Rietavas
| Rietavas | ||
|---|---|---|
 
| ||
 | ||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
| Valstybė |  Lietuva
| |
| Apskritis |  Telšių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Rietavo savivaldybė
| |
| Gyventojų | 3 195 | |
| Plotas | 4,88 km² | |
| Tankumas | 655 žm./km² | |
| Pašto kodas | LT-90018 | |
 Vikiteka |
Rietavas | |
Rietavas – miestas Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 25 km į pietus nuo Plungės. Išsidėstęs Žemaičių aukštumos rytuose ir Endriejavo kalvagūbrio vakaruose. Rietavo savivaldybės centras, Rietavo miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras.
Stovi Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1873 m.), Oginskių dvaras, Oginskių koplyčia. Veikia Oginskių kultūros istorijos muziejus, ligoninė, kultūros centras, paštas (LT-90018). Aplink miestą plyti Rietavo miškai, už 9 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo išteka Jūra (upė).
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vietovardžio kilmė neaiški. Kazimieras Būga iškėlė hipotezę, kad Rietavas – tai sulenkinta (Retowo) žemaitiško pavadinimo Rietuva lytis (esą sulenkinta dėl Oginskių įtakos). Rietuva, savo ruožtu, galėtų būti kildinama iš bendrinio žodžio rietuvė – „ko nors (paprastai malkų) tvarkingai sukrauta krūva; taisyklinga forma sudėta statybinė medžiaga, štabelis“. Tačiau pastarasis žodis yra aptinkamas rytų Lietuvoje, o ne Žemaitijoje – šiose vietose tam vartojamas žodis rieklė, nors ir esama žodžio rieti – „dėti malkas į riekeles, dailiai, tvarkingai krauti“. Tačiau 1253 m. minint Retowe yra mažai tikėtina, kad lietuviai gaminosi medžio kuro atsargas tokiu būdu. Apskritai, K. Būgos versijai labai stinga svarių argumentų.
Gali būti, kad tai besąs senoviškas baltiškas pavadinimas, nors priesaga ir atrodo kaip slaviška. Tokiu atveju šaknis riet- galėtų būti siejama su jau minėtu rieti, rietuoti – „šleivoti, eiti“, rietėti – „riedėti, ristis“, rietas – „šlaunis, kulšis, staibis; koja“.[5]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minimas nuo 1253 m. Viduramžiais priklausė Ceklio žemei. 1527 m. minimas Rietavo valsčius ir miestelis, 1529 m. pastatyta pirmoji Rietavo bažnyčia, nuo 1533 m. žinomas kaip miestas. 1667 m. minimas Rietavo pavietas. Gyvenvietė garsėjo prekymečiais. Spėjama, kad apie 1700 m. per Rietavą į Lietuvą iš Europos įvežtos bulvės[6]. Magdeburgo teisės suteiktos 1792 m.
XIX a. Rietavas buvo svarbus švietimo centras, kadangi 1812–1909 m. jis priklausė Oginskiams, puoselėjusiems kultūra ir švietimą. Irenijus Oginskis pasistatė rezidenciją, iškilo dvaro rūmai, Rietavo bažnyčia, I. Oginskis palaikė 1831 m. sukilimo idėjas, Rietave veikė sukilėlių amunicijos ir ginklų fabrikas. Sukilimui pralaimėjus, 1835 m. I. Oginskis reformavo baudžiavinį valstiečių valdymą ir įvedė savivaldą. Vakarų Europos pavyzdžiu jis stengėsi plėtoti pramonę – čia įkurta geležies liejykla, žemės ūkio padargų fabrikas, lentpjūvė. Amžiaus viduryje didikai įkūrė žemės ūkio mokyklą, kuri veikė 1859–1863 m.
Rietavas XIX a. pabaigoje tapo pažangių to meto technologijų diegimo pirmūnu. 1882 m. į Plungę (dar vienus Oginskių rūmus) nutiestas pirmoji Lietuvoje telefono linija. 1892 m. čia pradėjo veikti pirmoji elektrinė Lietuvoje, 1892 m. balandžio 17 d. per Velykas Rietavo dvare, parke ir bažnyčioje įžiebtos pirmosios Lietuvoje elektros lemputės.
1874–1903 m. Rietave veikė muzikos mokykla. 1883 m. organizuotas 60 žmonių simfoninis orkestras. Oginskių galybė išblėso, kai 1909 m. mirė Bogdanas Oginskis. Po to rūmuose įvykęs didelis gaisras sunaikino per ilgus metus kauptus meno kūrinius ir vertingą biblioteką.
Sovietmečiu veikė tarybinis ūkis-technikumas, įkurtas Rietavo dvaro pastatuose (likę tik fragmentai), prie technikumo pastatytas mokymo kompleksas.
