žymūs apdovanojimai

Nacionalinė kultūros ir meno premija (2023)[1]

Giedrė Jankevičiūtė (g. 1960 m. liepos 31 d. Vilniuje) – Lietuvos dailėtyrininkė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1983 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1994 m. humanitarinių mokslų daktarė.

1983–1990 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute, 1990–2002 m. Kultūros ir meno institute, nuo 2002 m. dirba Kultūros, filosofijos ir meno institute, nuo 2004 m. vyr. mokslo darbuotoja. Nuo 1995 m. Vilniaus dailės akademijos dėstytoja. Stažavo 1992 m. Prahoje, 1994 m. Romoje, 2000 m. Paryžiuje.

Tyrinėjimų sritis – XX a. Lietuvos dailė. Parodų apie R. Antinį vyresnįjį (1988 m. Kaune, 1989 m. Vilniuje), J. Mikėną (2001 m. Vilniuje, su E. Lubyte), D. Tarabildienę (2002 m. Vilniuje, 2002–2003 m. Kaune, su R. Tarabilda), Art Deco Lietuvoje (1998 m. Kaune, su O. Daugeliu) kuratorė.

Nuo 1992 m. Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) narė.[2] Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių apie dailę autorė. Žurnalo „Menotyra“ redaktorė.[3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2146961/paskelbti-2023-metu-lietuvos-nacionaliniu-kulturos-ir-meno-premiju-laureatai
  2. Nijolė ŽilinskienėGiedrė Jankevičiūtė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 517 psl.
  3. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 323 psl.