Ivanas Černiachovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ivanas Černiachovskis, 1943
I.Černiachovskio paminklas Vilniuje

Ivanas Danilovičius Černiachovskis (rus. Иван Данилович Черняховский, 1906 m. birželio 29 d. Oksanino kaime, Umanės rajonas, Ukraina1945 m. vasario 18 d. Melzake, dab. Lenkija, Varmijos Mozūrų vaivadija) – jauniausias Tarybinės armijos armijos generolas, 3-ojo Baltarusijos fronto vadas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Prieš pradėdamas tarnauti Raudonojoje armijoje 1924 m. jis dirbo geležinkelyje darbininku. 1928 m. Kijeve baigė artilerijos karininkų mokyklą, o 1936 m. Šarvuočių ir motorizuoto transporto karinės technikos akademiją.

19281931 m. artilerijos mokomojo skyriaus, baterijos vadas. 19381941 m. vadovavo šarvuočių daliniams, kurie bazavosi Kijevo ir Baltarusijos karinėje apygardoje. 1941 m. kovo mėn. vadovavo 28-ąjai šarvuočių divizijai Baltijos karinėje apygardoje. Per mūšius nuo 1942 m. liepos mėn. pasižymėjo ir tapo 18-ojo šarvuočių korpuso vadu, kovojo Voronežo fronte, o greitai tapo 60-osios armijos, kovojusios Kurske vadu. Kaip armijos vadas kovojo Ukrainoje. Už Dniepro forsavimą 1943 m. spalį suteiktas Tarybų Sąjungos didvyrio vardas. Nuo 1944 m. balandžio mėn. vadovavo Vakarų frontui, o nuo balandžio 24 d. 3-ajam Baltarusijos frontui. Jo vadovaujamas frontas pasiekė žymių pasiekimų, pavyzdžiui, 100 tūkst. vokiečių kareivių apsupimas Minsko rytuose. Vadovavo Vilniaus ir Kauno operacijoms, dėl kurių vokiečiai buvo išstumti iš Lietuvos ir šiaurės vakarų Baltarusijos į kairįjį Nemuno krantą. Po šių operacijų 1944 m. liepos mėn. antrą kartą suteiktas Tarybų Sąjungos didvyrio vardas.

1945 m. sausio mėn. 3-asis Baltarusijos frontas dalyvavo Rytų Prūsijos operacijoje, pralaužė vokiečių gynybą ir šiaurės Prūsijoje kartu su 2-uoju Baltarusijos frontu atkirto pagrindines vokiečių pajėgas Semboje, dab. Kaliningrado sritis ir Aismarių pakrantėse. Mirė nuo sviedinio skeveldros žaizdos, kai tikrino fronto liniją Melzako apylinkėse.

Buvo palaidotas Vilniuje Gedimino gatvės aikštėje prieš LKP CK rūmus, bet Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1993 m. giminių prašymu perlaidotas Maskvos Novodevičės kapinėse, o paminklas pervežtas į Voronežą.

Įvertinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Ivanas Černiachovskis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka