Nemenčinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nemenčinė
   Nemenčinė COA.svg      Flag of Nemenčinė.jpg   
Nemenčinė center.jpg
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Vilniaus apskritis Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus rajono savivaldybė Vilniaus rajono savivaldybė
Gyventojų (2022) 4 749
Plotas 4,78 km²
Tankumas (2022) 994 žm./km²
Pašto kodas LT-15019
Commons-logo.svg Vikiteka Nemenčinė
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Nemenčìnė
Kilmininkas: Nemenčìnės
Naudininkas: Nemenčìnei
Galininkas: Nemenčìnę
Įnagininkas: Nemenčinè
Vietininkas: Nemenčìnėje

lenk. Niemenczyn, rus. Неменчинъ[2]

Nemenčinė – miestas Vilniaus rajono savivaldybėje, 20 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus, abipus Neries, ties Nemenčios žiotimis. Per miestą eina krašto keliai  102  VilniusŠvenčionysZarasai  ir  108  VievisMaišiagalaNemenčinė . Nemenčinės miesto seniūnijos ir apylinkių seniūnijos centras. Yra Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1855 m.), Parčevskių koplyčia (1857 m.), Nemenčinės kapinių koplyčia (XIX a.), kapinės, paštas, Vilniaus krašto etnografijos muziejus (nuo 2000 m.).

Bažnyčios gatvė Nemenčinėje
Neris ties Nemenčine
Nemenčinės daugiafunkcinis kultūros centras

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto vardas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Nemenčios upės (dešinysis Neries intakas), kuri teka pro Nemenčinę ir miesto vakaruose įteka į Nerį.[3] Ankstesnioji vardo lytis Nemenčinas buvo slavų įtakos padarinys.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ties Nemenčine per Nerį nutiestas Nemenčinės tiltas. Prie miesto įsikūrusi Nemenčinė II, už 2 km į šiaurę stūkso Nemenčinės piliakalnis. Miestą supa pušynai. Nemenčinės miškai – didelis miškų masyvas (apie 200 km²). Netoli Nemenčinės auga iš medžių suformuotas rekordinio dydžio užrašas „Žalgiris 600“.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nemenčinė pavaizduota XVII a. žemėlapyje. (M.K.Radvilos 1613 m. žemėlapio „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“ fragmentas)
Bažnyčia XIX a. (Napoleono Ordos pieš.)

Medinė Nemenčinės pilis stovėjo X–XIV a., vėliau apleista. Nemenčinė minima nuo 1338 m. Pirmąją bažnyčią, vieną seniausių visoje Lietuvoje, 1387 m. įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila. 1434 m. dokumente Nemenčinės tėvoniu save vadino Andrius Sakaitis, vienos įtakingiausių senųjų lietuviškų giminių atstovas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero laikais. 1554 m. valakų reformos metu gavo miesto teises (priklausė valstybei). 1557 m. Nemenčinės gyventojai buvo atleisti nuo mokesčių ir privalėjo prižiūrėti tiltus per Nerį iki Kernavės. Apie 1776 m. sudaryta Nemenčinės seniūnija, kuri 1780 m. atiteko Vilniaus vyskupui Ignotui Jokūbui Masalskiui, o 1803 m. – Vilniaus universitetui.

1794 m. balandžio 26 d. lietuvių sukilėliai, vadovaujami T. Kosciuškos, susigrūmė su caro pajėgomis, bet Nemenčinės mūšį pralaimėjo, žuvo apie 500 vyrų. XIX a. dauguma Nemenčinės gyventojų buvo žydai. 1863 m. gyventojai vėl buvo sukilę prieš rusų armiją.

Vilniaus kraštą užėmus lenkų generolui Liucjanui Želigovskiui, 19201939 m. Nemenčinė priklausė Lenkijai, čia buvo įsikūręs Nemenčinės pasienio apsaugos korpusas. Karo metu naciai sudegino žydų mokyklą ir sinagogą. 1944 m. liepos 7 dieną I. Černiachovskio kariuomenė užėmė Nemenčinę. Vietiniai gyventojai nukentėjo per II pasaulinį karą, vėliau nemažai žmonių buvo ištremta į Sibirą.

1955 m. spalio 10 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu veikė medžio apdirbimo, buitinės chemijos įmonės, drenažo vamzdžių gamykla, pieninė. Prie kelio į Vilnių, Neries kairiajame krante veikė „Vėtrungės“ šašlykinė (architektas A. Jukna).

2004 m. patvirtintas Nemenčinės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1422 m. Nemenčinės valsčiaus centras
1554 m.
nuo 1766 m. Nemenčinės seniūnija
1913?–1922 m. Nemenčinės valsčiaus centras Vilniaus apskritis
19221939 m. Vilniaus-Trakų apskritis
19391950 m. Vilniaus apskritis
19501953 m. ? Nemenčinės rajono centras Vilniaus sritis
19531955 m. ?
19551962 m. rajoninio pavaldumo miestas
19621995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Nemenčinės apylinkės centras Vilniaus rajonas
1995 Nemenčinės miesto seniūnija, Nemenčinės seniūnijos centras Vilniaus rajono savivaldybė Vilniaus apskritis

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.
1833 m. 1867 m.*[2] 1931 m.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1976 m.[7][8] 1979 m.sur.[9] 1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11]
167 420 1 482 2 081 3 139 3 700 4 075 5 612 5 892
2011 m.sur.[12] 2020 m. 2021 m.sur. - - - - - -
5 054 4 493 4 831 - - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 5 054 žmonės:[13]

2001 m. gyveno 5 892 žmonės:[14]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švietimas ir ugdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kolektyvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Šokių kolektyvas „Jutrzenka“
  • Nemenčinės pūčiamųjų instrumentų orkestras
  • Šokių kolektyvas „Dalina“
  • Liaudiškų šokių ansamblis „Perla“
  • Bažnyčios choras
  • Teatras

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 415 psl. (Wikisource.org)
  3. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 137–138
  4. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom 1. – Warszawa, 1938.
  5. NemenčinėMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 677 psl.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. NemenčinėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 137 psl.
  8. Algirdas Baliulis, Kazys Misius ir kt. Nemenčinė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 193
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  13. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  14. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
  • Nemenčinė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 182 psl.