Daugai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Daugai
   Coat of arms of Daugai.svg      Flag of Daugai.png   
Daugai, Lithuania - panoramio (45).jpg
Daugų reginys
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Savivaldybė Alytaus rajono savivaldybė Alytaus rajono savivaldybė
Gyventojų (2022) 982
Plotas 1,61 km²
Tankumas (2022) 610 žm./km²
Pašto kodas LT-64009
Commons-logo.svg Vikiteka Daugai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Daũgai
Kilmininkas: Daũgų
Naudininkas: Daũgams
Galininkas: Daugùs
Įnagininkas: Daũgais
Vietininkas: Daũguose

rus. Дауги,[1] vok. Daugen

Daugai – miestas Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, 22 km į rytus nuo Alytaus ir tiek pat į šiaurės vakarus nuo Varėnos, 1 km į pietus nuo plento  128  Naujieji ValkininkaiDaugaiAlytus . Seniūnijos centras, didžioji dalis miesto yra Daugų I seniūnaitijoje, mažoji dalis – Daugų II seniūnaitijoje. Urbanistikos paminklas. Miesto planas linijinis, su ryškiais stačiakampio plano elementais. Centrinė dalis, suformuota apie 1560 m., išplėsta 1928 m. stačiakampio plano su stačiakampe aikšte, suformuota XVI a. antroje pusėje) ir trapecine aikšte, suformuota XX a. pirmoje pusėje. Namai daugiausia vienaukščiai (XX a. pirmos pusės).

Stovi Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia (romantizmo laikotarpio su modifikuotos gotikos elementais, pastatyta 1862 m.),[2] senoji mūrinė Daugų sinagoga (1955 m. paversta kultūros namais). Yra biblioteka, paštas, kultūros centras, poliklinika, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, vaistinė. Stūkso Daugų piliakalnis. Senojoje miesto dalyje stūkso Šventapetrio kalnas – medžiais apaugęs, kadaise buvęs piliakalnis, ant kurio pastatyta pirmoji Daugų bažnyčia (dabar ją mena medinis kryžius). Daugų kapinėse, prieš centrinis vartus – lietuvių partizanų kapas (1990 m. perkelti pokariu žuvusių partizanų palaikai, taip pat 1920 m. žuvusiems savanoriams) ir paminklas – ąžuolinis kryžius (1992 m.). Išlikusios senosios žydų kapinės (1,8 ha netaisyklingo ovalo ploto, veikė iki II pasaulinio karo).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas įsikūręs Daugų moreniniame masyve (Dzūkų aukštuma). Iš trijų pusių miestą supa ežerai Didžiulis ir Padaugėlaitis, apylinkėse gausu mažesnių ežerų. Stūkso Salos kalnas. Greta miesto įsikūręs Daugų kaimas. Į pietryčius nuo miesto stūkso Daugų akmuo.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kunigaikščio Daugio skulptūra prie įvažiavimo į miestą

Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose 1384 m. minimi Dowge. Manoma, kad tai asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo Daugas daugiskaitos, nors ši pavardė šiais laikais išnykusi. Įprasta miesto vardą kildinti nuo kunigaikščio Daugio vardo – jis net vaizduojamas miesto herbe. Kita vertus, Druskininkų, Leipalingio ir Rakainių apylinkėse (pietinėje Lietuvoje) pasitaiko pavardė Daugevičius, galbūt Daugo suslavinta forma.[3]

Liaudies etimologija mena padavimą. Jau Mindaugo laikais čia buvę daug sodybų. Aplinkui augo daug girių, kuriose knibždėjo daug žvėrių ir paukščių. Palaukėse driekėsi derlingos žemės. O pačiame šių šimtamečių girių viduryje tyvuliavo ežeras, nepaprastai gilus ir žuvingas. Gyventojams čia buvęs tikras rojus: laukuose gerai derėjo javai, žvėrių miškuose užteko kailiams ir drabužiams, užteko medaus ir žuvies. Vėliau miestelis įkurtas ir pavadintas nuo žodžio daug – Daugais.

