Dusetos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Dusetos
   Dusetos COA.gif   
Dusetu baznycia.jpg
Dusetų bažnyčia

Dusetos
55°44′50″N 25°50′4″E / 55.74722°N 25.83444°E / 55.74722; 25.83444 (Dusetos)Koordinatės: 55°44′50″N 25°50′4″E / 55.74722°N 25.83444°E / 55.74722; 25.83444 (Dusetos)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Utenos apskritis Utenos apskritis
Savivaldybė: Zarasų rajono savivaldybė
Įkūrimo data: 1519 m.
Meras: Saulius Kėblys
Gyventojų (2017): 585
Altitudė: 120 m
Pašto kodas: LT-32029
Commons-logo.svg Vikiteka: DusetosVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)
Vardininkas: Dùse­tos
Kilmininkas: Dusetų̃
Naudininkas: Dusetóms
Galininkas: Dùse­tas
Įnagininkas: Dusetomìs
Vietininkas: Dusetosè
Skulptūrų parkas prie Dusetų seniūnijos
Paminklas Pauliui Širviui atminti Dusetose

Dusetos – miestas Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, 25 km į vakarus nuo Zarasų, Sartų regioniniame parke, prie Šventosios upės (aukštupy vadintos Duseta), Sartų ežero pietinėje pakrantėje. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Kregždynės ir Šeškamiesčio). Dusetų urbanistinis draustinis (specifinė ilga, paežere išsidėsčiusi planinė ir erdvinė struktūra, architektūros paminklai).

Sartu regioninis parkas.png


Veikia Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija (su kraštotyros muziejumi nuo 1975 m.), Dusetų specialioji mokykla, biblioteka (nuo 1937 m.), meno mokykla, paštas, kultūros centras, bankas (Lietuvos kredito unijos), Dusetų skulptūrų parkas (įrengtas 2008 m. vasarą prie seniūnijos), žirgynas, Sartų regioninio parko direkcija ir lankytojų centras, keletas parduotuvių. Ant ežero nuo 1905 m. kasmet vyksta žirgų lenktynės, yra hipodromas. Įkurtas Dusetų kraštovaizdžio draustinis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dusetų vartotojų draugijos (kooperatyvo) valdyba bei pardavėjai, Dusetos 1905 metai

Dusetos upė minima XIII a. kryžiuočių kronikose. Dusetos minimos nuo 1519 m. Išaugo iš Radvilų dvarui priklausančio kaimo (dabar Didžiadvaris), 1580 m. (kitais šaltiniais – 1585 m. [2], kai nusipirko iš Jurgio Radvilos) atiteko Motiejui Rudaminai, nuo XVIII a. pabaigos iki 1831 m. priklausė Pliateriams. Miesteliu vadinamos nuo XVI a. pradžios, nuo 1686 m. vadinamos miestu. Nukentėjo per švedų karus. 1530 m. minima Dusetų žydų bendruomenė. 1806 m., 1862 m., 1868 m., 1905 m. ir 1910 m. Dusetos degė.

1519 m. pastatyta medinė bažnyčia (perstatyta 1774 m.). 1530 m. įsteigta parapinė mokykla. 1776 m. mokyklai pastatytas pastatas, bet 1825 m. jis sudegė. 1825 m. pastatytas naujas parapinės mokyklos pastatas, išlikęs iki mūsų dienų. 1823 m. Dusetose buvo 3 skyrių mokykla, nuo 1865 m. valdinė pradžios mokykla, nuo 1928 m. 6 skyrių pradinė mokykla, nuo 1940 m. progimnazija, nuo 1951 m. vidurinė mokykla.

