Obeliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Obeliai
      
Obelių reginys 2023 m.
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Panevėžio apskritis Panevėžio apskritis
Savivaldybė Rokiškio rajono savivaldybė Rokiškio rajono savivaldybė
Gyventojų (2023) 814
Plotas 3,55 km²
Tankumas (2023) 229 žm./km²
Pašto kodas LT-42006
Vikiteka Obeliai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Obẽliai
Kilmininkas: Obẽlių
Naudininkas: Obẽliams
Galininkas: Obeliùs
Įnagininkas: Obẽliais
Vietininkas: Obẽliuose

lenk. Abele, rus. Абели[2]

Obeliai – miestas Rokiškio rajono savivaldybėje, 15 km į rytus nuo Rokiškio. Seniūnijos centras, Obelių seniūnaitija. Pro miestą prateka Kriauna, pietvakariuose telkšo Obelių ežeras. Stovi Obelių Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1868 m.), veikia vaikų globos namai, Obelių gimnazija, biblioteka, darželis-mokykla, veikia istorijos muziejus (nuo 1998 m.), paštas, ambulatorija. Netoli miesto autobusų stoties atsiveria Ramintos šaltinis. Yra ~1840 m. pastatytas vėjo malūnas, XIX a. buvusi smuklė, istoristinė spirito varykla (1907 m.).

Obelių pasienio kontrolės postas su Latvija yra už 8 km į šiaurės rytus, pakeliui į Subatę. Pro Obelius nutiestas geležinkelis Radviliškis–Daugpilis, praeina plentai  122  DaugpilisKupiškisPanevėžys  ir  117  ZarasaiBradesiaiObeliai .

Centras
Obelių malūnas

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto pavadinimas tikriausiai kilęs nuo bendrinio žodžio obelis – taip galėjo būti pavadinta vieta, kurioje augo daug obelų.[3] Gyvojoje kalboje anksčiau buvo žinoma pavadinimo lytis Obelius, rašytiniuose šaltiniuose iki XX a. – Abele (ypač slaviškuose šaltiniuose).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą Obeliai minimi 1509 m. LDK teismo aktuose – tuo metu Obelių dvaras priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. 1529 m. minimas Obelių miestelis ir valsčius. 1629 m. karaliaus Žygimanto III pavedimu, buvo pastatyta medinė Obelių bažnyčia. 1860 m., parapijiečių lėšomis ir kan. Steponavičiaus pastangomis, pastatyta nauja medinė bažnyčia, o 1899 m. klebonas kun. V. Birutavičius, drauge su parapijiečiais, pastatė gražią Šv. Onos mūrinę bažnyčią, išlikusią iki mūsų dienų. Obeliai buvo ir dekanato centras; dekanatas 1849 m. atskirtas nuo Vilniaus vyskupijos ir priskirtas Žemaičių vyskupijai. XVIII amžiuje Obeliuose buvo ir parapinė mokykla, kurioje 1781 m. mokėsi 22 mokiniai, iš kurių 18 buvo valstiečių vaikai. 1806 m. mokyklą lankė 10 mokinių. 1828 m. mokyklos namai buvo užimti audimo fabriko. Vysk. M. Valančiaus laikais mokykla atkurta, vėliau surusinta. 1912 m. įsteigta mergaičių ūkio mokykla, kurią 1914 m. lankė apie 100 mergaičių.

Obelių geležinkelio stotis I pasaulinio karo metais

Miestas aktyviau vystytis pradėjo nuo 1873 m., nutiesus Radviliškio–Daugpilio geležinkelio liniją. Čia buvo elektros generatorius, du malūnai, lentpjūvė, geležinkelio stotis ir traukinių remonto dirbtuvės. Ketvirtadieniais vyko turgaus diena. Ūkininkai iš viso valsčiaus atvykdavo parduoti ar nusipirkti įvairiausių produktų. Dažniausiai miestelis būdavo gana tylus, bet kiekvienų metų sausio mėnesį vykdavo didelė arklių paroda, sutraukdavusi daugybę žmonių. 1899 m. kilo didysis Obelių gaisras, po kurio liko tik 10 namų. XIX a. Obeliai – Zarasų apskrities miestelis, katalikų dekanato centras.[4]

Obeliai neretai garsėjo tuo, kad priešinosi valdžiai. Nemažai gyventojų prisidėjo prie 1831 m. sukilimo. 1896 m. Obelių dvaro baudžiauninkai surengė vieną pirmųjų Lietuvoje darbininkų streiką. Gyventojai aktyviai dalyvavo 1905 m. tautiniame sąjūdyje. 1940 m. įkurta biblioteka. 1941 m. birželio mėn. kovose su rusais žuvo eilė lietuvių sukilėlių; jie palaidoti kapinėse, kur pastatytas paminklas. 1941 m. rugpjūčio 25 d. Obelių žydai sušaudyti miške prie Antanašės dvaro.[5]

1924–1940 m. veikė žemės ūkio kooperatyvas „Viltis“.

