Dusetos

Kitos reikšmės – Dusetos (reikšmės).

Dusetos

Dusetų bažnyčia

Dusetos

55°44′56″š. pl. 25°50′46″r. ilg. / 55.749°š. pl. 25.846°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Utenos apskritis

Savivaldybė

Zarasų rajono savivaldybė

Įkūrimo data

1519 m.

Gyventojų

479

Plotas

1,75 km²

Tankumas

274 žm./km²

Pašto kodas

LT-32029

Vikiteka

Dusetos

Vietovardžio kirčiavimas (3^b kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Dùsetos
Kilmininkas:	Dusetų̃
Naudininkas:	Dusetóms
Galininkas:	Dùsetas
Įnagininkas:	Dusetomìs
Vietininkas:	Dusetosè

lenk. Dusiaty, rus. Дусяты,^[2] vok. Dustädt, Dussiaten

Dusetos – miestas Zarasų rajono savivaldybėje, 25 km į vakarus nuo Zarasų. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Kregždynės ir Šeškamiesčio). Dusetų urbanistinis draustinis (specifinė ilga, paežere išsidėsčiusi planinė ir erdvinė struktūra, architektūros paminklai). Stovi 1888 m. pastatyta Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia su varpine (architektas Ustinas Golinevičius). Išlikusi XVIII a. barokinė varpinė (architektas A. Paraka). Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (pastatytas 1928 m., 1949 ar 1952 m. nugriautas, 1989 m. atstatytas), paminklai kraštiečiams poetui Pauliui Širviui, kalbininkui Kazimierui Būgai (1985 m., skulpt. Bronius Vyšniauskas), Ipolito Užkurnio stogastulpis-paminklas P. Širviui (nuo 1995 m.).

Veikia Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija (su kraštotyros muziejumi nuo 1975 m.), Dusetų specialioji mokykla, biblioteka, meno mokykla, paštas, kultūros centras, dailės galerija (atidaryta 1995 m.), bankas (Lietuvos kredito unijos), Dusetų skulptūrų parkas (įrengtas 2008 m. vasarą prie seniūnijos), žirgynas, Sartų regioninio parko direkcija ir lankytojų centras, keletas parduotuvių. Ant ežero nuo 1905 m. kasmet vyksta žirgų lenktynės, yra hipodromas. Įkurtas Dusetų kraštovaizdžio draustinis.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto vardas – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Dusetos upės daugiskaitos (Duseta buvo vadinamas Šventosios aukštupys).^[3] XX a. tarpukariu minimos kaip Dusėtos.

Liaudies etimologija pasakoja, kad kartą pas dvarponį atvažiavęs bičiulis arklių pirkti. Jis liepęs tarnui paduoti svečio arkliams kviečių ėsti. Kadangi dvarponio būta godaus, jis liepęs grūdus į vieną sietą supilti. Tarnas, pamatęs kad arkliai ėsdami pjaunąsi, įpylęs grūdus į du sietus. Tai pamatęs dvarponis įtūžęs ir išvaręs tarną iš namų. Tuomet šis apsigyvenęs netoliese, sukūręs šeimą, kuri vis didėjo ir pagaliau išaugusi gyvenvietė. Kai tarną paklausdavę už ką šis buvęs išvarytas, tas sakydavęs „Už du sietus“, tad ir naująją gyvenvietę pavadinę Dusetomis.

Kai kas mano, kad Dusetų vardas kilęs nuo to, kad statant šioje vietoje bažnyčią buvusios tik dvi gryčios arba dvi sėtos. Yra tokių, kurie pavadinimą kildina nuo žodžio „dusinti“ ir pasakoja istoriją apie užpultą plėšikų poną ir jo dusinimą, nelaimėlio išsigelbėjimą ir po to pono lėšomis pastatytą bažnyčią ir Dusetomis pavadintą miestelį.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas yra Sartų regioniniame parke, prie Šventosios upės (aukštupy vadintos Duseta), Sartų ežero pietinėje pakrantėje. Miesto planas radialinis: pastatai stovi palei gatves, kurios sueina į išplėstos gatvės pavidalo aikštę. Plentai Dusetas jungia su Utena, Zarasais, Svėdasais, Obeliais, Užpaliais, Švenčionėliais.

