Birutė Pūkelevičiūtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Birutė Pūkelevičiūtė (g. 1923 m. rugpjūčio 12 d. Kaune, m.2007 m. rugsėjo 21 d.) poetė, romanistė, aktorė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1941 m. Kaune baigė gimnaziją, debiutavo kaip aktorė. Nuo 1941 studijavo VDU žurnalistiką ir germanistiką. 1944 m., gresiant sovietų okupacijai, kaip ir nemaža dalis lietuvių intelektualų, rašytojų bei menininkų, pasitraukė į Vokietiją, o karui pasibaigus emigravo į Kanadą. Monrealyje subūrė lietuvių teatro trupę ir parašė pirmąją poezijos knygą. 1965 m. persikėlė į JAV ir įsitvirtino kaip romanistė, tačiau teatrinės veiklos nenutraukė. 1998-aisiais grįžo į Lietuvą. Kūryba apdovanota ne viena premija išeivijoje ir versta į įvairias kalbas.[1] Nuo 1998 m. B.Pūkelevičiūtė buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narė. [2]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1957 m. scenai pritaikė ir režisavo K. Borutos „Baltaragio malūną“, 1958 m. pastatė B. Sruogos „Milžino paunksmę“, paruošė ir režisavo pirmąsias lietuviškų vaidinimų plokšteles.

B.Pūkelevičiūtė debiutavo eilėraščių knyga „Metūgės“ (1952). Rašytoja išleido romanus „Aštuoni lapai“ (1956), „Rugsėjo šeštadienis“ (1970), „Naujųjų metų istorija“ (1974), „Devintas lapas“ (1982), apsakymų bei apybraižų rinkinį „Marco Polo Lietuvoje“ (1982), poemų knygą „Atradimo ruduo“ (1990).

Rašytoja parašė eiliuotų pasakų vaikams: „Daržovių gegužinė“ (1973), „Kalėdų dovana“ (1973), „Peliukai ir plaštakės“ (1973), „Klementina ir Valentina“ (1974), „Skraidantis paršiukas“ (1974), straipsnių apie išeivijos teatrą bei literatūros klausimais.[3] Paruošė ir režisavo pirmąsias lietuviškų vaidinimų plokšteles. 1962 m. Čikagoje pastatė ir režisavo pirmąjį išeivijoje spalvotą garsinį filmą („Aukso žąsis“, 1965).

Nuo pat pirmojo eilėraščių rinkinio („Metūgės“, 1952) pasirodymo B. Pūkelevičiūtė ryškiai išsiskyrė savo originalumu, laisvamaniškumu ir feministinėmis tendencijomis. „Metūgės“ įtvirtino autorę kaip vieną savičiausių išeivijos poezijos autorių. [4]

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rašytoja apdovanota įvairiais apdovanojimais, vienas iš jų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas. [5]


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]