Viekšniai

Viekšnių bažnyčia

Viekšniai

56°14′10″š. pl. 22°30′47″r. ilg. / 56.236°š. pl. 22.513°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Telšių apskritis

Savivaldybė

Mažeikių rajono savivaldybė

Gyventojų

2 180

Plotas

3,55 km²

Tankumas

614 žm./km²

Pašto kodas

LT-89094

Vikiteka

Viekšniai

Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Viekšniaĩ
Kilmininkas:	Viekšnių̃
Naudininkas:	Viekšniáms
Galininkas:	Víekšnius
Įnagininkas:	Viekšniaĩs
Vietininkas:	Viekšniuosè

lenk. Wieksznie

Viekšniai – miestas Mažeikių rajono savivaldybėje, dešiniajame Ventos krante, 13 km į pietryčius nuo Mažeikių. Seniūnijos centras, Viekšnių seniūnaitija. Yra Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1854 m.) ir parapija, senosios kapinės, veikia Viekšnių gimnazija, biblioteka, Ventos regioninio parko direkcija. Viekšniuose yra aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus, vaistininko Vincento Aleksandravičiaus muziejai, paštas, įsikūrusi Viekšnių bendruomenė. Mieste stovi Viekšnių Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (pastatyta 1875 m.), Vytauto Didžiojo paminklas, paminklas broliams Biržiškoms (nuo 1995 m.), vandens malūnas (XIX a. pabaigos technikos paminklas).

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viekšnių pavadinimo kilmė nėra aiški. Veikiausiai tai yra vandenvardinis vietovardis, ir, nors šiuo metu vandenvardžio su šaknimi viekšn- neaptinkama, tačiau J. Sprogio XVI a. surinkta informacija rodo, kad būta ežero Viekšnas (ar panašiu vardu). Be to, kitose Lietuvos vietose yra ne vienas vandenvardis su šia šaknimi.^[2]

Liaudies etimologija byloja, kad visas plotas buvo apaugęs vinkšnomis. Čia apsigyvenę žmonės ir ėmė miestelį vadinti šiuo vardu. Nuo vinkšnų vietovę kildino ir Motiejus Valančius.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas įsikūręs dešiniajame Ventos krante, Ventos vidurupio žemumoje. Į šiaurę nuo miesto plyti Kamanų pelkė. Rytuose yra įkurtas Ventos regioninis parkas. Viekšnių geležinkelio stotis yra Rekečiuose. Per miestą eina keliai: 155 Kuršėnai–Mažeikiai ir 194 Užventis–Tryškiai–Viekšniai .

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viekšnių žemė rašytiniuose šaltiniuose minima IX amžiuje. Viekšniai minimi nuo 1253 m., XVI a. istoriniuose šaltiniuose minimas Viekšnių miestelis (1528 m.)^[3] ir Viekšnių dvaras. 1634 m. pastatyta Viekšnių bažnyčia. 1656 m. miestelį visiškai sunaikino švedai. Pats miestelis išaugo XVI–XVIII amžiuje. XVII a. pabaigoje Viekšniai buvo nemažas šiaurės Lietuvos prekybos centras.

1725 m. spalio 25 d. Vabalninko ir Viekšnių seniūnas Martynas Leopoldas Ščiuka suteikė miesto teises ir herbą, bet savivaldos nepatvirtino valstybės vadovas, todėl 1792 m. gegužės 15 d. suteikta nauja savivalda (pasirašė Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas). Miestelį dažnai niokojo įvairios nelaimės: marai, badas, gaisrai, ligos.

XVII a. Viekšniuose apsigyveno žydai. Jie buvo įsikūrę teritorijoje nuo dabartinio tilto per Ventą link malūno. Dabartiniame miestelio centre ir Akmenės gatvėje buvo daugiausia žydų parduotuvių, amatininkų dirbtuvėlių. 1766 m. Viekšnių žydų Kahalas jau priskaičiavo 271 savo bendruomenės narius. 1775 m. inventorinėje knygoje yra minima per dešimt žydiškų pavardžių. 1847 m. miestelyje jau gyveno 1120 žydų.

Buvo pastatyta sinagoga. Apie 1860 m. rabinas Aba Joffe pastatė vaistinės pastatą. 1858 m. Viekšnių valsčiaus žydų bendruomenės sąraše užregistruoti 612 moteriškos lyties ir 498 vyriškos lyties žydai. 1897 m. Rusijos carinės vyriausybės atlikto gyventojų surašymo duomenimis, miestelyje gyveno 2951 gyventojas, tarp jų – 1646 žydai. Tai sudarė 56 proc. visų gyventojų.

Veikė net kelios chedros – pradinės mokyklos 7–13 metų berniukams, „Toros“ ir jos komentarams mokyti ir aukštesnioji „Ješivos“ mokykla. Vieni šaltiniai teigia, kad buvo dvi sinagogos. Viena – žiemai, kita – vasarai. Kiti šaltiniai teigia, kad buvo net trys sinagogos, veikė žydų labdaros draugija „Linat Hazedek“.

