Bezdonys

Kitos reikšmės – Bezdonys (reikšmės).

Bezdonys

Koordinatės

54°48′22″N 25°31′01″E / 54.806°N 25.517°EKoordinatės: 54°48′22″N 25°31′01″E / 54.806°N 25.517°E

Apskritis

Vilniaus apskritis

Savivaldybė

Vilniaus rajono savivaldybė

Seniūnija

Bezdonių seniūnija

Gyventojų skaičius

1 020 ^{(2011 m.)}

Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Bezdónys
Kilmininkas:	Bezdonių̃
Naudininkas:	Bezdonìms
Galininkas:	Bezdónis
Įnagininkas:	Bezdonimìs
Vietininkas:	Bezdonysè

rus. Безданы^[2]

Bezdonys – miestelis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, 6 km į pietryčius nuo Nemenčinės, prie geležinkelio Vilnius – Daugpilis, į šiaurės rytus nuo Vilniaus. Pro Bezdonis teka Neries kairysis intakas Bezdonė. Seniūnijos centras, yra 3 seniūnaitijos.

Architektūra [taisyti]

Miestelyje stovi medinė Švč. Mergelės Marijos, Aušros Vartų Gailestingumo Motinos, bažnyčia, pastatyta 1937 m. Veikia lietuviškos „Saulėtekio“ pagrindinė mokykla ir Bezdonių vidurinė mokykla bei lenkiška Bezdonių Julijaus Slovackio vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-15023), geležinkelio stotis. Miestelio pakraštyje išlikęs Arvydų-Bezdonių dvaras.

**Geležinkelio ruožas**
Mickūnai Bezdonys Skersabaliai

Istorija [taisyti]

Žinomas nuo XV a., pasak J. Dlugošo 1415 m. Bezdonis aplankė didysis kunigaikštis Jogaila. 1516 m. Žygimantas Senasis dvarą su malūnu padovanojo Vilniaus pilininkui U. Hozijui. Bezdonių dvaras priklausė įvairiems šeimininkams, 1609–1773 m. – Vilniaus jėzuitams, po to – Edukacinei komisijai.

1860 m. pro miestelį nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis, įsteigta stotis, pirmoji pakeliui iš Vilniaus į Peterburgą), miestelis ėmė plėstis. 1865 m. įsteigta odų dirbtuvė, 1886 m. – taukų lydykla, klijų virykla, spirito varykla.

1908 m. rugsėjo 26 d. Bezdonių geležinkelio stotyje Lenkijos socialistų partijos kovinė grupuotė, vadovaujama J. Pilsudskio, apiplėšė traukinį ir pasisavino neregėtai didelę pinigų sumą – 2,7 mln. rublių. Įvykis nuskambėjo visoje imperijoje. Pašto traukinys vyko iš Varšuvos į Peterburgą ir vežė pinigus valstybės iždui. Grupuotėje buvo 20 žmonių, tarp jų 4 moterys, viena jų – J. Pilsudskio meilužė Aleksandra; iš jų vėliau net 3 buvo tapę Lenkijos premjerais. Užpuolikai į sustojusį traukinį įmetė bombą ir ėmė šaudyti į sąstatą saugojusius rusų kareivius, vienas nušautas, 5 sužeisti. Apsaugai nustojus priešintis, plėšikai susprogdino seifus ir pagrobė pinigus.

Nuo 1915 m. vadinami miesteliu. 1941–1944 m. per vokiečių okupaciją netoli Bezdonių buvo koncentracijos ir sovietinių karo belaisvių stovyklos, kuriose buvo nužudyta apie 25 tūkst. tarybinių karių ir 300 žydų. Bezdonyse buvo Vilniaus getui pavaldi žydų darbo stovykla, kuri panaikinta 1943 m. balandį kalinius sušaudant. Po Antrojo pasaulinio karo beveik visi gyventojai (išskyrus 3 šeimas) repatrijavo į Lenkiją. 1950–1995 m. apylinkės centras. ^[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1950–1995 m.	Bezdonių apylinkės centras
nuo 1995 m.	Bezdonių seniūnijos centras

Pavadinimo kilmė [taisyti]

Gyvenvietės vardas yra slaviškos kilmės, nuo žodžio бездонный (rusų kalba; lenkų kalba irgi panašiai) – „bedugnis“. Tačiau nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis toks pavadinimas atsirado – ar tam turėjo įtakos kokio nors konkretaus vandens telkinio, ar kito geografinio objekto gilumas.

Gyventojai [taisyti]

1774 m. Bezdonyse gyveno 10 šeimų.

Demografinė raida tarp 1903 m. ir 2011 m.

1903 m.

1931 m.

1959 m.^sur.^[4]

1975 m.^[5]

1979 m.^sur.

1984 m.^[6]

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

315

308

445

750

678

742

971

857

2002 m.

2011 m.

-

835

1 020

-

Miestų partnerystė [taisyti]

Šaltiniai [taisyti]

↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
↑ Безданы. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 3 (5) : Банки — Бергер. С.-Петербургъ, 1891., 283 psl. (rus.)
↑ Kazys Misius. Bezdonys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 135 psl.
↑ Bezdonys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 216 psl.
↑ Bezdonys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 128 psl.
↑ Bezdonys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 241 psl.