Veisiejai
| Veisiejai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||
 | ||||||||||||||||
  Veisiejai | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
| Valstybė: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Alytaus apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Lazdijų rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Gyventojų: | 1 217 | |||||||||||||||
| Plotas: | 5,04 km² | |||||||||||||||
| Tankumas: | 241 žm./km² | |||||||||||||||
| Altitudė: | 119 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-67043 | |||||||||||||||
 Vikiteka: |
VeisiejaiVikiteka | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Veisiejai – miestas Lazdijų rajone, 19 km į pietryčius nuo Lazdijų. Veisiejų miesto seniūnija ir apylinkių seniūnijos centras, regioninio parko direkcija. Urbanistikos paminklas (savitas gatvių tinklas ir erdvinė kompozicija, miesto parkas).
Mieste stovi Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1817 m.), išlikęs Veisiejų dvaras su parku, yra Veisiejų gimnazija, lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas, miškų urėdija, krašto muziejus. Paminklai kompozitoriui J. Neimontui, esperanto kalbos kūrėjui L. Zamenhofui (nuo 1998 m. rudens). Miesto pakraštyje, jau Kailinių kaime, yra pensionatas ir Veisiejų technologijos ir verslo mokykla, Kalveliuose – Veisiejų miškų urėdija.
Turinys
Gamta ir geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestas driekiasi iš šiaurės į pietus, jo ilgis 8,5 km, plotis 1,2 km. Tai vienas iš nedaugelio miestų, įsikūrusių ežero pusiasalyje. Vakarinį miesto pakraštį juosia parkas, pasodintas prie Ančios ežero XVIII amžiuje. Apylinkėse gausu ežerų. Didžiausias jų – Ančia, skirianti miestą į dvi dalis, vakarinė įsikūrusi pusiasalyje. Ežere yra vienintelis Lietuvoje fontanas su šviesos instaliacijomis (nuo 2008 m.), per ežerą teka Baltoji Ančia. Rytuose link Leipalingio telkšo Snaigynas, šiaurėje – Vernijis, pietvakariuose – Veisiejis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Veisiejai minimi nuo 1501 m., nors šiose vietose Ordino kronikos dar 1253 m. mini sritį Weyze (Veise), buvusią sūduvių (jotvingių) žemėje. XIV a. įkurtas karališkasis dvaras, 1501 m. minimas Veisiejų dvaras, kurį Ldk Aleksandras perdavė valdyti savo vėliavininkui J. Glinskiui.
XVI a. 1-ojoje pusėje minimas miestelis. 1525 m. Slucko kunigaikštis Jurgis Olelkaitis miesteliui išrūpino turgaus privilegiją, apie 1526 m. pastatydino pirmąją Veisiejų bažnyčią. XVII a. Veisiejai atiteko Masalskiams. XVIII a. pabaigoje Lietuvos etmonas M. Masalskis pastatydino dvaro rūmus.
1956 m. gruodžio 28 d. gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė žemės ūkio statybos organizacija, profesinė technikos mokykla, Vilniaus „Vilijos“ trikotažo fabriko cechas, nealkoholinių gėrimų cechas.
2000 m. patvirtintas Veisiejų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XIX a. – XX a. pradžia | Veisiejų valsčiaus centras | ? | |
| 1920–1941Veisiejai. Biblioteka ir muziejus.JPG m. | Seinų apskritis | ||
| 1941–1950 m. | Lazdijų apskritis | ||
| 1950–1953 m. | Veisiejų apylinkės centras | Veisiejų rajono centras | Kauno sritis |
| 1953–1956 m. | |||
| 1956–1959 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Veisiejų apylinkės centras | ||
| 1959–1995 m. | Lazdijų rajonas | ||
| 1995– | Veisiejų miesto seniūnija ir Veisiejų seniūnijos centras | Lazdijų rajono savivaldybė | Alytaus apskritis |
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miesto pavadinimas kilo nuo Veisiejo ežero, esančio už 6 km į pietvakarius nuo Veisiejų. XX a. tarpukariu vartotas pavadinimas Veisėjai.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1810 m. | 1872 m. | 1897 m.sur.[2][3] | 1923 m.sur.[2][3] | 1959 m.sur.[2][3] | 1970 m.sur.[4] | 1976 m.[2][3] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 508 | 737 | 1 540 | 1 295 | 1 513 | 1 450 | 1 600 | ||
| 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | - | - | - | ||
| 1 687 | 2 079 | 1 762 | 1 430 | - | - | - | ||
| ||||||||
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
2011 m. gyveno 1 430 žmonės:[5]
|
2001 m. gyveno 1 762 žmonės:[6]
|
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Veisiejuose 1885 m. vasario-gegužės mėnesiais gyveno gydytojas Liudvikas Zamenhofas (1859–1917), sukūręs esperanto kalbą. Namas, kuriame jis gyveno, sudegė per 1925 m. gaisrą.
Veisiejuose ilgus metus dirbo ir jų kapinėse palaidotas kompozitorius Juozas Neimontas (1875–1963).
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- FK Dainava Veisiejai (futbolas)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Wiejsieje Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XIII, psl. 302 (lenk.)
- Veisiejai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 504 psl.
- Veisiejų tinklalapis
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Veisiejai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 127 psl.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Veisiejai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 473 psl.
- ↑ Veisiejai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 703 psl.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys
Aštrioji Kirsna | Avižieniai | Kapčiamiestis | Krosna | Kučiūnai | Lazdijai | Noragėliai | Rudamina | Seirijai | Šeštokai | Šventežeris | Teizai | Veisiejai