1831 m. ir 1863 m. Dusetų apylinkėse veikė sukilėliai. 1831 m. Dusetų dvaras priklausė Cezariui Plateriui, kuris buvo Emilijos Platerytės pusbrolis, ir pastaroji būtent Dusetose pradėjo savo sukilėlės veiklą. Nuslopinusi sukilimą caro valdžia iš Pliaterių atėmė Dusetas ir sugriovė dvaro rūmus. Už paramą Kazimiero Lukošiūno būrio sukilėliams į Samaros gubernijos stepes generalgubernatoriaus M. Muravjovo nurodymu ištremtos 26 valstiečių šeimos, tame tarpe sukilėlių vado Lukošiūno motina, broliai, seserys. XIX a. pabaigoje buvo platinama draudžiamoji lietuvių spauda, įsteigta slaptų lietuvių mokyklų (1883 m. vienoje jų mokėsi 30 mokinių). 1896 m. atidarytas paštas. 1905 m. susikūrė ginkluotas valstiečių raitelių ir pėstininkų būrys. 1919 m. ties Dusetomis vyko vietos partizanų ir Lietuvos kariuomenės kovos su Raudonosios armijos daliniais.

1935 m. veikė pieninė, 2 garo malūnai, saldainių fabrikėlis. Dusetiškiai dalyvavo 1941 m. birželio sukilime, sukilėliai birželio 23 d. užėmė miestelį. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse kovojo Vytauto apygardos Lokio rinktinės Lietuvos partizanai. 1950 m. Dusetos gavo miesto teises. 1937 m. įkurta biblioteka, 1947 m. įsteigta ligoninė, 1981 m. ambulatorija, vaistinė, 1951 m. atidaryti kultūros namai. [3]

1980 m. prie Sartų ežero kranto užfiksuotas didžiausias paros kritulių kiekis šalyje (250 mm). 1999 m. patvirtintas Dusetų herbas. [4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XX a. tarpukaris Dusetų valsčiaus centras Zarasų apskritis
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Duseto rajono centras Vilniaus sritis
1953–1959 m.
1959–1995 m. Zarasų rajonas
nuo 1995 m. Dusetų seniūnijos centras Zarasų rajono savivaldybė Utenos apskritis


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto vardas – hidroniminis, nuo Dusetos upės daugiskaitos (Duseta buvo vadinamas Šventosios aukštupys). XX a. tarpukariu minimos kaip Dusėtos.

Liaudyje pasakojama, kad kartą pas dvarponį atvažiavęs bičiulis arklių pirkti. Jis liepęs tarnui paduoti svečio arkliams kviečių ėsti. Kadangi dvarponio būta godaus, jis liepęs grūdus į vieną sietą supilti. Tarnas, pamatęs kad arkliai ėsdami pjaunąsi, įpylęs grūdus į du sietus. Tai pamatęs dvarponis įtūžęs ir išvaręs tarną iš namų. Tuomet šis apsigyvenęs netoliese, sukūręs šeimą, kuri vis didėjo ir pagaliau išaugusi gyvenvietė. Kai tarną paklausdavę už ką šis buvęs išvarytas, tas sakydavęs „Už du sietus“, tad ir naująją gyvenvietę pavadinę Dusetomis.

Kai kas mano, kad Dusetų vardas kilęs nuo to, kad statant šioje vietoje bažnyčią buvusios tik dvi gryčios arba dvi sėtos. Yra tokių, kurie pavadinimą kildina nuo žodžio „dusinti“ ir pasakoja istoriją apie užpultą plėšikų poną ir jo dusinimą, nelaimėlio išsigelbėjimą ir po to pono lėšomis pastatytą bažnyčią ir Dusetomis pavadintą miestelį.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto planas radialinis: pastatai stovi palei gatves, kurios sueina į išplėstos gatvės pavidalo aikštę. Plentai Dusetas jungia su Utena, Zarasais, Svėdasais, Obeliais, Užpaliais, Švenčionėliais.

Mieste stovi 1888 m. pastatyta Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia su varpine (architektas Ustinas Golinevičius). Išlikusi XVIII a. barokinė varpinė (architektas A. Paraka). 1928 m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas, 1949 ar 1952 m. nugriautas, 1989 m. atstatytas. Yra paminklai kraštiečiams poetui Pauliui Širviui, kalbininkui Kazimierui Būgai (1985 m., skulpt. Bronius Vyšniauskas), Ipolito Užkurnio stogastulpis-paminklas P. Širviui (nuo 1995 m.). Veikia dailės galerija (atidaryta 1995 m.).

Žirgų lenktynės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Sartų lenktynės.

