Žiežmariai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Žiežmariai
   Ziezmariai COA.gif      Flag of Žiežmariai.gif   
Ziezmariu aikstė.JPG

Žiežmariai
54°48′20″N 24°26′20″E / 54.80556°N 24.43889°E / 54.80556; 24.43889 (Žiežmariai)Koordinatės: 54°48′20″N 24°26′20″E / 54.80556°N 24.43889°E / 54.80556; 24.43889 (Žiežmariai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Kauno apskritis Kauno apskritis
Savivaldybė: Kaišiadorių rajono savivaldybė
Gyventojų (2017): 3 268
Plotas: 3,82 km²
Tankumas (2017): 855 žm./km²
Altitudė: 73 m
Pašto kodas: LT-56017
Commons-logo.svg Vikiteka: ŽiežmariaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Žiežmãriai
Kilmininkas: Žiežmãrių
Naudininkas: Žiežmãriams
Galininkas: Žiežmariùs
Įnagininkas: Žiežmãriais
Vietininkas: Žiežmãriuose

Žiežmariai – miestas Kaišiadorių rajone, 6 km į pietus nuo Kaišiadorių, piečiau magistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda . Miestas turi atskiros seniūnijos statusą, taip pat yra Žiežmarių apylinkės seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas (išlikusi XVI a. gatvių struktūra, XIX–XX a. statyti namai).

Stovi Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (pastatyta 1924 m.), laisvės paminklas (atstatytas 1991 m.), medinė Žiežmarių sinagoga (XIX a. vidurys), yra Žiežmarių gimnazija, mokykla-darželis, paštas, girininkija (Triliškėse), biblioteka (nuo 1940 m.), Kaišiadorių meno mokyklos skyrius. Išlikęs Žiežmarių dvaras.

Per miestą teka Strėva. Pietinėje dalyje yra didelis melioratorių rajonas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laisvės paminklas, pastatytas 1932 m. (skulptorius A. Jakševičius), sovietmečiu nugriautas, 1991 m. atstatytas (architektas A. Sprindys, skulptorė V. Venskūnienė)

Pirmą kartą Žiežmariai minimi XIV a. kryžiuočių žygių aprašymuose. 1348 m. ties Žiežmariais prie Strėvos įvyko LDK kariuomenės, vadovaujamos Algirdo ir Kęstučio, mūšis su kryžiuočiais – Strėvos mūšis.

XV a. minimas Žiežmarių dvaras, 1487 m. minimas miestelis. Po kelių dešimtmečių pastatyta katalikų bažnyčia, įsteigta mokykla. Nuo XIX a. istorinėje literatūroje vyrauja nuomonė, kad Žiežmariai miesto teises gavo dar 1522 ar 1567 m. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Žiežmarius užrašė Barborai Radvilaitei. [3] XVI a. Žiežmariai ėmė sparčiai augti, kadangi buvo prie svarbaus prekybos kelio VilniusKaunas. 1580 m. Žiežmariai dukart degė. XVIII a. pradžioje per Šiaurės karą miestas nusiaubtas švedų, įsimetė maro epidemija.

Kultūros centras

Pasinaudoję Ketverių metų seimo nutarimais, miestiečiai išsirinko laisvojo miesto valdžios organus dar iki privilegijos gavimo (1791 m. rugpjūčio 1 d.), tačiau miesto teises ir herbą gavo po pusmečio – 1792 m. vasario 14 d. Privilegijos gavimo proga miestiečiai surengė puotą, kuri kaip ir daugelis to meto iškilmių pasibaigė miestiečių ir bajorų peštynėmis. Vėliau privilegija buvo atimta, po to savivalda vėl atgaivinta, bet 1795 m. po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo vėl panaikinta. XIX a. pradžioje Žiežmarius smarkiai nuniokojo Napoleono armija.

Po I pasaulinio karo prie Žiežmarių vyko kautynės, kuriose Lietuvos kariuomenė sulaikė bolševikų veržimąsi Kauno link. Miestelis nukentėjo per II pasaulinį karą, po jo vėl ėmė augti. 1958 m. gegužės 15 d. atgavo miesto teises kaip miesto tipo gyvenvietė. Sovietmečiu čia buvo Kaišiadorių sodininkystės tarybinio ūkio gyvenvietė, turėjusi didžiausias gėlių plantacijas Lietuvoje (per milijoną gėlių kasmet), buvo 300 ha sodas. Žiežmariuose buvo įsikūrę rajono melioratoriai ir kaimo statybininkai. 1997 m. Žiežmariuose įkurta sulčių gamykla.

1998 m. patvirtintas dabartinis Žiežmarių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a. Žiežmarių valsčiaus centras  ?
XVI a. vidurys  ?
XIX a. – 1919 m.  ?
1919–1946 m. Trakų apskritis
1946–1950 m. Kaišiadorių apskritis
1950–1953 m. Žiežmarių I apylinkės ir Žiežmarių II apylinkės centras Žiežmarių rajono centras Kauno sritis
1953–1954 m.
1954–1955 m. Žiežmarių apylinkės centras
1955–1958 m. Kaišiadorių rajonas
1958–1995 m. miesto tipo gyvenvietė, Žiežmarių apylinkės centras
nuo 1995 m. Žiežmarių seniūnija, Žiežmarių apylinkės seniūnijos centras Kaišiadorių rajono savivaldybė Kauno apskritis


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad miesto pavadinimas yra hidroniminės kilmės: į vakarus nuo miesto Strėvon įteka jos kairysis intakas – Žiežmara (arba Žiežmarė). Nors dabar miestas yra atokiau nuo upelio, tačiau ankstesnė gyvenvietė buvo būtent prie jo, tik neaišku, kodėl vėliau gyventojai išsikėlė kiek toliau.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gatvė šalia seniūnijos
Ryšių bokštas
P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2015 m.
1865 m.*[2] 1894 m.*[1] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1981 m. 1987 m.[4] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
1 210 2 616 1 734 2 622 2 900 3 500 3 523 3 884 3 607
2015 m. - - - - - - - -
3 400 - - - - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 3 607 žmonės:[5]

  • Lietuviai – 96,7 % (3 488);
  • Rusai – 1,39 % (50);
  • Lenkai – 0,83 % (30);
  • Kiti – 1,08 % (39).

2001 m. gyveno 3 884 žmonės:[6]

  • Lietuviai – 96,63 % (3 753);
  • Rusai – 1,7 % (66);
  • Lenkai – 0,85 % (33);
  • Kiti – 0,82 % (32).

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žiežmariai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 490 psl.
  • Žiežmariai / Juozas Briliauskas, Gediminas Tamošiūnas. – 2-asis leidimas. – Kaišiadorys: Kaišiadorių etninės kultūros centras, 1998. – 245 p.: iliustr. – ISBN 9986-646-11-1

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Жижморы. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 11А (22) : Евреиновы — Жилон. С.-Петербургъ, 1894., 945 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Жижморы. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 227 psl. (rus.)
  3. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
  4. Žiežmariai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 674 psl.
  5. 2011 m. surašymo duomenys
  6. 2001 m. surašymo duomenys

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]