Rietavas
| Rietavas | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 
| ||||||||||||||||
 | ||||||||||||||||
  Rietavas | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
| Valstybė |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis |  Telšių apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Rietavo savivaldybė
| |||||||||||||||
| Gyventojų | 3 149 | |||||||||||||||
| Plotas | 4,88 km² | |||||||||||||||
| Tankumas | 645 žm./km² | |||||||||||||||
| Altitudė | 106 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas | LT-90018 | |||||||||||||||
 Vikiteka |
RietavasVikiteka | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Rietavas (žem. Rėitavs) – miestas Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 25 km į pietus nuo Plungės. Išsidėstęs Žemaičių aukštumos rytuose ir Endriejavo kalvagūbrio vakaruose. Rietavo savivaldybės centras, Rietavo miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras.
Yra Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1873 m.), Oginskių dvaras, Oginskių koplyčia. Veikia Oginskių kultūros istorijos muziejus, ligoninė, kultūros centras, paštas (LT-90018). Aplink miestą plyti Rietavo miškai, už 9 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo išteka Jūra (upė).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minimas nuo 1253 m. Viduramžiais priklausė Ceklio žemei. 1527 m. minimas Rietavo valsčius ir miestelis, 1529 m. pastatyta pirmoji Rietavo bažnyčia, nuo 1533 m. žinomas kaip miestas. 1667 m. minimas Rietavo pavietas. Gyvenvietė garsėjo prekymečiais. Spėjama, kad apie 1700 m. per Rietavą į Lietuvą iš Europos įvežtos bulvės[4]. Magdeburgo teisės suteiktos 1792 m.
XIX a. Rietavas buvo svarbus švietimo centras, kadangi 1812–1909 m. jis priklausė Oginskiams, puoselėjusiems kultūra ir švietimą. Irenijus Oginskis pasistatė rezidenciją, iškilo dvaro rūmai, Rietavo bažnyčia, I. Oginskis palaikė 1831 m. sukilimo idėjas, Rietave veikė sukilėlių amunicijos ir ginklų fabrikas. Sukilimui pralaimėjus, 1835 m. I. Oginskis reformavo baudžiavinį valstiečių valdymą ir įvedė savivaldą. Vakarų Europos pavyzdžiu jis stengėsi plėtoti pramonę – čia įkurta geležies liejykla, žemės ūkio padargų fabrikas, lentpjūvė. Amžiaus viduryje didikai įkūrė žemės ūkio mokyklą, kuri veikė 1859–1863 m.
Rietavas XIX a. pabaigoje tapo pažangių to meto technologijų diegimo pirmūnu. 1882 m. į Plungę (dar vienus Oginskių rūmus) nutiestas pirmoji Lietuvoje telefono linija. 1892 m. čia pradėjo veikti pirmoji elektrinė Lietuvoje, 1892 m. balandžio 17 d. per Velykas Rietavo dvare, parke ir bažnyčioje įžiebtos pirmosios Lietuvoje elektros lemputės.
1874–1903 m. Rietave veikė muzikos mokykla. 1883 m. organizuotas 60 žmonių simfoninis orkestras. Oginskių galybė išblėso, kai 1909 m. mirė Bogdanas Oginskis. Po to rūmuose įvykęs didelis gaisras sunaikino per ilgus metus kauptus meno kūrinius ir vertingą biblioteką.
Sovietmečiu veikė tarybinis ūkis-technikumas, įkurtas Rietavo dvaro pastatuose (likę tik fragmentai), prie technikumo pastatytas mokymo kompleksas.
1996 m. patvirtintas dabartinis Rietavo herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| nuo 1527 m. | Rietavo valsčiaus centras | ||
| XVI a. vidurys | Žemaitijos seniūnija | ||
| XVI–XVIII a. | ? | ||
| 1775–1791 m. | Šiaulių reparticija | ||
| XIX a. | Raseinių apskritis | ||
| 1915 m. | Rietavo apskrities centras | ||
| 1919–1947 m. | Telšių apskritis | ||
| 1947–1948 m. | Plungės apskritis | ||
| 1948–1950 m. | Rietavo apskrities centras | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Rietavo apylinkės centras | Rietavo rajono centras | Klaipėdos sritis |
| 1953–1962 m. | |||
| 1962–1995 m. | Plungės rajonas | ||
| 1995–1999 m. | Rietavo miesto seniūnija, Rietavo seniūnijos centras | Plungės rajono savivaldybė | Telšių apskritis |
| nuo 1999 m. | Rietavo savivaldybės centras | ||
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vietovardžio kilmė neaiški. Kazimieras Būga iškėlė hipotezę, kad Rietavas – tai sulenkinta (Retowo) žemaitiško pavadinimo Rietuva lytis (esą sulenkinta dėl Oginskių įtakos). Rietuva, savo ruožtu, galėtų būti kildinama iš bendrinio žodžio rietuvė – „ko nors (paprastai malkų) tvarkingai sukrauta krūva; taisyklinga forma sudėta statybinė medžiaga, štabelis“. Tačiau pastarasis žodis yra aptinkamas rytų Lietuvoje, o ne Žemaitijoje – šiose vietose tam vartojamas žodis rieklė, nors ir esama žodžio rieti – „dėti malkas į riekeles, dailiai, tvarkingai krauti“. Tačiau 1253 m. minint Retowe yra mažai tikėtina, kad lietuviai gaminosi medžio kuro atsargas tokiu būdu. Apskritai, K. Būgos versijai labai stinga svarių argumentų.