Nuo XIX a. pradžios žiemą Dusetose ant Sartų ežero vyksta žirgų lenktynės. Nuo 1905 m. jos vyksta kasmet, 1955 m. paskelbtos respublikinėmis. Žiūrovų patogumui važiuotojai pradėjo lenktyniauti ratu, o nuo 1933 m. lenktynių takas įrengiamas kaip hipodrome – elipsės formos. Pastaruoju metu jos organizuojamos ne ant Sartų ežero ledo, o šalia esančiame hipodrome. Šventė sutraukia po keliasdešimt tūkstančių žiūrovų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Sovietmečiu lenktynių nugalėtojams buvo skiriamas kosmonauto Aleksejaus Leonovo įsteigtas SSRS lakūnų kosmonautų prizas.

Sartų ežero panorama prie Dusetų seniūnijos

Šventės ant Sartų ledo tradiciškai organizuojamos nuo 1905 m., tačiau žinoma, kad pirmosios jų buvo surengtos dar XIX amžiuje. Pasakojama, kad lenktynių ant Sartų ežero pradžia buvusi tokia: Dusetose gyvenęs piktas ponas. Kartą pas jį atėjęs baudžiauninkas su gražuole nuotaka. Ponui ji patikusi, ir jis sugalvojęs paveržti merginą. Ponas pasiūlęs vaikinui palenktyniauti žirgais ant ežero ledo. Varžybų nugalėtojui turėjo atitekti mergina. Ponas pasikinkė savo eikliausius žirgus, o vaikinas lenktyniavo su sena kumele, kuria ir buvo atvažiavęs miestelin. Nežinia, kaip ten buvę, bet vaikinas laimėjo. Ponas baisiai perširdęs ir liepęs nugalėtoją nuplakti. Tačiau tuo metu ežero ledas po pono kojomis lūžęs ir gelmė jį prarijusi kartu su rogėmis ir žirgais.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1811 m. ir 2013 m.
1811 m. 1865 m.*[1] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1974 m.
907 450 1 278 1 164 1 806 1 600 1 500
1976 m.[5] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2007 m. 2011 m.sur. 2013 m.
1 500 1 357 1 184 914 791 717 675
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 717 žmonės:[6]

  • Lietuviai – 90,1 % (646);
  • Rusai – 6,83 % (49);
  • Kiti – 3,07 % (22).

2001 m. gyveno 914 žmonės:[7]

  • Lietuviai – 92,23 % (843);
  • Rusai – 5,8 % (53);
  • Kiti – 1,97 % (18).

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Дусяты. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 145 psl. (rus.)
  2. Сцыпіёны і Ліманты
  3. Dusetos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 229 psl.
  4. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=87062
  5. Vincas Brazauskas ir kt. Dusetos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 474 psl.
  6. 2011 m. surašymo duomenys
  7. 2001 m. surašymo duomenys

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dusetos. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 580 psl.
  • Dusetos / Leokadija Lukošiūnaitė-Malcienė. – Utena: Utenos spaustuvė, 2002. – 350 p.: iliustr. – ISBN 9955-513-30-6
  • Dusetiškiai / Leokadija Lukošiūnaitė-Malcienė. – Utena: Utenos spautuvė, 2003. – 223 p.: iliustr. – ISBN 9955-513-74-8
  • Be užmaršties: leidinys apie Dusetų istoriją / Donatas Čepukas. – Vilnius: Petro ofsetas, 2008. – 57 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-815-51-8
  • Linas Broga, 1925–2005. Atminimo knyga / Romana Brogienė. – Vilnius: „Krantų“ redakcija, 2008. – 501 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-857-03-7
  • Zarasų kraštas: albumas / Alvydas Stauskas, fotogr. Rimantas Bikulčius, Rimantas Grigas, Zigmantas Jonikas ir kt. – Vilnius: Standartų spaustuvė; Dusetos: Dusetų dailės galerija, 2011. – 109 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-488-48-4
  • Dusetų dailės galerija / Alvydas Stauskas. – Utena: Utenos Indra, 2011. – 47 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8004-83-0
  • Dusetų krašto fotografai: fotoalbumas / Alvydas Stauskas. – Utena: Utenos Indra, 2012. – 47 p.: iliustr. – ISBN 978-609-455-092-8

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]