Kita legenda byloja, kad trys Daugio galiūnai sūnūs nuskendę Didžiulio ežere. Jie plėšydavę tinklus ir gąsdindavę žvejus. Pastarieji išlikdavę sveiki ir gyvi tik tuo atveju, jeigu kuris nors spėdavęs sušukti: „Vardan Dievo Tėvo, piktieji Daugai, atstokit!“.[4]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į šiaurę nuo Daugų, Didžiulio ežero šiaurinės atšakos kyšulyje yra I tūkstantmečio – XIV a. Daugų piliakalnis.[5] Patys Daugai minimi nuo XIII a. – XIV a. (pirmą kartą Kryžiuočių kronikų aprašymuose 1384 m.)[6], pro juos į Trakus ir Vilnių žygiuodavo kryžiuočiai.

Gyvenamieji namai Dauguose

XIV a. – XV a. Daugai buvo įtvirtintas Lietuvos kunigaikščių medžioklės dvaras. Manoma, kad Vytauto laikais (13921430 m.) buvo pastatyta pirmoji Daugų bažnyčia. 1457 m. (gal ir nuo 1422 m.) valsčiaus centras. 1503 m. Ldk Aleksandro privilegijoje jau vadinami miestu. Manoma, kad 1639 m. Dauguose lankėsi karalius Vladislovas IV su žmona Liudvika. XVIII a. pradžioje po karų, bado ir maro visai neliko gyventojų, miestas prarado buvusią svarbą. Todėl 1742 m. gavo turgaus privilegiją. Magdeburgo teisės ir Daugų herbas suteikti 1792 m. balandžio 26 d. Tuomet jau veikė mokykla.

Gyventojai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime. 1863 m. prie Daugų įvyko sukilėlių kautynės su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 1906 m. ir 1925 m. Daugai degė. 1919 m. ties Daugais vyko Lietuvos kariuomenės kovos su Tarybų Rusijos kariuomene.

1941 m., 1945 m. ir 1949 m. iš Daugų ištremta 10 gyventojų. Nuo 1945 m. pradžios valsčiuje veikė didelis Lietuvos partizanų dalinys, vėliau sudaręs Dainavos apygardos Geležinio Vilko rinktinės branduolį, 19491952 m. – Kazimieraičio rinktinė, iki 1949 m. Kalesninkų miške, buvo Pietų Lietuvos srities partizanų štabas.

Ankstyvuoju sovietmečiu buvo rajono centras. 1956 m. gruodžio 28 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Buvo tarybinio ūkio-technikumo centrinė gyvenvietė. Veikė meno mokykla (nuo 1980 m.), taikomojo sporto mokykla, irklavimo bazė.

1998 m. atkurtas Daugų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1422?–1566 m. Daugų valsčiaus centras
18971915 m. Trakų apskritis
19191950 m. Alytaus apskritis
19501953 m. Daugų apylinkės centras Daugų rajono centras Vilniaus sritis
19531956 m.
19561959 m. rajoninio pavaldumo miestas, Daugų apylinkės centras
19591995 m. Alytaus rajonas
1995 Daugų seniūnijos centras Alytaus rajono savivaldybė Alytaus apskritis


Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kryžius Dauguose

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguose yra lentpjūvės, medžio apdirbimo įmonės, malūnas.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1662 m. Dauguose buvo 59 sodybos, 217 gyventojų, 1738 m. – 32 šeimos. XIX a. pabaigoje Dauguose gyveno 1288 žmonės, iš jų 511 – žydų tautybės. Iki 1905 m. gyventojų dar padaugėjo iki 1630.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.
1833 m. 1865 m.*[1] 1880 m. 1897 m.sur. 1905 m.[7] 1923 m.sur.[8] 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10]
368 534 833 1 288 1 630 1 153 1 287 1 384
1974 m.[11] 1979 m.sur.[12] 1976 m.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16] 2020 m. 2021 m.sur.
1 900 2 054 2 000 2 790 1 458 1 120 928 1 016
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 1 170 žmonės:[17]

2001 m. gyveno 1 458 žmonės:[18]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 15 psl. (Wikisource.org)
  2. Algimantas MiškinisDaugai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 515 psl.
  3. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 45
  4. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 164
  5. Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 227 (Nr. 13)
  6. „Alytaus rajono savivaldybės administracija - Daugų seniūnija“. arsa.lt. Suarchyvuota iš originalo 2015-03-30. Nuoroda tikrinta 2016-04-27. 
  7. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. DaugaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 369 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. DaugaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 585 psl.
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. Vincas Brazauskas, Algimantas Miškinis ir kt. Daugai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 393
  14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  17. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2009-06-01 iš Wayback Machine projekto.
  18. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]