Troškūnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Troškūnai
   TroskunaiCOA.svg   
Troškūnai, gatvė.JPG
Dariaus ir Girėno gatvėje

Troškūnai
55°35′10″N 24°52′10″E / 55.58611°N 24.86944°E / 55.58611; 24.86944 (Troškūnai)Koordinatės: 55°35′10″N 24°52′10″E / 55.58611°N 24.86944°E / 55.58611; 24.86944 (Troškūnai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Utenos apskritis Utenos apskritis
Savivaldybė: Anykščių rajono savivaldybė
Gyventojų (2017): 381
Altitudė: 100 m
Pašto kodas: LT-29033
Commons-logo.svg Vikiteka: TroškūnaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Troškū́nai
Kilmininkas: Troškū́nų
Naudininkas: Troškū́nams
Galininkas: Troškū́nus
Įnagininkas: Troškū́nais
Vietininkas: Troškū́nuose

Troškūnai – miestas Anykščių rajone, 18 km į vakarus nuo Anykščių, prie kelio  121  AnykščiaiTroškūnaiPanevėžys . Aukštaitijos siaurojo geležinkelio stotis. Seniūnijos centras, Troškūnų seniūnaitija.

Yra K. Inčiūros vidurinė mokykla (Žiedoniuose), paštas, biblioteka (nuo 1941 m.), stovi Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1787 m.; kartu su varpine yra architektūros paminklas), atkurtas bernardinų vienuolynas (pastatytas XVIII a.), vyksta rekolekcijos.

Miestas garsėja Šv. Antano atlaidais birželį ir Šv. Marijos atlaidais rugpjūtį. Paplūdimys prie Juostino ežero.

Atminimo kryžius miestelio centre

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Troškūnai minimi nuo 1506 m., XVI a. minimas Troškūnų dvaras (arba Smėlynės dvaras). Miesteliu tapo XVII–XVIII a., kai 1696 m. buvo pastatytas vėlyvojo baroko Švč. Trejybės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis. 1698 m. gauta turgaus ir kelių prekymečių privilegija. Vienuolynas buvo svarbus kultūrinio gyvenimo objektas. Vienuoliai daug prisidėjo prie gyventojų mokymo, pasipriešinimo caro valdžiai.

1773 m. įsteigta mokykla, kurioje mokėsi ne tik bajorų, bet ir valstiečių vaikai – 1781 m. joje mokėsi 20 valstiečių, 4 miestelėnų ir 8 bajorų vaikai. Išlikęs mokyklos pastatas (1796 m.).

1956 m. gruodžio 28 d. Troškūnai gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė Troškūnų profesinė technikos mokykla. 2003 m. patvirtintas Troškūnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1512 m. Troškūnų valsčiaus centras  ?
XIX a. Ukmergės apskritis
19191946 m. Panevėžio apskritis
19471950 m. Anykščių apskritis
19501953 m.  ? Troškūnų rajono centras Šiaulių sritis
19531956 m.  ?
19561959 m. rajoninio pavaldumo miestas
19591995 m. Troškūnų apylinkės centras Anykščių rajonas
1995 Troškūnų seniūnijos centras Anykščių rajono savivaldybė Utenos apskritis


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XVII a. pabaigos iki XVIII a. pabaigos miestelis oficialiai vadinosi Vladislavovu (XVII a. miestelis priklausė dvarininkui Vladislovui Sakalauskui), bet liaudyje nuo seno vartotas Troškūnų vardas, kuris veikiausiai yra asmenvardinės kilmė, nuo pavardės Troškūnas. Nors ji dabar nėra aptinkama, tačiau yra pavardės Troška, Troškauskas, o Troškūnas galėjo būti patroniminės priesagos -ūnas vedinys iš pavardės Troška. XX a. tarpukariu norminė lytis buvo Traškūnai [3] ir vietovardžio forma su a šaknyje aptinkama nuo XVI a.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Priklauso aukštaitiškai tarmei, rytų patarmei, anykštietiškai šnektai. Kirčiavimas: Vosara „vasara“, vokar „vakar“. Untys „antys“, Untanas „Antanas“.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2011 m.
1885 m.*[2] 1901 m.*[1] 1903 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[4] 1976 m.[5][6] 1979 m.sur. 1986 m. 1989 m.sur.
204 1 001 1 040 1 495[7] 1 417 1 400 1 174 1 400[7] 672
2001 m.sur. 2011 m.sur. - - - - - - -
525 451 - - - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 451 žmonės:[8]

2001 m. gyveno 525 žmonės:[9]

Reljefas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas išsidėstęs Nevėžio lygumos pakraštyje, Viešintų kalvagūbrio vakarinėje papėdėje.

Hidrologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Troškūnai yra Nemuno upių baseino rajone, Nevėžio ir Šventosios upynų takoskyroje. Nedidelė upė tekanti ties Troškūnais – tai Juosta. Troškūnų apylinkėse yra ir keletas nedidelių ežerų. 4 km į pietryčius nuo Troškūnų rininės kilmės duburyje telkšo 0,38 km² ploto ežeras Juostinas. Troškūnų seniūnijos teritorijoje yra dar du, žymiai mažesni, Meiluškių ir Vašuokėnų ežerai.

Dirvožemiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Troškūnai pagal dirvožemių rajonavimą, priskiriami Vidurio srities Centriniam rajonui. Šis rajonas yra ganėtinai gerai drenuojamas Nevėžio ir kitų upių tinklo. Dėl to šiame rajone dirvožemių pelkejimo procesai netokie ryškūs (išskyrus tik Šventosios ir Nevėžio vandenskyrą, kur ir yra Troškūnų apylinkės, todėl čia galima rasti ir glėjinių dirvožemių). Rajone vyrauja vidutinio sunkumo dugninės morenos priemolio dirvodarinės uolienos. Tačiau nemažus plotus užima ir sunkūs priemoliai, vietomis padengti iki 1-1,5 m smėlio sluoksnio. Dirvožemių dangoje didžiausius plotus sudaro velėniniai glėjiniai, velėniniai jauriniai silpnai sujaurėję, o iš dalies ir velėniniai jauriniai glėjiški dirvožemiai.

Augalija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nemažą Troškūnų miškų dalį sudaro eglynai. Būtent Troškūnų miškuose ir dunkso vieni iš didžiausių Lietuvos eglynų (Paprastoji eglė- (lot. Picea abies).

Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.svg

Troškūnai


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Трашкуны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 33А (66) : Томбигби — Трульский собор. С.-Петербургъ, 1901., 743 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Трашкуны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 204 psl. (rus.)
  3. Vytautas Doniela (2010-07-19). „Troškūnai (also Traškūnai) 1919-1920“. Lithuanian Philately. Suarchyvuotas originalas 2016-05-07. Nuoroda tikrinta 2016-09-02. 
  4. Troškūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 577 psl.
  5. Troškūnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 414 psl.
  6. Troškūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 346 psl.
  7. 7,0 7,1 „Anykščių krašto vietovių žinynas“. anykstenai.lt. 2015-11-06. Suarchyvuotas originalas 2016-03-19. Nuoroda tikrinta 2016-04-09. 
  8. 2011 m. surašymo duomenys
  9. 2001 m. surašymo duomenys

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Troškūnai senose 1920–1943 m. fotografijose (sud. Raimondas Guobis). – Utena: Utenos spaustuvė, 2006. – 54 p.: iliustr. – ISBN 9955-626-65-8

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]