Barselona

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Barselona
isp. Barcelona
   Escudo de Barcelona.svg      Flag of Barcelona.svg   
Sagradafamilia-overview.jpg
„Sagrada familia“ bažnyčia

Barselona
41°23′00″N 2°11′00″E / 41.383333°N 2.183333°E / 41.383333; 2.183333 (Barselona)Koordinatės: 41°23′00″N 2°11′00″E / 41.383333°N 2.183333°E / 41.383333; 2.183333 (Barselona)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Ispanijos vėliava Ispanija
Regionas: Katalonija Katalonijos regionas
Provincija: Barselonos provincija
Gyventojų (2007): 1 580 000
Plotas: 100 km²
Tankumas (2007): 15 800 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: BarselonaVikiteka
Kirčiavimas: Barselonà

Barselona – miestas Ispanijos šiaurės rytuose, Katalonijos regiono sostinė ir provincijos centras. Tai didelis jūrų uostas, tarptautinis oro uostas, vienas iš svarbiausių visos Ispanijos ekonomikos ir kultūros centras. Išvystyta mašinų, tekstilės, chemijos, popieriaus, poligrafijos, maisto pramonė.

Po miestu nutiestas patogus metropolitenas. Barselonoje yra 3 universitetai, čia rengiamos prekybinės mugės ir renginiai.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Senamiesčio branduolys – Barri Gotic, viduramžių gotikos pastatų ir bažnyčių muziejus po atviru dangumi. Šioje miesto dalyje yra ir P. Pikaso muziejus. Centrinė Barselonos katedra La Seu – vienas iš didžiausių gotikos statinių Ispanijoje. Mieste yra daug įvairių architektūros ir kultūros paminklų – Santa Eulàlia katedra, įžymiojo architekto Antonio Gaudi neužbaigta katedra Sagrada Familia daugiau nei 100 metų statoma bažnyčia (statoma nuo 1882 m., planuojama baigti 2026 m.), San Pablo del Campo bažnyčia (X–XIII a.), gotikinė XIII–XV a. katedra, Nuestra Señora de Belen bažnyčia (XVII–XVIII a. barokas), Güell parkas ir kt. Yra daug muziejų – istorijos, archeologijos, jūrų, dailės menų ir kt. Operos ir baleto teatras. Netoliese aikštės ir rūmai Episcopal Palace, Palau de Generalitat, Placa del Rei). Jūros pakrantėje – monumentas Kristupui Kolumbui. Mieste labai ryški architekto Antonio Gaudí (1852–1923) įtaka (XIX a. pabaiga).

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Barselona
Barselona ir jos priemiesčiai

Barselona įsikūrusi pačiuose Ispanijos šiaurės rytuose, netoli sienos su Prancūzija. Miesto pakrantes skalauja Viduržemio jūra.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas įkurtas III a. pr. m. e. Barselonos vietoje nuo seniausių laikų buvo gyvenvietė, manoma, kad ten lankėsi finikiečiai. 218 m. pr. m. e., prasidėjus Antrajam pūnų karui užėmė kartaginiečių pajėgos, vadovaujamos Hamilkaro Barkos. Iki tol šiaurine pūnų teritorijų Ispanijoje riba laikyta Ebro upė, apie 150 km piečiau Barselonos.

Iš laikotarpio tarp 218 m. pr. m. e. iki I a. pr. m. e. apie Barselonos apylinkes išliko mažai žinių. Nuo Augusto laikų čia buvo Romos kolonija Barcino. Trajano laikais tapo svarbiu prekybos centru. 415 m. miestą užėmė visigotų valdovas Athaulfas, 713 m. – arabų Musa. 813 m. frankų Karolio didžiojo sūnus Liudvikas Pamaldusis Barseloną padarė ispanų provincijos sostine. 914 m. ir 986 m. vėl buvo atitekusi maurams.

Barselona Aragono karalystės sudėtyje[taisyti | redaguoti kodą]

1137 m. Barselonos grafas Ramonas Berengeris IV vedė būsimąją Aragono karalienę Petronilą. Jų sūnus Alfonsas II 1162 m. paveldėjo Kataloniją ir Aragoną, tačiau šių teritorijų administravimas faktiškai išliko atskiras. Barselona buvo didžiausias Katalonijos miestas, keturis kartus gyventojais lenkęs kitą didžiausią miestą Gironą, bei svarbus karaliaus pajamų šaltinis. 1359 m. prie Barselonos vyko trijų dienų jūrų kautynės tarp Kastilijos ir Aragono karalių.

Barselona Ispanijos karalystės sudėtyje[taisyti | redaguoti kodą]

Ferdinandui I ir Izabelei susisiekimą su Amerika nukreipus per Seviliją ir Kadisą, Barselonos uosto reikšmė sumažėjo. 1617 m. Barselona sukilo prieš Ispaniją ir pasidavė Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV valdžiai, bet 1652 m. vėl atiteko Ispanijai. 1697 m., 1714 m. ir 1809–1813 m. buvo užimtas prancūzų. Barselona buvo didžiausias Ispanijos socializmo ir komunizmo bei katalonų separatizmo centras.

XVIII-XIX amžius[taisyti | redaguoti kodą]

1835, 1836, 1840, 1843, 1856, 1909, 1920, 1930 m. čia vyko sukilimai ir revoliucijos. 1888 ir 1929 m. Barselonoje vyko Pasaulinė paroda.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

1992 m. Barselonoje vyko XXV vasaros olimpinės žaidynės.

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste 1964 m. vyko II Europos futbolo čempionatas, o 1982 m. – XII pasaulio futbolo čempionatas. Stipriausi futbolo klubai:

Krepšinis[taisyti | redaguoti kodą]

Nuotraukos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]