Rietavas

Rietavo panorama

Rietavas

55°43′30″ š. pl. 21°55′40″ r. ilg. / 55.72500°š. pl. 21.92778°r. ilg.Koordinatės: 55°43′30″ š. pl. 21°55′40″ r. ilg. / 55.72500°š. pl. 21.92778°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė:

Lietuva

Apskritis:

Telšių apskritis

Savivaldybė:

Rietavo savivaldybė

Gyventojų :

3 198

Altitudė:

106 m

Pašto kodas:

LT-90018

Vikiteka:

RietavasVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Rietãvas
Kilmininkas:	Rietãvo
Naudininkas:	Rietãvui
Galininkas:	Rietãvą
Įnagininkas:	Rietavù
Vietininkas:	Rietavè

lenk. Retów, Retowo,^[1] rus. Ретовъ, Ретово^[2]^[3]

Rietavas (žem. Rėitavs) – miestas Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 25 km į pietus nuo Plungės. Išsidėstęs Žemaičių aukštumos rytuose ir Endriejavo kalvagūbrio vakaruose. Rietavo savivaldybės centras, Rietavo miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras.

Yra Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1873 m.), Oginskių dvaras, Oginskių koplyčia. Veikia Oginskių kultūros istorijos muziejus, ligoninė, kultūros centras, paštas (LT-90018). Aplink miestą plyti Rietavo miškai, už 9 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo išteka Jūra (upė).

Turinys

1 Istorija
- 1.1 Pavadinimo kilmė
2 Švietimo ir ugdymo įstaigos
3 Gyventojai
- 3.1 Tautinė sudėtis
- 3.2 Žymūs žmonės
4 Miestų partnerystė
5 Susisiekimas
6 Galerija
7 Nuorodos
- 7.1 Kultūros objektai
8 Šaltiniai

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rietavas XIX a.

Minimas nuo 1253 m. Viduramžiais priklausė Ceklio žemei. 1527 m. minimas Rietavo valsčius ir miestelis, 1529 m. pastatyta pirmoji Rietavo bažnyčia, nuo 1533 m. žinomas kaip miestas. 1667 m. minimas Rietavo pavietas. Gyvenvietė garsėjo prekymečiais. Spėjama, kad apie 1700 m. per Rietavą į Lietuvą iš Europos įvežtos bulvės^[4]. Magdeburgo teisės suteiktos 1792 m.

XIX a. Rietavas buvo svarbus švietimo centras, kadangi 1812–1909 m. jis priklausė Oginskiams, puoselėjusiems kultūra ir švietimą. Irenijus Oginskis pasistatė rezidenciją, iškilo dvaro rūmai, Rietavo bažnyčia, I. Oginskis palaikė 1831 m. sukilimo idėjas, Rietave veikė sukilėlių amunicijos ir ginklų fabrikas. Sukilimui pralaimėjus, 1835 m. I. Oginskis reformavo baudžiavinį valstiečių valdymą ir įvedė savivaldą. Vakarų Europos pavyzdžiu jis stengėsi plėtoti pramonę – čia įkurta geležies liejykla, žemės ūkio padargų fabrikas, lentpjūvė. Amžiaus viduryje didikai įkūrė žemės ūkio mokyklą, kuri veikė 1859–1863 m.

Rietavas XIX a. pabaigoje tapo pažangių to meto technologijų diegimo pirmūnu. 1882 m. į Plungę (dar vienus Oginskių rūmus) nutiestas pirmoji Lietuvoje telefono linija. 1892 m. čia pradėjo veikti pirmoji elektrinė Lietuvoje, 1892 m. balandžio 17 d. per Velykas Rietavo dvare, parke ir bažnyčioje įžiebtos pirmosios Lietuvoje elektros lemputės.

1874–1903 m. Rietave veikė muzikos mokykla. 1883 m. organizuotas 60 žmonių simfoninis orkestras. Oginskių galybė išblėso, kai 1909 m. mirė Bogdanas Oginskis. Po to rūmuose įvykęs didelis gaisras sunaikino per ilgus metus kauptus meno kūrinius ir vertingą biblioteką.

Sovietmečiu veikė tarybinis ūkis-technikumas, įkurtas Rietavo dvaro pastatuose (likę tik fragmentai), prie technikumo pastatytas mokymo kompleksas.

