Skaudvilė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Skaudvilė
   LIT Skaudwile COA.jpg   
Skaudvile 2011.jpg

Skaudvilė
55°24′20″N 22°34′40″E / 55.40556°N 22.57778°E / 55.40556; 22.57778 (Skaudvilė)Koordinatės: 55°24′20″N 22°34′40″E / 55.40556°N 22.57778°E / 55.40556; 22.57778 (Skaudvilė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Tauragės apskritis Tauragės apskritis
Savivaldybė: Tauragės rajono savivaldybė
Gyventojų (2017): 1 499
Plotas: 3,890 km²
Tankumas (2017): 385 žm./km²
Altitudė: 119 m
Pašto kodas: LT-73028
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: SkaudvilėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Skaudvìlė
Kilmininkas: Skaudvìlės
Naudininkas: Skaudvìlei
Galininkas: Skaudvìlę
Įnagininkas: Skaudvilè
Vietininkas: Skaudvìlėje

Skaudvilė (žem. Skaudvėlė) – radialinio plano miestas Tauragės rajone, Žemaitijoje, Žemaičių aukštumos pietinėse nuokalnėse, 26 km į šiaurės rytus nuo Tauragės, kelių  A12  RygaŠiauliaiTauragėKaliningradas  ir  198  JurbarkasSkaudvilė  sankryžoje, išsidėstęs daugiausia kairiajame Ančios krante. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos. Urbanistikos paminklas.

Stovi medinė Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčia (nuo 1797 m.; su XIX a. varpine) ir medinė Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčia, veikia Skaudvilės gimnazija, specialioji mokykla, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas. Yra kultūros namai, poilsio ir skulptūrų parkas, kraštotyros muziejus, A. Čepausko dailės galerija, I ir II-ojo pasaulinio karo dalyvių kapinės, paminklai: bermontininkų sušaudytiems šauliams, rezistentams, žemaičių kunigaikščiui Algminui.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skaudvilės policijos nuovada

Manoma, kad Skaudvilei pradžią davė XVII a. įkurtas Skaudvilės dvaras, kuris minimas nuo 1645 metų. Skaudvilės miestelis minimas nuo 1760 m., nors gyvenvietės būta ir anksčiau. XVIII a. vykdavo prekymečiai, kurių metų prekeivių atvykdavo net iš Anglijos ir Švedijos. 1884 m. įkurta Skaudvilės vaistinė. Sparčiausiai miestelis augo XIX a. nutiesus geležinkelį Ryga-Tilžė ir Rygos-Karaliaučiaus plentą.

Po baudžiavos panaikinimo Skaudvilė tapo valsčiaus centru, įsteigta policija, pradinė mokykla, vėliau teismas ir paštas (už 2 km Pužų kaime). 1915 m. Skaudvilė tapo Skaudvilės apskrities (kreizo) centru, įkurtas karinis aerodromas, nuo Lauksargių nutiestas siaurasis geležinkelis, vėliau, paplovus šį geležinkelį ties Batakiais, nutiestas platusis geležinkelis, kuris jau aplenkė Skaudvilę.

1936 m. miesto centre rastas Skaudvilės lobis – sidabro lobis, beveik 2 kg įvairių juvelyrinių dirbinių ir sidabro lydinių. Spėjama, kad lobis siekia XIV a.

1950 m. Skaudvilė tapo miestu ir rajono centru. 1952 m. atidaryta ligoninė su poliklinika. Po trejų metų sudarytas generalinis miesto planas: išplečiamas gatvių tinklas, pastatyta vidurinė mokykla, nauji kultūros namai, universalinė parduotuvė, restoranas, administracinis pastatas ir daug individualiųjų ir daugiabučių namų. 1962 m. panaikintas Skaudvilės rajonas. Sovietmečiu mieste veikė „Jiesios“ eksperimentinės dailiosios keramikos gamyklos, AB Šatrijos siuvimo įmonių susivienijimo ir Tauragės sūrių gamyklos cechai. 1975 m. prie Skaudvilės sutyvuliavo 25 ha dydžio Skaudvilės tvenkinys.

2005 m. patvirtintas Skaudvilės herbas. [3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1645 m. Batakių valsčius
18611915 m. Skaudvilės valsčiaus centras Raseinių apskritis?
19161919 m. valsčiaus centras? Skaudvilės apskrities centras
1919–1950 m. Skaudvilės valsčiaus centras Tauragės apskritis
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas Skaudvilės rajono centras Klaipėdos sritis
1953–1962 m.
1962–1994 m. rajoninio pavaldumo miestas, Skaudvilės apylinkės centras Tauragės rajonas
nuo 1994 m. Skaudvilės seniūnijos centras Tauragės rajono savivaldybė Tauragės apylinkė


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto vardas yra asmenvardinės kilmės, nuo pavardės Skaudvilis (ar Skaudvilas, Skaudvila), kuri minima 1645 m. Batakių valsčiaus dokumentuose 19 kartų; pavardė aptinkama ir dabar. Gali būti, kad ilgą laiką gyvenvietės vardas buvo daugiskaitinis – Skaudvilai (minimas dar XIX a. pabaigoje), ir tik vėliau susiformavo lytis Skaudvilė.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1846 m. ir 2011 m.
1846 m. 1868 m.*[2] 1897 m.sur. 1900 m.*[1] 1923 m.sur. 1938 m.
442 712 1 390 1 413 1 362 2 800
1970 m.sur. 1976 m.[4] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
2 661 2 600 2 465 2 436 2 140 1 720
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 1720 žmonės:[5]

2001 m. gyveno 2140 žmonės:[6]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skaudvilės atodanga

Gamta ir geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiauriniu ir vakariniu miesto pakraščiu teka Ančia, miestas daugiausia išsidėstęs kairiajame jos krante. Šiauriau miesto į ją įteka Suvirkštė, į Skaudvilės tvenkinį įteka Inkstilas. Pietiniu Skaudvilės pakraščiu teka Klūpys, kiek toliau į rytus – Trišiūkštė.

Šiaurės rytinėje miesto dalyje yra Skaudvilės atodanga, dar toliau ta pačia kryptimi, jau už miesto stūkso du Ivangėnų piliakalniai, dar vadinami Karšuvos vardu. Skaudvilės rytuose stūkso Nosaičių piliakalnis – dar vadinamas Skaudvilės piliakalniu. Pietvakarinis Skaudvilės pakraštys ribojasi su Ančios geomorfologiniu draustiniu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Скавдиле. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 30 (59) : Сим — Слюзка. С.-Петербургъ, 1900., 157 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Скавдвиле. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 617 psl. (rus.)
  3. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=268014
  4. Skaudvilė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 21 psl.
  5. 2011 m. surašymo duomenys
  6. 2001 m. surašymo duomenys

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Skaudvilė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 165 psl.
  • Mūsų būties vieta – Skaudvilė (sud. Eugenija Krencienė). – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2004. – 240 p.: iliustr., nat., žml. – ISBN 9955-585-66-8
  • Iš Skaudvilės krašto žmonių gyvenimo (sud. Eugenija Krencienė). – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007. – 186 p.: iliustr., faks., nat. – ISBN 978-9955-18-236-8
  • Nuo Skaudvilės aukštumų pažvelgus (sud. Eugenija Krencienė). – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2010. – 184 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-18-526-0

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]