Baltoji Vokė
-
Šis straipsnis apie miestą Šalčininkų rajone. Apie kaimą Vilniaus rajone skaitykite straipsnyje Baltoji Vokė (Vilnius).
| Baltoji Vokė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
 |
||||||||||||||||
  Baltoji Vokė
|
||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
||||||||||||||||
| Valstybė: |  Lietuva |
|||||||||||||||
| Apskritis: |  Vilniaus apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė: | Šalčininkų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų : | 1 053 | |||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-17035 | |||||||||||||||
 Vikiteka: |
Baltoji VokėVikiteka | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
|
liet. Naujoji Žagarinė |
||||||||||||||||
Baltoji Vokė – miestas Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, 3 km į šiaurės vakarus nuo Rūdninkų, 30 km į šiaurės rytus nuo Šalčininkų ir beveik tiek pat į pietus nuo Vilniaus. Seniūnijos centras, yra 4 seniūnaitijos.
Yra 2 gimnazijos („Šilo“ ir E. Ožeškovos), biblioteka, paštas, ambulatorija, vaistinė, tuberkuliozinės ligoninės skyrius.
Turinys
Urbanistika ir architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miesto struktūra susiformavo pagal pokario miesto tipo gyvenviečių projektą. Urbanistinė struktūra aiški, vyrauja perimetrinis – taškinis užstatymas. Pagrindinė – Vilniaus gatvė. Miestelis pasižymi savita socialistinio istorizmo retrospektyvine architektūra, pabrėžtinas užstatymo stilistikos kompleksiškumas ir vieningumas (Vilniaus g. ir T. Kosciuškos g.). Svarbesni pavyzdžiai: Baltosios Vokės miestelio pramogų centras su dorėninio orderio kolonomis ir frontonu, seniūnijos, mokyklos, parduotuvių pastatai, mūriniai daugiabučiai su erkeriais.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baltoji Vokė išsidėsčiusi Rūdninkų girios girios pakraštyje, Vokės dešiniajame krante, į pietus nuo Baltosios Vokės durpyno, prie kelių 106 Naujoji Vilnia–Rudamina–Paneriai , 176 Pirčiupiai–Jašiūnai ir 202 Kirtimai–Pagiriai–Baltoji Vokė . Pro miestą eina Papio kanalas, jungiantis Merkį su Papio ežeru (2 km į šiaurę nuo miesto). Baltosios Vokės pelkė (40 km²) – viena didžiausių Lietuvoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prieš Antrąjį pasaulinį karą pelkėje pradėta kasti durpes, kurias po karo naudojo Vilniaus šiluminė elektrinė. 1950–1952 m. pelkės pietiniame pakraštyje prie Žagarinės kaimo pastatyta durpių įmonė, o šalia kanalo ir durpyno, išretintame Rūdninkų girios plote pradėjo kurtis darbininkų gyvenvietė, iš pradžių vadinta Naująja Žagarine. 1953 m. gyvenvietėje buvo atidaryta pradinė mokykla, 1955 m. – septynmetė mokykla.[1] 1958 m. gegužės 15 d. gavo miesto tipo gyvenvietės teises ir dabartinį pavadinimą. Buvo statomi XX a. šeštajam dešimtmečiui būdingi vieno ir dviejų aukštų gyvenamieji namai ir visuomeniniai pastatai. [2]
2009 m. patvirtintas Baltosios Vokės herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1958–1962 m. | miesto tipo gyvenvietė | Šalčininkų rajonas | |
| 1962–1972 m. | Eišiškių rajonas | ||
| 1972–1995 m. | Šalčininkų rajonas | ||
| nuo 1995 m. | Baltosios Vokės seniūnijos centras | Šalčininkų rajono savivaldybė | Vilniaus apskritis |
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 |
||||||
| 1959 m.sur.[3] | 1970 m.sur. | 1974 m.[4] | 1979 m.sur. | 1985 m.[5] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 086 | 1 065 | 1 086 | 1 009 | 1 000 | ||
| 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | ||
| 1 128 | 1 073 | 1 075 | 1 074 | 1 067 | ||
| 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m.sur. | 2012 m. | ||
| 1 073 | 1 063 | 1 064 | 1 047 | 1 030 | ||
|
||||||
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
2011 m. gyveno 1 101 žmonės:[6]
|
2001 m. gyveno 1 073 žmonės:[7]
|
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Baltosios Vokės seniūnija: Apie seniūniją“. baltojivoke.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-03-19. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
- ↑ Stanislovas Buchaveckas, Vidmantas Daugirdas. Baltoji Vokė 1. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 572 psl.
- ↑ Baltoji Vokė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 167 psl.
- ↑ Baltoji Vokė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 622 psl.
- ↑ Baltoji Vokė 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 191 psl.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Naujoji Žagarinė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 223 psl.
- Baltosios Vokės svetainė
Akmenynė | Baltoji Vokė | Butrimonys | Dainava | Dieveniškės | Eišiškės | Gerviškės | Jašiūnai | Kalesninkai | Pabarė | Poškonys | Šalčininkai | Turgeliai
