Bezdonys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bezdonys
{{#if:270px
Bezdonių reginys iš šiaurės
Bezdonys
Bezdonys
54°48′11″š. pl. 25°31′08″r. ilg. / 54.803°š. pl. 25.519°r. ilg. / 54.803; 25.519 (Bezdonys)Koordinatės: 54°48′11″š. pl. 25°31′08″r. ilg. / 54.803°š. pl. 25.519°r. ilg. / 54.803; 25.519 (Bezdonys)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus rajono savivaldybės vėliava Vilniaus rajono savivaldybė
Seniūnija Bezdonių seniūnija
Gyventojų (2021) 636
Vikiteka Bezdonys
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Bezdónys
Kilmininkas: Bezdonių̃
Naudininkas: Bezdonìms
Galininkas: Bezdónis
Įnagininkas: Bezdonimìs
Vietininkas: Bezdonysè
Istoriniai pavadinimai rus. Безданы[2]

Bezdonys – miestelis Vilniaus rajono savivaldybėje, 6 km į pietryčius nuo Nemenčinės, prie geležinkelio VilniusDaugpilis, į šiaurės rytus nuo Vilniaus. Pro Bezdonis teka Neries kairysis intakas Bezdonė. Seniūnijos centras, yra 3 seniūnaitijos. Bezdonių girioje auga iš medžių suformuotas rekordinio dydžio užrašas „Žalgiris 600“. Miestelyje stovi medinė Bezdonių Švč. Mergelės Marijos, Aušros Vartų Gailestingumo Motinos, bažnyčia (pastatyta 1937 m.), veikia lietuviška Bezdonių Saulėtekio pagrindinė mokykla ir lenkiška Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazija, biblioteka, paštas (LT-15023), Bezdonių geležinkelio stotis. Miestelio pakraštyje išlikęs Arvydų-Bezdonių dvaras.

Bezdonys iš vakarų (Bezdonių kaimas)
Apleisti pramoniniai statiniai
Bezdonių bažnyčia

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietės vardas yra slaviškos kilmės, nuo rus. бездонный (lenkų kalba irgi panašiai) – „bedugnis“.Tikriausiai jis kilęs nuo upelio Bezdonės (tokiam vardui tikriausiai turėjo įtakos gilumas). Iš senų laikų atėję pasakojimai teigia, kad šiame iš pažiūros sekliame upelyje nuskendę nemažai žmonių, taip ir neįstengusių pasiekti jo dugno.[3] XVI a. raštuose paminėti senieji lietuviški miestelio ir upelio pavadinimai – „Bedugnis“ bei upelis „Bedugnayta“.[4]

Yra versijų, teigiančių, kad lietuviškoji lytis galėjusi būti Beduoniai (t. y. kilusi nuo žodžių be duonos).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinomas nuo XV a., pasak J. Dlugošo 1415 m. Bezdonis aplankė Ldk Jogaila. 1516 m. Ldk Žygimantas Senasis dvarą su malūnu padovanojo Vilniaus pilininkui U. Hozijui. Bezdonių dvaras priklausė įvairiems šeimininkams, 16091773 m. – Vilniaus jėzuitams, po to – Edukacinei komisijai.

1860 m. pro miestelį nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis, įsteigta Bezdonių geležinkelio stotis, pirmoji pakeliui iš Vilniaus į Peterburgą), miestelis ėmė plėstis. 1865 m. įsteigta odų dirbtuvė, 1886 m. – taukų lydykla, klijų virykla, spirito varykla. XIX a. Bezdonys – kaimas ir dvaras Vilniaus apskrities Nemenčinės valsčiuje.[5][6]

1908 m. rugsėjo 26 d. Bezdonių apiplėšimo metu miestelio geležinkelio stotyje Lenkijos socialistų partijos kovinė grupuotė, vadovaujama J. Pilsudskio, apiplėšė traukinį ir pasisavino neregėtai didelę pinigų sumą – 0,2 mln. rublių.

Nuo 1915 m. vadinami miesteliu. 19411944 m. per vokiečių okupaciją netoli Bezdonių buvo koncentracijos ir sovietinių karo belaisvių stovyklos, kuriose buvo nužudyta apie 25 tūkst. tarybinių karių ir 300 žydų. Bezdonyse buvo Vilniaus getui pavaldi žydų darbo stovykla, kuri panaikinta 1943 m. balandį kalinius sušaudant. Po Antrojo pasaulinio karo beveik visi gyventojai (išskyrus 3 šeimas) repatrijavo į Lenkiją.[7]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1950 m. Nemenčinės valsčius Vilniaus apskritis
19501962 m. Bezdonių apylinkės centras Nemenčinės rajonas
19621995 m. Vilniaus rajonas
1995 Bezdonių seniūnijos centras Vilniaus rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1774 m. Bezdonyse gyveno 10 šeimų.

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m.
1905 m.[8] 1931 m. 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10] 1975 m.[11] 1979 m.sur.[12]
152 308 445 700 750 678
1984 m.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2002 m. 2011 m.sur.[16] 2021 m.sur.
742 829 857 835 743 636


Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Безданы. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 3 (5) : Банки — Бергер. С.-Петербургъ, 1891., 283 psl. (rus.)
  3. Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 31
  4. Lietuvos Aidas, 1996 m. Nr. 134.
  5. Bezdany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 162 psl. (lenk.)
  6. Bezdany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 117 psl. (lenk.)
  7. Kazys MisiusBezdonys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 135 psl.
  8. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  9. BezdonysMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 216 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. BezdonysLietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 128 psl.
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. Bezdonys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 241
  14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

NEMENČINĖ – 8 km Pakrauglė – 11 km Arvydai – 5 km
Miškonys - 7 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
BALTARUSIJOS siena – 19 km
VILNIUS – 24 km Ąžuolinė – 2 km Lavoriškės - 18 km