Gali būti, kad tai besąs senoviškas baltiškas pavadinimas, nors priesaga ir atrodo kaip slaviška. Tokiu atveju šaknis riet- galėtų būti siejama su jau minėtu rieti, rietuoti – „šleivoti, eiti“, rietėti – „riedėti, ristis“, rietas – „šlaunis, kulšis, staibis; koja“.
Švietimo ir ugdymo įstaigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- L. Ivinskio gimnazija
- „Aušros“ katalikiška vidurinė mokykla
- Žemaitijos kolegija (aukštoji neuniversitetinė mokykla)
- Rietavo meno mokykla
- Rietavo viešoji biblioteka Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto. (įkurta 1937 m.)
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1868 m.*[3] | 1899 m.*[2] | 1923 m.sur.[5] | 1970 m.sur. | 1976 m.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1989 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 984 | 3 000 | 1 720 | 3 423 | 3 900 | 4 072 | 4 490 | ||
| 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | 2018 m. | 2020 m. | - | - | - | ||
| 3 979 | 3 251 | 3 198 | 3 152 | - | - | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Eduardas Cinzas (1924–1996), išeivijos rašytojas (gyveno Belgijoje), gimęs ir palaidotas Rietave
- Egidijus Domeika (g. 1954), baleto artistas, baletmeisteris, choreografas
- Bogdanas Oginskis (1848–1909), kunigaikštis
- Mykolas Oginskis (1849–1902), kunigaikštis, visuomenės veikėjas
- Albertas Surkovas (1848-1917), Rusijos imperijos Archangelsko srities verslo magnatas
- Elie Susman (1880-1957) - Pietų Afrikos Respublikos verslo magnatas
- Balys Vaitkus (g. 1963), vargonininkas, pianistas, klavesinininkas
- Diana Žiliūtė (g. 1976), dviratininkė
- Stasys Žlibinas (g. 1936), poetas, dainų žodžių autorius
Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiame Vokietijos mieste veikia Partnerystės su Rietavu sąjunga [13]
Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Per miestą eina 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė , o į pietus nuo Rietavo susikerta su 197 Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai , prasideda rajoniniai keliai 3209 Rietavas–Žadvainai–Judrėnai ir 3239 Rietavas–Tverai–Varniai .
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Laisvės aikštė ir nepriklausomybės paminklas prie savivaldybės pastato
Ligoninė
Buvusio dvaro alaus darykla
Rietavo griuvėsiai 1941 m. birželį.
Vermachto kariai dairosi Rietavo griuvėsiuose, 1941 m. birželis.
Rietavo bažnyčia 1941-ųjų birželį.
Rietavo bažnyčia 1941 m. birželį – sviedinio pataikymo pėdsakai į bažnyčios bokštą.
Rietavo griuvėsiai 1941 m. birželis. Matyti žydų sinagoga ir mokykla.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Retów Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom IX, psl. 626 (lenk.)
- Rietavas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 89 psl.
- Apie Rietavą
- Trumpa istorija Archyvuota kopija 2005-02-22 iš Wayback Machine projekto.
Kultūros objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Apie Rietavą
- Rietavo parkas Archyvuota kopija 2006-05-02 iš Wayback Machine projekto.
- Rietavo bažnyčia Archyvuota kopija 2005-02-16 iš Wayback Machine projekto.
- Apie Oginskius ir spaudos draudimą
- Rietavo istorijos muziejus Archyvuota kopija 2006-06-22 iš Wayback Machine projekto.
- Rietavo istorijos muziejus Archyvuota kopija 2006-08-27 iš Wayback Machine projekto..
- Oginskių kultūros istorijos muziejus
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Retów Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom IX, psl. 626 (lenk.)
- ↑ 2,0 2,1 Ретово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 26А (52) : Резонанс и резонаторы — Роза ди-Тиволи. С.-Петербургъ, 1899., 622 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 287 psl. (Wikisources.org)
- ↑ V. Daugirdaitė-Sruogienė. Lietuvos istorija. Vilnius, „Vyturys“, 1990. 195 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Rietavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 545 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ [1]
| ||||||||||||||
