Baltoji Vokė
Šis straipsnis apie miestą Šalčininkų rajone. Apie kaimą Vilniaus rajone skaitykite straipsnyje Baltoji Vokė (Vilnius).
| Baltoji Vokė | ||
|---|---|---|
| | ||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
| Valstybė | ||
| Apskritis | ||
| Savivaldybė | ||
| Gyventojų | 992[1] | |
| Plotas | 1,87 km² | |
| Tankumas | 530 žm./km² | |
| Pašto kodas | LT-17035 | |
| Baltoji Vokė | ||
|
liet. Naujoji Žagarinė | ||
Baltoji Vokė – miestas Šalčininkų rajono savivaldybėje. Praeina keliai 176 Pirčiupiai–Jašiūnai , 202 Kirtimai–Pagiriai–Baltoji Vokė ir 3942 Mateikonys–Pabarė–Baltoji Vokė . 3 km į šiaurės vakarus nuo Rūdninkų, 30 km į šiaurės rytus nuo Šalčininkų ir beveik tiek pat į pietus nuo Vilniaus. Seniūnijos centras, yra 4 seniūnaitijos. Veikia 2 gimnazijos gretimuose pastatuose („Šilo“ ir E. Ožeškovos), biblioteka, pramogų centras (buvę kultūros rūmai), paštas, ambulatorija, vaistinė, tuberkuliozinės ligoninės skyrius.

Urbanistika ir architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miesto struktūra susiformavo pagal pokario miesto tipo gyvenviečių projektą. Urbanistinė struktūra aiški, vyrauja perimetrinis – taškinis užstatymas. Pagrindinė – Vilniaus gatvė. Miestelis pasižymi savita socialistinio istorizmo retrospektyvine architektūra, pabrėžtinas užstatymo stilistikos kompleksiškumas ir vieningumas (Vilniaus g. ir T. Kosciuškos g.). Svarbesni pavyzdžiai: Baltosios Vokės miestelio pramogų centras su dorėninio orderio kolonomis ir frontonu, seniūnijos, mokyklos, parduotuvių pastatai, mūriniai daugiabučiai su erkeriais.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baltoji Vokė išsidėsčiusi Rūdninkų girios girios pakraštyje, Vokės dešiniajame krante, į pietus nuo Baltosios Vokės durpyno, prie kelių, 176 Pirčiupiai–Jašiūnai ir 202 Kirtimai–Pagiriai–Baltoji Vokė . Pro miestą eina Papio kanalas, jungiantis Merkį su Papio ežeru (2 km į šiaurę nuo miesto). Baltosios Vokės pelkė (40 km²) – viena didžiausių Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prieš II pasaulinį karą pelkėje pradėta kasti durpes, kurias po karo naudojo Vilniaus šiluminė elektrinė. 1950–1952 m. pelkės pietiniame pakraštyje prie Žagarinės kaimo pastatyta durpių įmonė, o šalia kanalo ir durpyno, išretintame Rūdninkų girios plote pradėjo kurtis darbininkų gyvenvietė, iš pradžių vadinta Naująja Žagarine. 1953 m. gyvenvietėje buvo atidaryta pradinė mokykla, 1955 m. – septynmetė mokykla.[3] 1957 m. pastatyti kultūros rūmai.[4]
1958 m. gegužės 15 d. Baltajai Vokei suteiktos miesto tipo gyvenvietės teisės ir dabartinis pavadinimas. Buvo statomi XX a. 6-ajam dešimtmečiui būdingi vieno ir dviejų aukštų gyvenamieji namai ir visuomeniniai pastatai.[5]
2009 m. patvirtintas Baltosios Vokės herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1958–1962 m. | miesto tipo gyvenvietė | Šalčininkų rajonas |
| 1962–1972 m. | Eišiškių rajonas | |
| 1972–1995 m. | Šalčininkų rajonas | |
| 1995– | Baltosios Vokės seniūnijos centras | Šalčininkų rajono savivaldybė |



Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1974 m.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1985 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2005 m. | 2006 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 086 | 1 065 | 1 086 | 1 009 | 1 000 | 1 128 | 1 073 | 1 075 | 1 074 | ||
| 2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m.sur.[13] | 2012 m. | 2020 m. | 2021 m.sur. | - | ||
| 1 067 | 1 073 | 1 063 | 1 064 | 1 047 | 1 030 | 1 056 | 998 | - | ||
| ||||||||||
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]|
2011 m. gyveno 1 101 žmonės:[14]
|
2001 m. gyveno 1 073 žmonės:[15]
|
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Futbolas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos miestų gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Baltosios Vokės seniūnija: Apie seniūniją“. baltojivoke.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-19. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
- ↑ Baltosios Vokės pramogų centras. Salcininkaikultura.lt (tikrinta 2022-05-07).
- ↑ Stanislovas Buchaveckas, Vidmantas Daugirdas. Baltoji Vokė (1). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 572 psl.
- ↑ Baltoji Vokė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 167 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Baltoji Vokė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 622 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Baltoji Vokė 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 191
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Baltosios Vokės svetainė
- Naujoji Žagarinė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 223 psl.
| ||||||||||||||


