Kavarskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kavarskas
   Kavarsko herbas.jpg   
Kavarskas001.JPG
Kavarsko centras

Kavarskas
55°26′0″N 24°55′50″E / 55.43333°N 24.93056°E / 55.43333; 24.93056 (Kavarskas)Koordinatės: 55°26′0″N 24°55′50″E / 55.43333°N 24.93056°E / 55.43333; 24.93056 (Kavarskas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Utenos apskritis Utenos apskritis
Savivaldybė: Anykščių rajono savivaldybė
Gyventojų (2017): 571
Altitudė: 82 m
Pašto kodas: LT-29021
Commons-logo.svg Vikiteka: KavarskasVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Kavárskas
Kilmininkas: Kavársko
Naudininkas: Kavárskui
Galininkas: Kavárską
Įnagininkas: Kavársku
Vietininkas: Kavárske

Kavarskas – miestas Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio  120  RadiškisAnykščiaiRokiškis , 15 km į pietvakarius nuo Anykščių, dešiniajame Šventosios krante. Seniūnijos centras, dvi seniūnaitijos (Kavarsko centro ir Kavarsko-Paryžiaus). Yra paštas.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kavarskas išsidėstęs Kavarsko kalvagūbryje, altitudė 90–105 m virš jūros lygio, įsikūręs abipus Šventosios intako Pienios, Šventosios upės baseine. Šiauriniame miesto pakraštyje 2002 m. pastatyta 1,5 MW galios Kavarsko hidroelektrinė (užtvanka ir sudarytas Kavarsko tvenkinys). Siurblinė iki privatizacijos perpumpuodavo iki 4,5 m³/s vandens iš Šventosios į 1963 m. iškastą Šventosios-Nevėžio kanalą link Traupio, kuris jungia Šventąją su Nevėžiu [2]. Šiuo metu kanalas apleistas.

Kavarsko apylinkėse į Šventąją įteka Susiena, Šunykšta, Pienia, Tetervė, Judinys. Taip pat Kavarsko apylinkėse teka Dagia, Nevėža, Brėškinys, Armukšna, Duobelė. Yra Budrių ir Laviškio ežerai, plyti daug miškų – Balagano, Janušavos, Daunoriškių, Dievulio, Pamūšio, Tumėjos, Žvirblėnų, Šovenių raistas ir kt. Miesto įžymybė – Kavarsko tufų šaltiniai (arba Kregūdės šaltiniai). Greta gaisrinės bokšto nuo miestelio atsiveria platus vaizdas į Šventosios slėnį.

Prie miesto yra Kavarsko kaimas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinio Kavarsko vietoje XV a. buvo Mažųjų Pienionių dvaras. Manoma, kad 1463 m. pastatyta bažnyčia. XV a. pabaigoje Ldk Aleksandras Mažųjų Pienionių dvarą perleido karaliaus iždininkui Stanislovui Kovarskiui. Šiam mirus ir nepalikus įpėdinių, dvaras atiteko jo broliui Andriui Kovarskiui, Vilniaus katedros kanauninkui. Nuo jų pavardės ir pradėta Mažųjų Pienionių dvarą vadinti Kavarsku.

Rašytiniuose šaltiniuose 1538 m. minimas Kavarsko miestelis, įsteigta bažnyčia. 1551 m. vadinamas miestu. XVI a. Kavarskas ir jo apylinkės priklausė dvarininkams Astikams, vėliau Oginskiams, Tiškevičiams, Siesickiams. Nuo 1797 m. veikė parapinė, 1865 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1842 m. Kavarskas degė.

Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino I. Varnaitė ir kiti. 1905 m. išvaikyta carinė valsčiaus valdyba. 1914 m. pastatyta lentpjūvė, veikė malūnas. Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. miestelis buvo sudegintas ir sugriautas. 1937 m. įsteigta pradžios mokykla, 19441947 m. progimnazija, nuo 1947 m. Kavarsko vidurinė mokykla. 1937 m. įsteigta biblioteka [3]

1941 m. ir 19481949 m. TSRS okupacinė valdžia ištrėmė 11 Kavarsko gyventojų. Per Antrąjį pasaulinį karą 1944 m. sudegė miestelio centras, susprogdintas tiltas, malūnas. Po karo apylinkėse veikė Didžiosios kovos apygardos Lietuvos partizanai. 19441953 m. čia buvo NKVD-MGB ir stribų būstinė, čia kankinti ir nužudyti partizanai buvo užkasami Šventosios pakrantėje; kapavietė rasta 1988 m., 2000 m. pastatyti atminimo kryžiai.[4]

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1956 m. gruodžio 28 d. Kavarskas gavo miesto teises, 2005 m. patvirtintas Kavarsko herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611947 m. Kavarsko valsčiaus centras Vilkmergės apskritis
19471950 m. Anykščių apskritis
19501953 m. Kavarsko apylinkės centras Kavarsko rajono centras Vilniaus sritis
19531956 m.
19561962 m. rajoninio pavaldumo miestas
19621971 m. Anykščių rajonas
19711995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Kavarsko apylinkės centras
1995 Kavarsko seniūnijos centras Anykščių rajono savivaldybė Utenos apskritis


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1930 m. pašto ženklas antspauduotas Kovarsko pašto antspaudu.

Kavarsko pavadinimas kilęs nuo Stanislovo Kovarskio (Stanisław Kowarski) pavardės. Nors Lietuvoje ir negausu vietovardžių, kurie remiasi pavardės vienaskaita, tačiau tokių pasitaiko (Sudargas, Musteika, galbūt Birštonas). Iki XX a. vidurio miestas buvo žinomas kaip Kovarskas [5], apie 1960 m. imtas vadinti Kavarsku.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukščiausias kryžius Lietuvoje

Miestas stačiakampio plano. Istorizmo krypties pseudobazilikinėje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, statytoje 18571887 m., yra:

  • 3 žalvariniai varpai (1769 m., 1883 m., 1889 m.),
  • vargonai (1925 m., meistras čekas J. Tučekas),
  • 3 mediniai krucifiksai (visi XX a. pr.),
  • dvi ąžuolinės klausyklos (abi XX a. 3-asis dešimtmetis).

Bažnyčios šventoriuje yra koplytėlė su XIX a. pabaigos kryžiumi, stogastulpis (1929 m.). Prie jos trykšta Šv. Jono Krikštytojo šaltinis, papuoštas koplytstulpiu (architektas V. Kavaliauskas). Kavarsko kapinėse stovi liaudiškos architektūros ir klasicizmo formų koplyčia (XIX a. 1-oji pusė), kapinių vartų 3 kryžiai (XIX a. pabaiga). Kryžius pokariu Kavarsko, Kurklių ir Vidiškių apylinkėse žuvusių partizanų atminimui, pašventintas 1996 m. Žydų senovinės kapinės. [6] Prie kelio Ukmergėn stovi aukščiausias Lietuvoje gelžbetoninis kryžius (20 m), pastatytas 1936 m.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2011 m.
1865 m.*[1] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.
572 1 546 1 041 1 287 1 191
1974 m.[8] 1976 m.[9] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur.
1 100 1 100 1 113 972 809
2011 m.sur. - - - -
666 - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 666 žmonės:[10]

  • Lietuviai – 97,15 % (647);
  • Rusai – 1,5 % (10);
  • Kiti – 1,35 % (9).

2001 m. gyveno 809 žmonės:[11]

  • Lietuviai – 95,43 % (772);
  • Rusai – 3,21 % (26);
  • Kiti – 1,36 % (11).

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Коварскъ. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 648 psl. (rus.)
  2. Upės. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 81 psl.
  3. Kavarsko biblioteka
  4. Kazys Misius. Kavarskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 639 psl.
  5. http://lithuanianphilately.com/postal-history/kovarskas.html
  6. Algimantas Miškinis. Kavarskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 639 psl.
  7. Kavarskas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 103 psl.
  8. Kavarskas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 400 psl.
  9. Kazys Misius, Algimantas Miškinis. Kavarskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 271-272 psl.
  10. 2011 m. surašymo duomenys
  11. 2001 m. surašymo duomenys
Commons-logo.svg

Vikiteka

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]