Gelgaudiškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Gelgaudiškis
   Gelgaudiskis COA.gif      Flag of Gelgaudiškis.gif   
Gelgaudiškio dvaro rūmai 2015.jpg
Gelgaudiškio dvaro rūmai

Gelgaudiškis
55°04′50″N 22°58′30″E / 55.08056°N 22.97500°E / 55.08056; 22.97500 (Gelgaudiškis)Koordinatės: 55°04′50″N 22°58′30″E / 55.08056°N 22.97500°E / 55.08056; 22.97500 (Gelgaudiškis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Marijampolės apskritis Marijampolės apskritis
Savivaldybė: Šakių rajono savivaldybė
Gyventojų (2017): 1 627
Altitudė: 51 m
Pašto kodas: LT-71085
Commons-logo.svg Vikiteka: GelgaudiškisVikiteka

Gelgaudiškis – miestas Suvalkijoje, Šakių rajono teritorijoje, 15 km į šiaurę nuo Šakių, kairiajame Nemuno krante. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Mokyklos ir Nemuno).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas įeina į Panemunių regioninio parko teritoriją. Į rytus nuo miesto plytinčiame Gelgaudiškio miško parke augo ir nudžiūvo storiausia Lietuvoje eglė – skersmuo 104 cm, aukštis 42,6 m. Miške yra pažintinis pėsčiųjų takas, atsiveria paukščių regykla. Yra molio telkinys.

Gelgaudiskis.jpg

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Skirsnemunė 5 km Branduoliškiai 5 km Blank-50px.png
Jurbarkas 14 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Voniškiai 7 km
ŠAKIAI 15 km Bizieriai 14 km
Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia
Taikos gatvė leidžiasi į Nemuno slėnį

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad čia jau gyventa V a. – X a. 4 km į vakarus nuo Gelgaudiškio yra I tūkstantmečio pirmosios pusės – XV a. Maštaičių piliakalnis. XV a. pabaigoje čia būta Skirsnemunės dvaro, kurį apie 14131414 m. įkūrė Jurgis Gedgaudas. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras 1504 m. rugpjūtį Gedigaudiškio palivarką kartu su didele giria padovanojo savo raštininkui didikui Jonui Sapiegai – ši data laikoma Gelgaudiškio įkūrimo data. Nuo XVI a. dvaro savininkais buvo Sapiegos, Masalskiai, Oziemblovskiai, Gelgaudai, Zabielos, Čartoriskiai. 1578 m. jau minimas Gelgaudiškio miestelis, tada pastatyta medinė bažnyčia, 1691 m., 1789 m. perstatyta, 1864 m. sudegė. 1635 m. Gelgaudiškis gavo turgaus privilegiją. 1655 m. Gelgaudiškį nusiaubė Švedijos kariuomenė. XVIII a. pabaigoje dvaras skilo į Aukštojo ir Žemojo Gelgaudiškio dvarus. XVIII a. pabaigoje Užnemunę užėmus Prūsijai, Gelgaudiškį įsigijo vokiečių Koidelių (vok. Keudell) giminė.

1819 m. veikė parapinė mokykla, 1837 m. atkurta, apie 1867 m. pertvarkyta į valsčiaus mokyklą, nuo 1822 m. – evangelikų mokykla. Per 1831 m. sukilimą ties Gelgaudiškiu per Nemuną kėlėsi Antanas Gelgaudas su savo kariuomene. [2]

XIX a. viduryje miestelis priklausė Rusijai. 18421846 m. ant Nemuno šlaito pastatyti neoklasicistiniai Gelgaudiškio dvaro rūmai, XIX a. pabaigoje pertvarkytas parkas, kurio centre atsirado aikštė, į kurią suėjo 8 alėjos. 18631950 m. Gelgaudiškis buvo valsčiaus centras. 1868 m. pastatyta Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia. Iki XX a. pradžios Gelgaudiškis buvo privati valda.

18641904 m. lietuviškos spaudos draudimo metais Gelgaudiškio apylinkėse spaudą platino kun. Pranciškus Būčys, M. Čelkis, S. Čerkys, A. Grybas, J. Kybartas. 1905 m. streikavo apie 400 Gelgaudiškio ir apylinkių dvarų darbininkų. Per Pirmąjį pasaulinį karą įkurta ir dar kurį laiką po Antrojo pasaulinio karo Gelgaudiškio centre veikė vaikų prieglauda. 1927 m. atidaryta pašto agentūra. Veikė viena didžiausių Lietuvoje plytinė.

1920 m. įsteigta pradžios mokykla, nuo 1945 m. progimnazija, 1949 m. septynmetė, nuo 1952 m. Gelgaudiškio vidurinė mokykla. 1946 m. įsteigta biblioteka.

Po Antrojo pasaulinio karo Gelgaudiškio apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. 19571999 m. veikė ligoninė, dab. liko ambulatorija. Yra Šakių meno mokyklos filialas, Gelgaudiškio specialioji mokykla, vaikų lopšelis – darželis, kultūros centras.

1958 m. gegužės 15 d. Gelgaudiškis tapo miesto tipo gyvenviete. 2003 m. patvirtintas Gelgaudiškio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191950 m. Gelgaudiškio valsčiaus centras Šakių apskritis
19501953 m. Gelgaudiškio apylinkės centras Šakių rajonas Kauno sritis
19531958 m.
19581995 m. miesto tipo gyvenvietė, Gelgaudiškio apylinkės centras
nuo 1995 m. Gelgaudiškio seniūnijos centras Šakių rajono savivaldybė Marijampolės apskritis


Gelgaudiškio dvaro parkas
Gelgaudiškio dvaro svirnas
Sidabrinių klevų alėja

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelio gatvių tinklas stačiakampis. Svarbiausi statiniai:

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XV a. pradžioje Jurgis Gedgaudas dabartinio miesto apylinkėse buvo pasistatęs pilį ir įkūręs Skirsnemunės dvarą. XV a. pabaigoje čia buvo Gedgaudų palivarkas ir vadinosi Gedigaudiškiu (pirmąkart tokiu vardu minimas 1504 m.), kuris XVI a. pabaigoje tapo lengviau ištariamu Gelgaudiškiu (minimas nuo 1599 m.).

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1599 m. miestelyje buvo 12, kaime – 20 dūmų. 1827 m. Aukštajame Gelgaudiškyje buvo 45, Žemajame – 176 gyventojai.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2011 m.
1827 m. 1893 m.*[1] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur.
231 3 700 691 613 1 212 1 732
1977 m.[4] 1979 m.sur. 1985 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
1 900 2 018 2 310 2 724 2 029 1 761
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 1 761 žmonės:[6]

2001 m. gyveno 2 029 žmonės:[7]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jeronimas Kaisevičius (1812-1873) - pamokslininkas, religinis rašytojas.
  • John Gielgud (1904-2000) - žymus britų aktorius ir režisierius savo autobiografinėje knygoje teigė, kad jo šaknys kilusios iš Gelgaudiškio.
  • Antanas Andrijonas (g. 1951) - žurnalistas, poetas.
  • Edgaras Pilypaitis (g. 1974) - Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Гѣльгудышки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 9А (18) : Гравилат — Давенант. С.-Петербургъ, 1893., 949 psl. (rus.)
  2. Kazys Misius ir kiti. Gelgaudiškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 511 psl.
  3. Gelgaudiškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 543 psl.
  4. Gelgaudiškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 37 psl.
  5. Gelgaudiškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 595 psl.
  6. 2011 m. surašymo duomenys
  7. 2001 m. surašymo duomenys

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]