Pokario metais apylinkėse veikė Algimanto apygardos, Kunigaikščio Margio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

1950–1959 m. Obeliai buvo paversti rajono centru; rajonas apjungė 24 kolūkius su 4400 kiemų. 1956 m. gruodžio 28 d. Obeliams suteiktos miesto teisės. LTSR laikmečiu – tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė Utenos M. Melnikaitės trikotažo ir galanterijos gamybinio susivienijimo cechas.

1993 m. patvirtintas Obelių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1529 m. Obelių valsčiaus centras
18611915 m. Zarasų apskritis
19191950 m. Rokiškio apskritis
19501953 m. Obelių apylinkės centras Obelių rajono centras Šiaulių sritis
19531956 m.
19561957 m. rajoninio pavaldumo miestas, Obelių apylinkės centras
19571959 m. rajoninio pavaldumo miestas
19591963 m. Rokiškio rajonas
19631995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Obelių apylinkės centras
1995 Obelių seniūnijos centras Rokiškio rajono savivaldybė Panevėžio apskritis
Akmuo „Obeliams 500“ (netoli kapinių)

]]

Tarybinių karių kapai
Istorijos muziejus
Vaikų globos namai
Ramintos šaltinis

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2021 m.
1861 m.[2] 1868 m. 1897 m.sur. 1902 m.[6] 1923 m.sur.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[9]
1 560 232 975 917 1 328 1 907 1 681
1976 m.[10][11] 1979 m.sur.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] 2021 m.sur.[16] -
2 000 1 648 1 804 1 371 1 074 871 -


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 1 074 žmonės:[17]

  • Lietuviai – 91,71 % (985);
  • Rusai – 6,24 % (67);
  • Kiti – 2,05 % (22).

2001 m. gyveno 1 371 žmonės:[18]

  • Lietuviai – 90,81 % (1245);
  • Rusai – 7,88 % (108);
  • Kiti – 1,31 % (18).

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bronisław Krzyżanowski (1876–1943), politikas, visuomenės veikėjas
  • Eliezer Silver (1882–1968), rabinas
  • Jonas Macijauskas, (1900–1981), Lietuvos sovietų karinis veikėjas, generolas majoras
  • Joe Slovo (1926–1995), Lietuvos žydų kilmės Pietų Afrikos Respublikos politikas, Kompartijos vadovas, Afrikos nacionalinio kongreso narys
  • Jānis Reinis (g. 1960), latvių aktorius
  • Sigitas Parulskis (g. 1965), poetas ir dramaturgas
  • Stanislovas Cinkutis (1896–1944), medicinos tarnybos pulkininkas, Leningrado karo medicinos mokyklos chirurginio fakulteto dėstytojas

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2001–2006 m. vyko Rimvydo Pupelio organizuoti poezijos skaitymai „Anys kalbes žodžiais“.

Nuo 2003 m. antrąjį rugsėjo savaitgalį rengiama šventė „Obelinė“. Per ją vyksta sporto ir kultūros renginiai, koncertai ir ugnies skulptūrų parkas.

Nuo 2004 m. vyksta parapijos atlaidų savaitė.

2006 m. surengtas pirmas teatrų festivalis „Tvoros“. Jis nevyksta vienoje vietoje, dažniausiai rengiamas po atviru dangumi.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 5 psl.
  3. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 147
  4. Abele. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 20 psl. (lenk.)
  5. Obeliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  6. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. ObeliaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 703 psl.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. ObeliaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 270 psl.
  11. Algirdas Baliulis ir kt. Obeliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 228
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  17. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  18. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
  • Obeliai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 148 psl.
  • Obeliai. Kriaunos. – Vilnius: Versmė, 1998. – 864 p.: iliustr. – ISBN 9986-9169-2-5

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]