Žiežmariai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Žiežmariai
   Coat of Arms of Ziezmariai.png      Flag of Žiežmariai.gif   
Ziezmariu aikstė.JPG
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Kauno apskritis Kauno apskritis
Savivaldybė Kaišiadorių rajono savivaldybė Kaišiadorių rajono savivaldybė
Gyventojų (2022) 3 078
Plotas 3,82 km²
Tankumas (2022) 806 žm./km²
Pašto kodas LT-56017
Commons-logo.svg Vikiteka Žiežmariai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Žiežmãriai
Kilmininkas: Žiežmãrių
Naudininkas: Žiežmãriams
Galininkas: Žiežmariùs
Įnagininkas: Žiežmãriais
Vietininkas: Žiežmãriuose

lenk. Żyżmory, rus. Жижморы[1][2]

Žiežmariai – miestas Kaišiadorių rajono savivaldybėje, 6 km į pietus nuo Kaišiadorių, piečiau magistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda . Turi atskiros seniūnijos statusą (Žiežmarių seniūnija), taip pat yra Žiežmarių apylinkės seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas (išlikusi XVI a. gatvių struktūra, XIX–XX a. statyti namai).

Laisvės paminklas, atstatytas 1991 m.

Stovi Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (pastatyta 1924 m., planuota kaip dvibokštė, bet pritrūkus lėšų pastatytas tik vienas bokštas), Lietuvos laisvės paminklas (ant postamento stovinti angelo statula, pastatytas 1932 m., skulptorius Adomas Jakševičius; sovietmečiu nugriautas, 1991 m. gruodžio 26 d. atstatytas, architektas A. Sprindys, skulptorė R. Venskūnienė), medinė Žiežmarių sinagoga (XIX a. vidurys), yra Žiežmarių gimnazija, Žiežmarių mokykla-darželis, paštas, girininkija (Triliškėse), biblioteka, Kaišiadorių meno mokyklos skyrius. Išlikęs Žiežmarių dvaras (kurį 18571858 m. suprojektavo Cezaris Anikinis), magazinas. Miesto rytiniame pakraštyje yra kapinės, yra žydų kapinės.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Centrinėje miesto aikštėje stovi laisvės paminklas, šalia Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Pietinėje dalyje yra didelis buvusių melioratorių rajonas. Pietine Žiežmarių dalimi prateka Strėva.

Gatvės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į vakarus nuo centrinės aikštės veda Kauno gatvė (link Kauno), į rytus – Vilniaus gatvė (link Vilniaus), į šiaurę – Žaslių gatvė (Žaslių pusėn), į pietus – Vytauto gatvė (link Nemaitonių).

1979 m. gyventojų surašymo metu Žiežmariai buvo miesto tipo gyvenvietė. Tuo metu miestų ir miesto tipo gyvenviečių gyventojai buvo priskiriami miesto vietovėms, tačiau Žiežmariuose gyventojai buvo apskaityti mišriai – 2622 gyventojai priskirti miesto tipo gyvenvietei, o kiti buvo surašyti pagal gatves – Kauno gatvėje 83, Pastrėvio gatvėje 74, Paupių gatvėje 42, Vilniaus gatvėje 37, Žaslių gatvėje 32, Žedas (Žiedo?) gatvėje 46 gyventojai.[3] Kitose miesto vietovėse gyventojai pagal gatves nebuvo išskiriami.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žiežmara ties Paparčiais

Manoma, kad miesto pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis: į vakarus nuo miesto Strėvon įteka jos kairysis intakas – Žiežmara (arba Žiežmarė). Nors dabar miestas yra atokiau nuo upelio, tačiau ankstesnė gyvenvietė buvo būtent prie jo, tik neaišku, kodėl vėliau gyventojai išsikėlė kiek toliau.[4]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą Žiežmariai minimi XIV a. kryžiuočių karo kelių aprašymuose. 1348 m. ties Žiežmariais prie Strėvos įvyko LDK kariuomenės, vadovaujamos Algirdo ir Kęstučio, mūšis su kryžiuočiais – Strėvos mūšis.