1996 m. patvirtintas dabartinis Rietavo herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
nuo 1527 m.	Rietavo valsčiaus centras
XVI a. vidurys		Žemaitijos seniūnija
XVI–XVIII a.		?
1775–1791 m.		Šiaulių reparticija
XIX a.		Raseinių apskritis
1915 m.		Rietavo apskrities centras
1919–1947 m.		Telšių apskritis
1947–1948 m.		Plungės apskritis
1948–1950 m.		Rietavo apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Rietavo apylinkės centras	Rietavo rajono centras	Klaipėdos sritis
1953–1962 m.		Rietavo rajono centras
1962–1995 m.		Plungės rajonas
1995–1999 m.	Rietavo miesto seniūnija, Rietavo seniūnijos centras	Plungės rajono savivaldybė	Telšių apskritis
nuo 1999 m.	Rietavo miesto seniūnija, Rietavo seniūnijos centras	Rietavo savivaldybės centras	Telšių apskritis

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nepriklausomybės paminklas prie savivaldybės pastato

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus

Rietavo vakarinė dalis

Rietavo sankryža KK164,KK197

Rietavo panorama 2011-08-14

Vietovardžio kilmė neaiški. Kazimieras Būga iškėlė hipotezę, kad Rietavas – tai sulenkinta (Retowo) žemaitiško pavadinimo Rietuva lytis (esą sulenkinta dėl Oginskių įtakos). Rietuva, savo ruožtu, galėtų būti kildinama iš bendrinio žodžio rietuvė – „ko nors (paprastai malkų) tvarkingai sukrauta krūva; taisyklinga forma sudėta statybinė medžiaga, štabelis“. Tačiau pastarasis žodis yra aptinkamas rytų Lietuvoje, o ne Žemaitijoje – šiose vietose tam vartojamas žodis rieklė, nors ir esama žodžio rieti – „dėti malkas į riekeles, dailiai, tvarkingai krauti“. Tačiau 1253 m. minint Retowe yra mažai tikėtina, kad lietuviai gaminosi medžio kuro atsargas tokiu būdu. Apskritai, K. Būgos versijai labai stinga svarių argumentų.

Gali būti, kad tai besąs senoviškas baltiškas pavadinimas, nors priesaga ir atrodo kaip slaviška. Tokiu atveju šaknis riet- galėtų būti siejama su jau minėtu rieti, rietuoti – „šleivoti, eiti“, rietėti – „riedėti, ristis“, rietas – „šlaunis, kulšis, staibis; koja“.

Švietimo ir ugdymo įstaigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

L. Ivinskio gimnazija
„Aušros“ katalikiška vidurinė mokykla
Žemaitijos kolegija (aukštoji neuniversitetinė mokykla)
Rietavo meno mokykla
Rietavo viešoji biblioteka (įkurta 1937 m.)

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2018 m.

1868 m.*^[3]

1899 m.*^[2]

1923 m.^sur.

1970 m.^sur.

1976 m.^[5]

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

984

3 000

1 720

3 423

3 900

4 072

4 490

2001 m.^sur.

2010 m.

2017 m.

2018 m.

-

3 979

3 824

3 308

3 198

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 3 251 žmonės:^[6]

Lietuviai - 97,66% (3175);
Rusai - 0,58% (19);
Kiti - 1,75% (57).

2001 m. gyveno 3 979 žmonės:^[7]

Lietuviai - 98,89% (3935);
Rusai - 0,68% (27);
Kiti - 0,43% (17).

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eduardas Cinzas (1924–1996), išeivijos rašytojas (gyveno Belgijoje), gimęs ir palaidotas Rietave
Egidijus Domeika (g. 1954), baleto artistas, baletmeisteris, choreografas
Bogdanas Oginskis (1848–1909), kunigaikštis
Mykolas Oginskis (1849–1902), kunigaikštis, visuomenės veikėjas
Albertas Surkovas (1848-1917), Rusijos imperijos Archangelsko srities verslo magnatas
Elie Susman (1880-1957) - Pietų Afrikos Respublikos verslo magnatas
Balys Vaitkus (g. 1963), vargonininkas, pianistas, klavesinininkas
Diana Žiliūtė (g. 1976), dviratininkė
Stasys Žlibinas (g. 1936), poetas, dainų žodžių autorius

Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiame Vokietijos mieste veikia Partnerystės su Rietavu sąjunga ^[8]

Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per miestą eina 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė , o į pietus nuo Rietavo susikerta su 197 Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai , prasideda rajoniniai keliai 3209 Rietavas–Žadvainai–Judrėnai ir 3239 Rietavas–Tverai–Varniai .

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laisvės aikštė prie savivaldybės
Ligoninė
Buvusio dvaro alaus darykla
Rietavo griuvėsiai 1941 m. birželį.
Wehrmachto kariai dairosi Rietavo griuvėsiuose, 1941 m. birželis.
Rietavo bažnyčia 1941-ųjų birželį.
Rietavo bažnyčia 1941 m. birželį - sviedinio pataikymo pėdsakai į bažnyčios bokštą.
Rietavo griuvėsiai 1941 m. birželis. Matyti žydų sinagoga ir mokykla.