Baltoji Vokė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Baltoji Vokė
   Herb Białej Waki.svg   
Baltoji voke Salcininku 2011.jpg

Baltoji Vokė
54°27′30″N 25°7′20″E / 54.45833°N 25.12222°E / 54.45833; 25.12222 (Baltoji Vokė)Koordinatės: 54°27′30″N 25°7′20″E / 54.45833°N 25.12222°E / 54.45833; 25.12222 (Baltoji Vokė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Vilniaus apskritis Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Šalčininkų rajono savivaldybė
Gyventojų (2012): 1 030
Pašto kodas: LT-17035
Commons-logo.svg Vikiteka: Baltoji VokėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Baltóji Vókė
Kilmininkas: Baltõsios Vókės
Naudininkas: Báltajai Vókei
Galininkas: Báltąją Vókę
Įnagininkas: Baltą́ja Vóke
Vietininkas: Baltõjoje Vókėje

liet. Naujoji Žagarinė

Baltoji Vokė – miestas Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, 3 km į šiaurės vakarus nuo Rūdninkų, 30 km į šiaurės rytus nuo Šalčininkų ir beveik tiek pat į pietus nuo Vilniaus. Seniūnijos centras, yra 4 seniūnaitijos.

Yra 2 gimnazijos („Šilo“ ir E. Ožeškovos), biblioteka, paštas, ambulatorija, vaistinė, tuberkuliozinės ligoninės skyrius.

Urbanistika ir architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto struktūra susiformavo pagal pokario miesto tipo gyvenviečių projektą. Urbanistinė struktūra aiški, vyrauja perimetrinis – taškinis užstatymas. Pagrindinė – Vilniaus gatvė. Miestelis pasižymi savita socialistinio istorizmo retrospektyvine architektūra, pabrėžtinas užstatymo stilistikos kompleksiškumas ir vieningumas (Vilniaus g. ir T. Kosciuškos g.). Svarbesni pavyzdžiai: Baltosios Vokės miestelio pramogų centras su dorėninio orderio kolonomis ir frontonu, seniūnijos, mokyklos, parduotuvių pastatai, mūriniai daugiabučiai su erkeriais.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltoji Vokė išsidėsčiusi Rūdninkų girios girios pakraštyje, Vokės dešiniajame krante, į pietus nuo Baltosios Vokės durpyno, prie kelių  106  Naujoji VilniaRudaminaPaneriai ,  176  PirčiupiaiJašiūnai  ir  202  KirtimaiPagiriaiBaltoji Vokė . Pro miestą eina Papio kanalas, jungiantis Merkį su Papio ežeru (2 km į šiaurę nuo miesto). Baltosios Vokės pelkė (40 km²) – viena didžiausių Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš Antrąjį pasaulinį karą pelkėje pradėta kasti durpes, kurias po karo naudojo Vilniaus šiluminė elektrinė. 19501952 m. pelkės pietiniame pakraštyje prie Žagarinės kaimo pastatyta durpių įmonė, o šalia kanalo ir durpyno, išretintame Rūdninkų girios plote pradėjo kurtis darbininkų gyvenvietė, iš pradžių vadinta Naująja Žagarine. 1953 m. gyvenvietėje buvo atidaryta pradinė mokykla, 1955 m. – septynmetė mokykla.[1] 1958 m. gegužės 15 d. gavo miesto tipo gyvenvietės teises ir dabartinį pavadinimą. Buvo statomi XX a. šeštajam dešimtmečiui būdingi vieno ir dviejų aukštų gyvenamieji namai ir visuomeniniai pastatai. [2]

2009 m. patvirtintas Baltosios Vokės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19581962 m. miesto tipo gyvenvietė Šalčininkų rajonas
19621972 m. Eišiškių rajonas
19721995 m. Šalčininkų rajonas
nuo 1995 m. Baltosios Vokės seniūnijos centras Šalčininkų rajono savivaldybė Vilniaus apskritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2012 m.
1959 m.sur.[3] 1970 m.sur. 1974 m.[4] 1979 m.sur. 1985 m.[5]
1 086 1 065 1 086 1 009 1 000
1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
1 128 1 073 1 075 1 074 1 067
2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.sur. 2012 m.
1 073 1 063 1 064 1 047 1 030


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 1 101 žmonės:[6]

2001 m. gyveno 1 073 žmonės:[7]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Baltosios Vokės seniūnija: Apie seniūniją“. baltojivoke.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-03-19. Nuoroda tikrinta 2016-04-24. 
  2. Stanislovas Buchaveckas, Vidmantas Daugirdas. Baltoji Vokė 1. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 572 psl.
  3. Baltoji Vokė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 167 psl.
  4. Baltoji Vokė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 622 psl.
  5. Baltoji Vokė 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 191 psl.
  6. 2011 m. surašymo duomenys
  7. 2001 m. surašymo duomenys

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]