1871–1873 m. nedideliu atstumu nuo miestelio buvo nutiestas Liepojos–Romnų geležinkelis. XIX a. pabaigoje Viekšniai – Šiaulių apskrities miestelis, valsčiaus centras, Viekšnių dvaras ir ferma.^[4]

Prasidėjus I pasauliniam karui Viekšnių žydai, kaip ir kiti, buvo ištremti į Rusijos gilumą. Po karo į Viekšnius sugrįžo tik apie 300 žydų. Dalis jų žuvo kare ar mirė iš bado. Dalis jų per Odesos (Ukraina) uostą išvyko į Palestiną, Pietų Ameriką.

1918 m., sekdama „madą“, Viekšniuose įsikūrė komunistinė kuopelė. Jai vadovavo Ch. Zarcinas. Grįžę po karo žydai skubiai ėmėsi darbo. Atstatė gerokai nuo karo nukentėjusius Viekšnius. Vėl ėmėsi prekybos, turgaus verslo. 1924 m. įsteigė žydų liaudies banką. Jame buvo 31 narys. Pradėjo veikti žydų vaikų mokykla. Susikūrė dramos būrelis. Pradėjo burtis įvairūs jaunimo judėjimai.

XVI a. pabaigoje miestelyje jau stovėjo Viekšnių bažnyčia, kurią pasisavino evangelikai reformatai. Po 1863 m. sukilimo į Viekšnius ir jų apylinkes pradėjo keltis rusakalbiai stačiatikiai. Čia pradėta statyti Viekšnių Šv. Sergijaus cerkvė, kuri 1875 m. buvo pašventina. 1941 m. čia ėmė kurtis partizanų būrys.

1922 m. įkurta biblioteka. Nuo 1958 m. gegužės 15 d. iki nepriklausomybės atgavimo Viekšniai buvo miesto tipo gyvenvietė, 1995 m. tapo miestu. Sovietmečiu veikė profesinė technikos mokykla.

1998 m. patvirtintas dabartinis Viekšnių herbas. 2018 m. prijungtas Fermos kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1528 m.	Viekšnių valsčiaus centras
1661 m. – XVIII a.	Viekšnių seniūnijos centras
XIX a. 2-oji pusė – 1915 m.	Viekšnių valsčiaus centras	Šiaulių apskritis	Kauno gubernija
1919–1950 m.	Viekšnių valsčiaus centras	Mažeikių apskritis
1950–1953 m.	Viekšnių apylinkės centras	Akmenės rajonas	Šiaulių sritis
1953–1958 m.	Viekšnių apylinkės centras
1958–1995 m.	miesto tipo gyvenvietė, Viekšnių apylinkės centras
1995–2000 m.	Viekšnių seniūnijos centras	Akmenės rajono savivaldybė	Šiaulių apskritis
2000–	Viekšnių seniūnijos centras	Mažeikių rajono savivaldybė	Telšių apskritis

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.

1833 m.

1897 m.^sur.

1923 m.^sur.^[5]

1959 m.^sur.^[6]

1970 m.^sur.^[7]

1979 m.^sur.^[8]

670

2 951

2 024

2 734

2 748

2 781

1981 m.^[9]

1985 m.^[10]

1989 m.^sur.^[11]

2001 m.^sur.^[12]

2011 m.^sur.^[13]

2021 m.^sur.^[14]

2 600

2 400

2 410

2 270

1 938

2 249

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 1 938 žmonės:^[15]

Lietuviai – 97,06% (1881);
Rusai – 1,24% (24);
Kiti – 1,7% (33).

2001 m. gyveno 2 270 žmonės:^[16]

Lietuviai – 98,01% (2225);
Rusai – 0,97% (22);
Kiti – 1,01% (23).

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aleksandras Zilbernikas (1832–1906), verslininkas, filantropas
Avraam Idelson (1865–1921), publicistas, žurnalistas
Mykolas Biržiška (1882–1962), istorikas, nepriklausomybės akto signataras
Vaclovas Biržiška (1884–1956), istorikas, politikas, teisininkas
Viktoras Biržiška (1886–1964), matematikas, visuomenės veikėjas
Zalman Efroikin (1893–1966), publicistas, pedagogas
Vincas Deniušis (1903–1978), dirigentas, mokytojas
Vladimiras Beriozovas (1929–2016), politikas
Zigmuntas Jonas Beresnevičius (g. 1942), chemikas
Jonas Katakinas (1950–2005), baleto šokėjas
Aleksandras Griškevičius (1809–1863), lietuvių aviacijos pradininkas, praleidęs paskutinius savo gyvenimo metus Viekšniuose, čia miręs ir palaidotas. Jo name įkurtas muziejus.
Leonas Skabeika (1904–1936), poetas
Vincas Giedra (1929–1997), poetas
Jonas Jarutis (1963), Lietuvos ir Kupiškio rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas
Violeta Bernotaitė (1965), olimpinė irkluotoja

Mykolas Biržiška kaip Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras per žemės reformą gavo valstybinio fondo žemės kaip dovaną, tačiau turtą pardavė ir pridėjęs savų pinigų pastatydino Viekšiuose ligoninę, kurią atidavė savivaldybei.