Baltoji Vokė

Šis straipsnis apie miestą Šalčininkų rajone. Apie kaimą Vilniaus rajone skaitykite straipsnyje Baltoji Vokė (Vilnius).

Baltoji Vokė
Baltoji Vokė 54°27′30″ š. pl. 25°7′20″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Šalčininkų rajono savivaldybė
Gyventojų (2020)	1 056
Plotas	1,87 km²
Tankumas (2020)	565 žm./km²
Pašto kodas	LT-17035
Vikiteka	Baltoji VokėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Baltóji Vókė Kilmininkas: Baltõsios Vókės Naudininkas: Báltajai Vókei Galininkas: Báltąją Vókę Įnagininkas: Baltą́ja Vóke Vietininkas: Baltõjoje Vókėje
liet. Naujoji Žagarinė

Baltoji Vokė – miestas Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, 3 km į šiaurės vakarus nuo Rūdninkų, 30 km į šiaurės rytus nuo Šalčininkų ir beveik tiek pat į pietus nuo Vilniaus. Seniūnijos centras, yra 4 seniūnaitijos.

Yra 2 gimnazijos („Šilo“ ir E. Ožeškovos), biblioteka, paštas, ambulatorija, vaistinė, tuberkuliozinės ligoninės skyrius.

Urbanistika ir architektūra

Miesto struktūra susiformavo pagal pokario miesto tipo gyvenviečių projektą. Urbanistinė struktūra aiški, vyrauja perimetrinis – taškinis užstatymas. Pagrindinė – Vilniaus gatvė. Miestelis pasižymi savita socialistinio istorizmo retrospektyvine architektūra, pabrėžtinas užstatymo stilistikos kompleksiškumas ir vieningumas (Vilniaus g. ir T. Kosciuškos g.). Svarbesni pavyzdžiai: Baltosios Vokės miestelio pramogų centras su dorėninio orderio kolonomis ir frontonu, seniūnijos, mokyklos, parduotuvių pastatai, mūriniai daugiabučiai su erkeriais.

Geografija

Baltoji Vokė išsidėsčiusi Rūdninkų girios girios pakraštyje, Vokės dešiniajame krante, į pietus nuo Baltosios Vokės durpyno, prie kelių  106  Naujoji Vilnia–Rudamina–Paneriai ,  176  Pirčiupiai–Jašiūnai  ir  202  Kirtimai–Pagiriai–Baltoji Vokė . Pro miestą eina Papio kanalas, jungiantis Merkį su Papio ežeru (2 km į šiaurę nuo miesto). Baltosios Vokės pelkė (40 km²) – viena didžiausių Lietuvoje.

Istorija

Prieš Antrąjį pasaulinį karą pelkėje pradėta kasti durpes, kurias po karo naudojo Vilniaus šiluminė elektrinė. 1950–1952 m. pelkės pietiniame pakraštyje prie Žagarinės kaimo pastatyta durpių įmonė, o šalia kanalo ir durpyno, išretintame Rūdninkų girios plote pradėjo kurtis darbininkų gyvenvietė, iš pradžių vadinta Naująja Žagarine. 1953 m. gyvenvietėje buvo atidaryta pradinė mokykla, 1955 m. – septynmetė mokykla. 1958 m. gegužės 15 d. gavo miesto tipo gyvenvietės teises ir dabartinį pavadinimą. Buvo statomi XX a. šeštajam dešimtmečiui būdingi vieno ir dviejų aukštų gyvenamieji namai ir visuomeniniai pastatai.

2009 m. patvirtintas Baltosios Vokės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1958–1962 m.	miesto tipo gyvenvietė	Šalčininkų rajonas
1962–1972 m.		Eišiškių rajonas
1972–1995 m.		Šalčininkų rajonas
nuo 1995 m.	Baltosios Vokės seniūnijos centras	Šalčininkų rajono savivaldybė	Vilniaus apskritis

Daugiabučių kvartalas A. Mickevičiaus gatvėje

Medinis namas Žaliojoje gatvėje

Vilniaus gatvė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2012 m.
1959 m.sur.	1970 m.sur.	1974 m.	1979 m.sur.	1985 m.
1 086	1 065	1 086	1 009	1 000
1989 m.sur.	2001 m.sur.	2005 m.	2006 m.	2007 m.
1 128	1 073	1 075	1 074	1 067
2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.sur.	2012 m.
1 073	1 063	1 064	1 047	1 030
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 1 101 žmonės: Lenkai – 58,13% (640); Lietuviai – 23,71% (261); Rusai – 11,26% (124); Baltarusiai – 3,45% (38); Kiti – 3,45% (38).

2001 m. gyveno 1 073 žmonės: Lenkai – 62,07% (678); Lietuviai – 19,01% (204); Rusai – 11,93% (128); Baltarusiai – 2,98% (32); Kiti – 4,01% (43).

Sportas

Futbolas

• FK Baltoji Vokė
• ZPL Baltoji Vokė

Nuorodos

• Naujoji Žagarinė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 223 psl.
• Baltosios Vokės svetainė

Svarbiausios gyvenvietės Šalčininkų rajone

Akmenynė | Baltoji Vokė | Butrimonys | Dainava | Dieveniškės | Eišiškės | Gerviškės | Jašiūnai | Kalesninkai | Pabarė | Poškonys | Šalčininkai | Turgeliai