Ispanijos pilietinis karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ispanijos pilietinis karas
Priklauso: Tarpukaris
Испанская 11 интербригада в бою под Бельчите. 1937.jpg
Republikonų internacionaliniai brigadininkai
Data: 1936 liepos 17 d. – 1939 balandžio 1 d.
Vieta: Kontinentinė Ispanija, Kanarų salos, Balearų salos, Ispanijos Gvinėja, Viduržemio jūra
Rezultatas: Nacionalistų pergalė
Vadovai
Respublikonų vadas
Flag of Spain (1931 - 1939).svg Manuel Azaña
Nacionalistų vadas
Flag of Spain (1938 - 1945).svg Francisco Franco
Karinė jėga
450 000 pėstininkų
350 lėktuvų
200 artilerijos baterijos
(1938 m.)[1]
600 000 pėstininkų
600 lėktuvų
290 artilerijos baterijos
(1938 m.)[2]
Nuostoliai
~500 000 žuvo[nb 1]
450 000 pabėgo[3]
Ispanija-orn.png
Ispanijos istorija
Iberai, Keltiberai
Romos imperija (Hispania)
Svebai, Vandalai, Alanai
Vestgotai
Al-Andalusija
Kordoba > Taifai > Almoravidai > Almochadai > Granada
Rekonkista
Asturija, Navara, Leonas, Aragonas, Ispanijos marka, Katalonija, Kastilija
Ispanijos karalystė:
Habsburgai > Burbonai
Ispanijos nepriklausomybės karas
Pirmoji Respublika
Monarchijos restauracija
Antroji Respublika
Pilietinis karas > Franko diktatūra
Demokratinė Ispanija

Ispanijos pilietinis karas vyko nuo 1936 liepos iki 1939 m. balandžio, jame kovojo generolo Francisko Franko vadovaujami pučistai (vadinami nacionales, nacionalistai arba facciosos, fašistai) ir demokratiškai išrinkta Antrosios Ispanijos respublikos su vyriausybė bei ją remiantys partizanai respublikonai (priešų vadinti rojos, raudonieji). Pilietinis karas baigėsi respublikonų pralaimėjimu bei Francisko Franko diktatūros, kuri truko iki 1975 m., įsigalėjimu.

Priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Pilietinio karo priežastys susijusios su ypač aštriais socialiniais, politiniais bei kultūriniais pasikeitimais Ispanijos visuomenėje. Nuo XIX a. vidurio šalyje kilo daugybė smurtinių konfliktų, kurie liko neišspręsti. Jie kaupėsi ir paaštrėjo, kai po pralaimėjimo Ispanijos-JAV kare senosios institucijos prarado savo pagrindą ir buvo sunaikintos.

Kitų valstybių vaidmuo[taisyti | redaguoti kodą]

Šito „pilietinio“ karo metu daugiau ar mažiau tiesiogiai susidūrė būsimosios Antrojo pasaulinio karo dalyvės: Hitlerio Vokietija ir Musolinio Italija iš vienos pusės, Stalino Tarybų Sąjunga iš kitos pusės. Prancūzija ir Didžioji Britanija tiesiogiai kare nedalyvavo, bet leido Tarptautinėms brigadoms kovoti respublikonų pusėje. Kai kurių istorikų nuomone tai, kad Ispanijos Respublika pralaimėjo 19361939 pilietinį karą, didžiąja dalimi buvo nulemta to, kad JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija kare išliko neutraliomis, tuo tarpu kai Vokietija ir Italija fašistų sukilimui teikė didelio masto pagalbą.

Prancūzijos neutralumas daugiausia buvo sąlygotas Prancūzijos politinės sistemos nestabilumo to karo metu. Karo pradžioje Prancūzijai vadovavo premjeras Leon Blum, Prancūzijos Liaudies Fronto, kairiųjų partijų koalicijos, valdžiusios Prancūziją, lyderis.

