Pereiti prie turinio

Pabradė

Koordinatės: 54°58′59″š. pl. 25°45′58″r. ilg. / 54.983°š. pl. 25.766°r. ilg. / 54.983; 25.766 (Pabradė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pabradė
      
Pabradė
Pabradė
54°58′59″š. pl. 25°45′58″r. ilg. / 54.983°š. pl. 25.766°r. ilg. / 54.983; 25.766 (Pabradė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Vilniaus apskritis Vilniaus apskritis
Savivaldybė Švenčionių rajono savivaldybė Švenčionių rajono savivaldybė
Gyventojų (2023) 4 735
Plotas 11,03 km²
Tankumas (2023) 429 žm./km²
Pašto kodas LT-18017
Vikiteka Pabradė
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Pabradė̃
Kilmininkas: Pabradė̃s
Naudininkas: Pãbradei
Galininkas: Pãbradę
Įnagininkas: Pãbrade
Vietininkas: Pabradėjè

lenk. Podbrodzie, rus. Подбродзе, Подбржезъ[2][3]

Pabradė – miestas Švenčionių rajono savivaldybėje, 38 km į pietvakarius nuo Švenčionių, prie Žeimenos ir Dubingos santakos. Pabradės seniūnijos centras. Stovi Pabradės Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (buvusi Šv. Juozapato bažnyčia, įrengta 1927 m.), Pabradės Švč. Mergelės Marijos Šeimų karalienės bažnyčia (pašventinta 2007 m.), Pabradės sentikių cerkvė, veikia 2 gimnazijos („Ryto“ ir „Žeimenos“), Pabradės meno mokykla, biblioteka, paštas, vaikų globos namai, Užsieniečių registracijos centras.

Pabradės geležinkelio stotis
Akmuo su Pabradės herbu ir datomis

Pabradė įsikūrusi abipus Žeimenos, toje vietoje, kur ši prasiveržia skersai priemolingos pakilumos, o iš dešinės į ją įteka Dubinga. Netoli miesto plyti smėlingos Žeimenos lygumos. Žeimena čia srauni, rėvinga, yra brastų. Spėjama, jog nuo žodžio bradas („brasta“) atsiradęs ir vietovės pavadinimas, pridedant priešdėlį pa-. Pro Pabradę ėjo keliai VilniusŠvenčionysDaugpilis ir VilniusInturkėMolėtai, ir kol nebuvo tilto, per Žeimeną buvo keliamasi brasta.[4] Prie brastos buvo ir smuklė, kuri galėjo duoti pradžią visai gyvenvietei.

Miestas įsikūręs judrioje vietoje prie Vilniaus–Turmanto geležinkelio, yra Pabradės geležinkelio stotis. Per miestą eina krašto keliai  102  VilniusŠvenčionysZarasai  ir  173  MolėtaiPabradė . Į šiaurę nuo miesto prasideda smėlingas Pabradės miškų masyvas, netoliese veikia Pabradės poligonas. Vietos miškingos, tinkamos poilsiui. Nuo Pabradės prasideda puikus vienos dienos maršrutas baidarėmis iki Santakos. Pro miestą teka Žeimena.

Miestelio vaizdas Pirmojo pasaulinio karo metais

Vietovė rašytiniuose šaltiniuose minima nuo XV a. 2-osios pusės. Tada ji su nedideliu dvaru priklausė Nosilovskiams, vėliau Radviloms, Tyzenhauzams, Masalskiams, dar vėliau – Tiškevičiams. Ilgą laiką gyvenvietė priklausė dvarui. Manoma kad žemės, kur įsikūręs Pabradės miestas, priklausė Nalšiai, nalšėnams, kuri rašytiniuose šaltiniuose minima tarp 1229 ir 1298 m.

Iki XIX a. vidurio (kol buvo nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis ir Pabradė tapo miestu) gyvenvietė buvo menka. Iš lėto augo prie VilniausDaugpilio pašto kelio. Netoli miesto centro išliko buvusios smuklės (XVIII a.) pastatas. Senais laikais čia buvusi pašto arklių pakaitos stotis, užvažiuojamasis kiemas. XIX a. 2-ojoje pusėje įkūrus geležinkelio stotį, pradėjo augti miestelis. Dešiniajame Žeimenos krante buvusi dalis priklausė Vilniaus apskričiai, kairiajame – Švenčionių apskričiai.[5] Dauguma gyventojų vertėsi miško ruošos ir plukdymo darbais. Buvo čia nedidelių įmonių: spirito varykla, elektrinė. 1916 m. Vokietijos kariuomenė nutiesė geležinkelio atšaką Pabradė–Lentupis.

1940 m. įkurta biblioteka. 1940 m. pradžioje Lietuvos vyriausybės sprendimu Pabradėje buvo įkurta priverčiamojo darbo stovykla, kurioje buvo kalinami komunistai. Tų pačių metų vasaros pabaigoje stovykla komunistinės valdžios uždaryta.[6] II pasaulinio karo metu čia kalėjo nacizmo priešininkai, vyko masinės žydų žudynės.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu 2-ojoje vidurinėje mokykloje įkurtas kraštotyros muziejus. 2003 m. įkurta sentikių parapija. 2006 m. patvirtintas Pabradės herbas.

Pabradės reginys
Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. ? Vilniaus apskritis (Žeimenos dešinysis krantas)
Švenčionių apskritis (Žeimenos kairysis krantas)
19151918 m. ? Pabradės apskrities centras
19291939 m. Pabradės valsčiaus centras Švenčionių apskritis
19391941 m. Švenčionėlių apskritis
19411946 m. Švenčionių apskritis
19461950 m. apskrities pavaldumo miestas,
Pabradės valsčiaus centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Pabradės rajono centras Vilniaus sritis
19531959 m.
19591995 m. rajoninio pavaldumo miestas,
Pabradės apylinkės centras
Švenčionių rajonas
19952013 m. Pabradės miesto seniūnija,
Pabradės seniūnijos centras
Švenčionių rajono savivaldybė Vilniaus apskritis
2013 Pabradės seniūnijos centras
Žeimenos“ gimnazija
Globos namai
Meno mokykla
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.
1868 m.*[3] 1898 m.*[2] 1931 m.[7] 1939 m. 1959 m.sur.[8] 1967 m.[9] 1970 m.sur.[8] 1976 m.[10][11] 1979 m.sur.[12]
330 400 2 569 2 869 4 489 5 200 5 790 6 700 6 655
1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] 2017 m. 2020 m. 2021 m.sur.[16] - - -
7 360 6 525 5 994 5 528 5 337 4 918 - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2021 m. gyveno 5 286 žmonės:[17]

2011 m. gyveno 5 994 žmonės:[18]

2001 m. gyveno 6 525 žmonės:[19]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Подбржезъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24 (47) : Повелительное наклонение — Полярные координаты. С.-Петербургъ, 1898., 50 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 138 psl.
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 151
  5. Podbrodzie (4). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 364 psl. (lenk.)
  6. Koncentracijos stovyklos Lietuvoje
  7. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
  8. 8,0 8,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. PabradėMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 727 psl.
  10. PabradėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 395 psl.
  11. Algirdas Baliulis ir kt. Pabradė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 257
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  16. https://osp.stat.gov.lt/en/gyventoju-ir-bustu-surasymai1
  17. [1]
  18. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  19. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
  • Varniai, Dimitravas, Pabradė: koncentracijos ir priverčiamojo darbo stovyklos Lietuvoje 1927–1940 m. (sud. Modestas Kuodys). – V.: Versus aureus, 2007. – 208 p. – ISBN 978-9955-34-010-2