Nuo XIX a. pradžios žiemą Dusetose ant Sartų ežero vyksta Sartų lenktynės. Nuo 1905 m. jos vyksta kasmet, 1955 m. paskelbtos respublikinėmis. Žiūrovų patogumui važiuotojai pradėjo lenktyniauti ratu, o nuo 1933 m. lenktynių takas įrengiamas kaip hipodrome – elipsės formos. Pastaruoju metu jos organizuojamos ne ant Sartų ežero ledo, o šalia esančiame hipodrome. Šventė sutraukia po keliasdešimt tūkstančių žiūrovų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Sovietmečiu lenktynių nugalėtojams buvo skiriamas kosmonauto Aleksejaus Leonovo įsteigtas SSRS lakūnų kosmonautų prizas.

Šventės ant Sartų ledo tradiciškai organizuojamos nuo 1905 m., tačiau žinoma, kad pirmosios jų buvo surengtos dar XIX amžiuje. Pasakojama, kad lenktynių ant Sartų ežero pradžia buvusi tokia: Dusetose gyvenęs piktas ponas. Kartą pas jį atėjęs baudžiauninkas su gražuole nuotaka. Ponui ji patikusi, ir jis sugalvojęs paveržti merginą. Ponas pasiūlęs vaikinui palenktyniauti žirgais ant ežero ledo. Varžybų nugalėtojui turėjo atitekti mergina. Ponas pasikinkė savo eikliausius žirgus, o vaikinas lenktyniavo su sena kumele, kuria ir buvo atvažiavęs miestelin. Nežinia, kaip ten buvę, bet vaikinas laimėjo. Ponas baisiai perširdęs ir liepęs nugalėtoją nuplakti. Tačiau tuo metu ežero ledas po pono kojomis lūžęs ir gelmė jį prarijusi kartu su rogėmis ir žirgais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dusetos upė minima XIII a. kryžiuočių kronikose. Dusetos minimos nuo 1519 m. Išaugo iš Radvilų dvarui priklausančio kaimo (dabar Didžiadvaris), 1580 m. (kitais šaltiniais – 1585 m.^[4], kai nusipirko iš Jurgio Radvilos) atiteko Motiejui Rudaminai, nuo XVIII a. pabaigos iki 1831 m. priklausė Pliateriams. Miesteliu vadinamos nuo XVI a. pradžios, nuo 1686 m. vadinamos miestu. Nukentėjo per švedų karus. 1530 m. minima Dusetų žydų bendruomenė. 1806 m., 1862 m., 1868 m., 1905 m. ir 1910 m. Dusetos degė.

1519 m. pastatyta medinė bažnyčia (perstatyta 1774 m.). 1530 m. įsteigta parapinė mokykla. 1776 m. mokyklai pastatytas pastatas, bet 1825 m. jis sudegė. 1825 m. pastatytas naujas parapinės mokyklos pastatas, išlikęs iki mūsų dienų. 1823 m. Dusetose buvo 3 skyrių mokykla, nuo 1865 m. valdinė pradžios mokykla, nuo 1928 m. 6 skyrių pradinė mokykla, nuo 1940 m. progimnazija, nuo 1951 m. vidurinė mokykla.

1831 m. ir 1863 m. Dusetų apylinkėse veikė sukilėliai. 1831 m. Dusetų dvaras priklausė Cezariui Plateriui, kuris buvo Emilijos Platerytės pusbrolis, ir pastaroji būtent Dusetose pradėjo savo sukilėlės veiklą. Nuslopinusi sukilimą caro valdžia iš Pliaterių atėmė Dusetas ir sugriovė dvaro rūmus. Už paramą Kazimiero Lukošiūno būrio sukilėliams į Samaros gubernijos stepes generalgubernatoriaus M. Muravjovo nurodymu ištremtos 26 valstiečių šeimos, tame tarpe sukilėlių vado Lukošiūno motina, broliai, seserys. XIX a. pabaigoje buvo platinama draudžiamoji lietuvių spauda, įsteigta slaptų lietuvių mokyklų (1883 m. vienoje jų mokėsi 30 mokinių). 1896 m. atidarytas paštas. XIX a. Dusetos – Zarasų apskrities miestelis, valsčiaus centras.^[5]

1905 m. susikūrė ginkluotas valstiečių raitelių ir pėstininkų būrys. 1919 m. ties Dusetomis vyko vietos partizanų ir Lietuvos kariuomenės kovos su Raudonosios armijos daliniais.

1935 m. veikė pieninė, 2 garo malūnai, saldainių fabrikėlis. 1937 m. įkurta biblioteka. Dusetiškiai dalyvavo 1941 m. birželio sukilime, sukilėliai birželio 23 d. užėmė miestelį.

Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse kovojo Vytauto apygardos, Lokio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. 1950 m. Dusetos gavo miesto teises. 1937 m. įkurta biblioteka, 1947 m. įsteigta ligoninė, 1981 m. ambulatorija, vaistinė, 1951 m. atidaryti kultūros namai.^[6]

1980 m. prie Sartų ežero kranto užfiksuotas didžiausias paros kritulių kiekis šalyje (250 mm). 1999 m. patvirtintas Dusetų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pradžia – 1950 m.	Dusetų valsčiaus centras	Zarasų apskritis
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Duseto rajono centras	Vilniaus sritis
1953–1959 m.		Duseto rajono centras
1959–1995 m.		Zarasų rajonas
1995–	Dusetų seniūnijos centras	Zarasų rajono savivaldybė	Utenos apskritis

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1811 m. ir 2021 m.

1811 m.

1865 m.*^[2]

1897 m.^sur.

1923 m.^sur.^[7]

1959 m.^sur.^[8]

1970 m.^sur.^[8]

1974 m.

1976 m.^[9]

907

450

1 278

1 164

1 806

1 600

1 500

1979 m.^sur.^[10]

1989 m.^sur.^[11]

2001 m.^sur.^[12]

2007 m.

2011 m.^sur.^[13]

2013 m.

2021 m.^sur.^[14]

-

1 357

1 184

914

791

717

675

531

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 717 žmonės:^[15]

Lietuviai – 90,1 % (646);
Rusai – 6,83 % (49);
Kiti – 3,07 % (22).

2001 m. gyveno 914 žmonės:^[16]

Lietuviai – 92,23 % (843);
Rusai – 5,8 % (53);
Kiti – 1,97 % (18).

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bronius Juodelis (1924–2015), ekonomistas, pedagogas.
Linas Broga (1925–2005), poetas, vertėjas.
Elena Aižinienė-Atkočiūnaitė (1935–1984), chorvedė.
Algimantas Vladas Garsys (1942–2018), JAV jūrų pėstininkų pulkininkas.
Petras Šatkus (g. 1942 m.), rašytojas, romanistas.
Romualdas Malakauskas (g. 1947 m.), pedagogas, chorvedys.
Albertas Broga (g. 1951 m.), dailininkas.
Algirdas Latėnas (g. 1953 m.), aktorius, režisierius.
Alvydas Latėnas (1960–2021), dailininkas tapytojas, dailės pedagogas.
Faustas Latėnas (1956–2020), kompozitorius, kultūros veikėjas.
Kęstutis Macijauskas (1961–), karininkas, flotilės admirolas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ ^2,0 ^2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 145 psl.
↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 62–63
↑ Сцыпіёны і Ліманты
↑ Dusiaty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 230 psl. (lenk.)
↑ Dusetos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 229 psl.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ ^8,0 ^8,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Vincas Brazauskas ir kt. Dusetos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 474
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.

Dusetos. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 580 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dusetos / Leokadija Lukošiūnaitė-Malcienė. – Utena: Utenos spaustuvė, 2002. – 350 p.: iliustr. – ISBN 9955-513-30-6
Dusetiškiai / Leokadija Lukošiūnaitė-Malcienė. – Utena: Utenos spautuvė, 2003. – 223 p.: iliustr. – ISBN 9955-513-74-8
Be užmaršties: leidinys apie Dusetų istoriją / Donatas Čepukas. – Vilnius: Petro ofsetas, 2008. – 57 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-815-51-8
Linas Broga, 1925–2005. Atminimo knyga / Romana Brogienė. – Vilnius: „Krantų“ redakcija, 2008. – 501 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-857-03-7
Zarasų kraštas: albumas / Alvydas Stauskas, fotogr. Rimantas Bikulčius, Rimantas Grigas, Zigmantas Jonikas ir kt. – Vilnius: Standartų spaustuvė; Dusetos: Dusetų dailės galerija, 2011. – 109 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-488-48-4
Dusetų dailės galerija / Alvydas Stauskas. – Utena: Utenos Indra, 2011. – 47 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8004-83-0
Dusetų krašto fotografai: fotoalbumas / Alvydas Stauskas. – Utena: Utenos Indra, 2012. – 47 p.: iliustr. – ISBN 978-609-455-092-8

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dusetukrastas.info

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[GSSRI-2] 2,0 ^2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 145 psl.

[3] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 62–63

[4] Сцыпіёны і Ліманты

[5] Dusiaty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 230 psl. (lenk.)

[6] Dusetos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 229 psl.

[7] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-8] 8,0 ^8,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[TLE-9] Vincas Brazauskas ir kt. Dusetos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 474

[10] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[11] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[12] Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[13] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[14] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[15] 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.

[16] 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]