Chronologija[taisyti | redaguoti kodą]

Maištą pradėjo F. Franko kariniai daliniai Meliloje ir Ispanijos Maroke bei Kanarų salose. Maištininkai patraukė į savo pusę didesnę dalį sausumos pajėgų ir 1936 m. liepos 18 d. jie užpuolė keliolika Ispanijos miestų. Karinis jūrų laivynas ir karo aviacija liko ištikimi respublikonams ir tai sutrukdė marokiečiams ir svetimšalių legionams patekti į Ispaniją.

1936[taisyti | redaguoti kodą]

Padėtis 1936 m. rugpjūtį ir rugsėjį. Nacionalistų kontroliuotos teritorijos pažymėtos mėlynai, respublikonų – raudonai, nacionalistų užimtos per šį laikotarpį teritorijos – žaliai

1937[taisyti | redaguoti kodą]

Padėtis 1937 m. spalį. Nacionalistų kontroliuotos teritorijos pažymėtos mėlynai, respublikonų – raudonai
  • vasario 6: naujas nepavykęs frankistų puolimas prieš Madridą : Jarama mūšis (vasario 6-28).
  • vasario 8 : Italų ekspedicinės pajėgos užima Malagą.
  • kovo 8 : Gvadalacharos mūšis: italų pajėgų Madrido sektoriuje gynyba (kovo 8-18).
  • balandžio 19 : Dekretas, kuriuo Falanga skelbiama vienintele nacionalistų zonos partija.
  • balandžio 26 : Gernikos miesto (Guernica) Ispanijos Baskų šalyje bombardavimas vykdytas vokiečių Kondoro legiono aviacijos : 1 500 žuvusiųjų.
  • gegužės 3 : Anarchistų iš POUM sukilimas ir jo numalšinimas Barselonoje.
  • gegužės 17 : Negrin’o vyriausybės suformavimas respublikonų zonoje.
  • Rugpjūčio mėnesį komunistų karinės pajėgos baigia žemės nacionalizavimą Aragone.
  • spalio 19 : Frankistai baigia respublikonų Atlanto pakrantės teritorijų užkariavimą.

1938[taisyti | redaguoti kodą]

Padėtis 1938 m. lapkritį. Nacionalistų kontroliuotos teritorijos pažymėtos mėlynai, respublikonų – raudonai

1939[taisyti | redaguoti kodą]

Fransisko Franko dekretas, skelbiantis karo pabaigą
  • sausio 15 : Prancūzija eilinį sykį atnaujina leidimą kariuomenės tranzitui į Ispanijos Respubliką.
  • sausio 26 : Frankistai užima Barseloną, Katalonija papuola į F. Franko rankas, 450 000 ispanų pabėgėlių patenka į Prancūziją, kur yra internuojami.
  • vasario 5 : Frankistai užbaigia Katalonijos okupaciją (vasario 5-9).
  • vasario 27 : Prancūzija ir Didžioji Britanija pripažįsta frankistų režimą.
  • kovo 5 : Pulkininko Casado pučas respublikonų zonos viduje Madride (kovo 5-10).
  • kovo 6 : Prezidento Negrin ir pagrindinių komunistų lyderių pabėgimas.
  • kovo 28 : Karo pabaiga: Madrido užėmimas.
  • kovo 31 : Frankistai užima visą Ispanijos teritoriją.
  • balandžio 1 : Ispanijos pilietinio karo pabaiga. F. Franko diktatūros Ispanijoje pradžia (baigėsi 1975).

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Thomas. p. 628.
  2. Thomas. p. 619.
  3. Beevor (2006). pp. 410–411. 1939 m. 150 000 grįžo.

Pastabos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Nuostolių skaičius yra neaiškus; manoma, kad žuvo tarp 500 000 ir 1 milijono. Pagal naujausius duomenis aukų skaičius 500 000. Thomas Barria-Norton, Ispanijos pilietinis karas (2001 m.), pp. xviii & 899–901, inclusive.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Ispanijos Pilietinio karo portalas
Ispanijos istorijos chronologija Ispanijos pilietinio karo laikų plakatų kolekcija

Vikiteka