XV a. minimas Žiežmarių dvaras, 1487 m. minimas miestelis. Po kelių dešimtmečių pastatyta katalikų bažnyčia, įsteigta mokykla. Nuo XIX a. istorinėje literatūroje vyrauja nuomonė, kad Žiežmariai miesto teises gavo dar 1522 m. ar 1567 m. 1549 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Žiežmarius užrašė Barborai Radvilaitei.[5] XVI a. Žiežmariai ėmė sparčiai augti, kadangi buvo prie svarbaus prekybos kelio VilniusKaunas. 1580 m. Žiežmariai dukart degė. XVIII a. pradžioje per Šiaurės karą miestas nusiaubtas švedų, įsimetė maro epidemija.

Pasinaudoję Ketverių metų seimo nutarimais, miestiečiai išsirinko laisvojo miesto valdžios organus dar iki privilegijos gavimo (1791 m. rugpjūčio 1 d.), tačiau miesto teises ir herbą gavo po pusmečio – 1792 m. vasario 14 d. Privilegijos gavimo proga miestiečiai surengė puotą, kuri kaip ir daugelis to meto iškilmių pasibaigė miestiečių ir bajorų peštynėmis. Vėliau privilegija buvo atimta, po to savivalda vėl atgaivinta, bet 1795 m. po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo vėl panaikinta. XIX a. pradžioje Žiežmarius smarkiai nuniokojo Napoleono armija. XIX a. pabaigoje jau buvo vaistinė.[6]

Lietuvos kariuomenė grįžta iš manevrų Žiežmariuose, 1921 m.

Po I pasaulinio karo prie Žiežmarių vyko kautynės, kuriose Lietuvos kariuomenė sulaikė bolševikų veržimąsi Kauno link. Miestelis nukentėjo per II pasaulinį karą, po jo vėl ėmė augti.

1958 m. gegužės 15 d. Žiežmariai atgavo miesto teises kaip miesto tipo gyvenvietė. Sovietmečiu čia buvo Kaišiadorių sodininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, turėjusi didžiausias gėlių plantacijas Lietuvoje (per milijoną gėlių kasmet), buvo 300 ha sodas. Žiežmariuose buvo įsikūrę rajono melioratoriai ir kaimo statybininkai.

1997 m. Žiežmariuose įkurta sulčių gamykla. 1998 m. patvirtintas dabartinis Žiežmarių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a. Žiežmarių valsčiaus centras ?
XVI a. vidurys ?
18611946 m. Trakų apskritis
19461950 m. Kaišiadorių apskritis
19501953 m. Žiežmarių I apylinkės ir Žiežmarių II apylinkės centras Žiežmarių rajono centras Kauno sritis
19531954 m.
19541955 m. Žiežmarių apylinkės centras
19551958 m. Kaišiadorių rajonas
19581995 m. miesto tipo gyvenvietė, Žiežmarių apylinkės centras
1995 Žiežmarių seniūnija, Žiežmarių apylinkės seniūnijos centras Kaišiadorių rajono savivaldybė Kauno apskritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m.
1865 m.*[2] 1894 m.*[1] 1970 m.sur. 1979 m.sur.[7] 1981 m. 1987 m.[8]
1 210 2 616 1 734 2 622 2 900 3 500
1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2015 m. 2020 m. 2021 m.sur.
3 523 3 884 3 607 3 400 3 162 3 158
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 3 607 žmonės:[12]

  • Lietuviai – 96,7 % (3 488);
  • Rusai – 1,39 % (50);
  • Lenkai – 0,83 % (30);
  • Kiti – 1,08 % (39).

2001 m. gyveno 3 884 žmonės:[13]

  • Lietuviai – 96,63 % (3 753);
  • Rusai – 1,7 % (66);
  • Lenkai – 0,85 % (33);
  • Kiti – 0,82 % (32).

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Жижморы. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 11А (22) : Евреиновы — Жилон. С.-Петербургъ, 1894., 945 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 227 psl. (Wikisource.org)
  3. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 153
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 280–281
  5. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 123
  6. Żyżmory. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 927 psl. (lenk.)
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Žiežmariai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 674
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  12. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  13. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
  14. „Magazinas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  • Žiežmariai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 490 psl.
  • Žiežmariai / Juozas Briliauskas, Gediminas Tamošiūnas. – 2-asis leidimas. – Kaišiadorys: Kaišiadorių etninės kultūros centras, 1998. – 245 p.: iliustr. – ISBN 9986-646-11-1

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]