Veisiejai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Veisiejai
   LIT Wiejsieje COA.gif   
Lithuania Veisiejai St. George church.jpg

Veisiejai
54°6′0″N 23°41′40″E / 54.10000°N 23.69444°E / 54.10000; 23.69444 (Veisiejai)Koordinatės: 54°6′0″N 23°41′40″E / 54.10000°N 23.69444°E / 54.10000; 23.69444 (Veisiejai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Alytaus apskritis Alytaus apskritis
Savivaldybė: Lazdijų rajono savivaldybė
Gyventojų (2017): 1 265
Plotas: 5,04 km²
Tankumas (2017): 251 žm./km²
Altitudė: 119 m
Pašto kodas: LT-67043
Commons-logo.svg Vikiteka: VeisiejaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)
Vardininkas: Veisiejaĩ
Kilmininkas: Veisiejų̃
Naudininkas: Veisiejáms
Galininkas: Veisíejus
Įnagininkas: Veisiejaĩs
Vietininkas: Veisiejuosè

lenk. Wiejsieje[1]

Veisiejai – miestas Lazdijų rajone, 19 km į pietryčius nuo Lazdijų. Veisiejų miesto seniūnija ir apylinkių seniūnijos centras, regioninio parko direkcija. Urbanistikos paminklas (savitas gatvių tinklas ir erdvinė kompozicija, miesto parkas).

Mieste stovi Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1817 m.), išlikęs Veisiejų dvaras su parku, yra Veisiejų gimnazija, lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas, miškų urėdija, krašto muziejus. Paminklai kompozitoriui J. Neimontui, esperanto kalbos kūrėjui L. Zamenhofui (nuo 1998 m. rudens). Miesto pakraštyje, jau Kailinių kaime, yra pensionatas ir Veisiejų technologijos ir verslo mokykla, Kalveliuose – Veisiejų miškų urėdija.

Gamta ir geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ančios ežeras ir Veisiejų panorama

Miestas driekiasi iš šiaurės į pietus, jo ilgis 8,5 km, plotis 1,2 km. Tai vienas iš nedaugelio miestų, įsikūrusių ežero pusiasalyje. Vakarinį miesto pakraštį juosia parkas, pasodintas prie Ančios ežero XVIII amžiuje. Apylinkėse gausu ežerų. Didžiausias jų – Ančia, skirianti miestą į dvi dalis, vakarinė įsikūrusi pusiasalyje. Ežere yra vienintelis Lietuvoje fontanas su šviesos instaliacijomis (nuo 2008 m.), per ežerą teka Baltoji Ančia. Rytuose link Leipalingio telkšo Snaigynas, šiaurėje – Vernijis, pietvakariuose – Veisiejis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veisiejai minimi nuo 1501 m., nors šiose vietose Ordino kronikos dar 1253 m. mini sritį Weyze (Veise), buvusią sūduvių (jotvingių) žemėje. XIV a. įkurtas karališkasis dvaras, 1501 m. minimas Veisiejų dvaras, kurį Ldk Aleksandras perdavė valdyti savo vėliavininkui J. Glinskiui.

XVI a. 1-ojoje pusėje minimas miestelis. 1525 m. Slucko kunigaikštis Jurgis Olelkaitis miesteliui išrūpino turgaus privilegiją, apie 1526 m. pastatydino pirmąją Veisiejų bažnyčią. XVII a. Veisiejai atiteko Masalskiams. XVIII a. pabaigoje Lietuvos etmonas M. Masalskis pastatydino dvaro rūmus.

1956 m. gruodžio 28 d. gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė žemės ūkio statybos organizacija, profesinė technikos mokykla, Vilniaus „Vilijos“ trikotažo fabriko cechas, nealkoholinių gėrimų cechas.

2000 m. patvirtintas Veisiejų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – XX a. pradžia Veisiejų valsčiaus centras  ?
19201941Veisiejai. Biblioteka ir muziejus.JPG m. Seinų apskritis
19411950 m. Lazdijų apskritis
19501953 m. Veisiejų apylinkės centras Veisiejų rajono centras Kauno sritis
19531956 m.
19561959 m. rajoninio pavaldumo miestas, Veisiejų apylinkės centras
19591995 m. Lazdijų rajonas
1995 Veisiejų miesto seniūnija ir Veisiejų seniūnijos centras Lazdijų rajono savivaldybė Alytaus apskritis


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto pavadinimas kilo nuo Veisiejo ežero, esančio 6 km į pietvakarius nuo Veisiejų. XX a. tarpukariu vartotas pavadinimas Veisėjai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biblioteka, muziejus
P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2011 m.
1970 m.sur.[2] 1976 m.[3][4] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
1 450 1 600 1 687 2 079 1 762 1 430


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 1 430 žmonės:[5]

  • Lietuviai – 98,67% (1411);
  • Kiti – 1,32% (19).

2001 m. gyveno 1 762 žmonės:[6]

  • Lietuviai – 98,75% (1740);
  • Kiti – 1,24% (22).

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veisiejuose 1885 m. vasario-gegužės mėnesiais gyveno gydytojas Liudvikas Zamenhofas (1859–1917), sukūręs esperanto kalbą. Namas, kuriame jis gyveno, sudegė per 1925 m. gaisrą.

Veisiejuose ilgus metus dirbo ir jų kapinėse palaidotas kompozitorius Juozas Neimontas (1875–1963).

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
  2. Veisiejai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 703 psl.
  3. Veisiejai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 127 psl.
  4. Veisiejai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 473 psl.
  5. 2011 m. surašymo duomenys
  6. 2001 m. surašymo duomenys