1996 m. patvirtintas dabartinis Rietavo herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| nuo 1527 m. | Rietavo valsčiaus centras | ||
| XVI a. vidurys | Žemaitijos seniūnija | ||
| XVI–XVIII a. | ? | ||
| 1775–1791 m. | Šiaulių reparticija | ||
| XIX a. – 1915 m. | Raseinių apskritis | ||
| 1915 m. | Rietavo apskrities centras | ||
| 1919–1947 m. | Telšių apskritis | ||
| 1947–1948 m. | Plungės apskritis | ||
| 1948–1950 m. | Rietavo apskrities centras | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Rietavo apylinkės centras | Rietavo rajono centras | Klaipėdos sritis |
| 1953–1962 m. | |||
| 1962–1995 m. | Plungės rajonas | ||
| 1995–2000 m. | Rietavo miesto seniūnija, Rietavo seniūnijos centras | Plungės rajono savivaldybė | Telšių apskritis |
| 2000– | Rietavo savivaldybės centras | ||
Švietimo ir ugdymo įstaigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- L. Ivinskio gimnazija
- „Aušros“ katalikiška vidurinė mokykla
- Žemaitijos kolegija (aukštoji neuniversitetinė mokykla)
- Plungės technologijų ir verslo mokyklos filialas
- Rietavo meno mokykla Archyvuota kopija 2006-02-10 iš Wayback Machine projekto.
- Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešoji biblioteka
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1868 m.*[4] | 1902 m.[7] | 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1976 m.[9] | 1979 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 984 | 1 500 | 1 720 | 2 882 | 3 423 | 3 900 | 4 072 | ||
| 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2018 m. | 2021 m.sur.[14] | - | - | ||
| 4 490 | 3 979 | 3 251 | 3 198 | 3 234 | - | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Eduardas Cinzas (1924–1996), išeivijos rašytojas (gyveno Belgijoje), gimęs ir palaidotas Rietave
- Egidijus Domeika (g. 1954), baleto artistas, baletmeisteris, choreografas
- Bogdanas Oginskis (1848–1909), kunigaikštis
- Mykolas Oginskis (1849–1902), kunigaikštis, visuomenės veikėjas
- Albertas Surkovas (1848–1917), Rusijos imperijos Archangelsko srities verslo magnatas
- Elie Susman (1880–1957) – Pietų Afrikos Respublikos verslo magnatas
- Balys Vaitkus (g. 1963), vargonininkas, pianistas, klavesinininkas
- Diana Žiliūtė (g. 1976), dviratininkė
- Stasys Žlibinas (g. 1936), poetas, dainų žodžių autorius
- Neringa Surgailytė (g. 1987), žurnalistė,
Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiame Vokietijos mieste veikia Partnerystės su Rietavu sąjunga [17]
Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Per miestą eina 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė , o į pietus nuo Rietavo susikerta su 197 Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai , prasideda rajoniniai keliai 3209 Rietavas–Žadvainai–Judrėnai ir 3239 Rietavas–Tverai–Varniai .
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Laisvės aikštė ir nepriklausomybės paminklas prie savivaldybės pastato
Ligoninė
Buvusio dvaro alaus darykla
Rietavo griuvėsiai 1941 m. birželį.
Vermachto kariai dairosi Rietavo griuvėsiuose, 1941 m. birželis.
Rietavo bažnyčia 1941-ųjų birželį.
Rietavo bažnyčia 1941 m. birželį – sviedinio pataikymo pėdsakai į bažnyčios bokštą.
Rietavo griuvėsiai 1941 m. birželis. Matyti žydų sinagoga ir mokykla.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Retów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 626 psl. (lenk.)
- ↑ Ретово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 26А (52) : Резонанс и резонаторы — Роза ди-Тиволи. С.-Петербургъ, 1899., 622 psl. (rus.)
- ↑ 4,0 4,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 287 psl. (Wikisource.org)
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 177–180
- ↑ V. Daugirdaitė-Sruogienė. Lietuvos istorija. Vilnius, „Vyturys“, 1990. 195 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Rietavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 545
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ [1]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Rietavas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 89 psl.
- Apie Rietavą Archyvuota kopija 2006-02-03 iš Wayback Machine projekto.
- Trumpa istorija Archyvuota kopija 2005-02-22 iš Wayback Machine projekto.
Kultūros objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Apie Rietavą
- Rietavo parkas Archyvuota kopija 2006-05-02 iš Wayback Machine projekto.
- Apie Oginskius ir spaudos draudimą
- Rietavo istorijos muziejusArchyvuota kopija 2006-06-22 iš Wayback Machine projekto.
- Rietavo istorijos muziejus Archyvuota kopija 2006-08-27 iš Wayback Machine projekto..
- Oginskių kultūros istorijos muziejus
| ||||||||||||||
