Simnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Simnas
      
Simno centras
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Alytaus apskritis Alytaus apskritis
Savivaldybė Alytaus rajono savivaldybė Alytaus rajono savivaldybė
Gyventojų (2023) 1 192
Plotas 2,08 km²
Tankumas (2023) 573 žm./km²
Pašto kodas LT-64037
Vikiteka Simnas
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Sim̃nas
Kilmininkas: Sim̃no
Naudininkas: Sim̃nui
Galininkas: Sim̃ną
Įnagininkas: Simnù
Vietininkas: Simnè

rus. Симно[2]

Simnas – miestas Alytaus rajono savivaldybėje, 24 km į vakarus nuo Alytaus, šalia kelio  131  AlytusSimnasKalvarija . Seniūnijos centras, dvi seniūnaitijos (Simno I ir Simno II). Urbanistikos paminklas. Stovi Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1520 m., seniausia Sūduvoje), yra Simno gimnazija, Simno žemės ūkio mokykla, biblioteka, vaikų darželis, slaugos ligoninė, vaistinė, poliklinika, kultūros namai, parduotuvės, paštas. UAB „Alytaus melioracija“, AB „Dainava“ filialas, gyventojai verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, gyventojų aptarnavimu, žuvivaisa, melioracija, statyba, siuvimu. Mieste veikia Simno specialioji mokykla.

Simno ežeras

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tačiau gali būti, kad jis yra vandenvardinis vietovardis – nuo Simno ežero,[3] telkšančio į šiaurę nuo miesto, nors yra sunku paaiškinti tokį ežero pavadinimą.[4] Tarus, kad miesto pavadinimas – asmenvardinis vietovardis, tektų imtis prielaidos, kad jis galbūt kilęs nuo krikščioniško vardo Simonas (Simas).

Liaudies etimologija pasakoja legendą, kad labai seniai gyveno du gerieji milžinai – Simas ir Sinas. Susiėjo jie draugėn ir nutarė pasirinktam miesteliui pastatyti labai gražią bažnyčią, tačiau apsidairę aplinkui nerado tinkamo kalnelio. Tada vienas puolė nešti žemių iš rytų, kitas – iš vakarų. Supylė jie kalnelį, o daubose, iš kur žemes sėmė, dabar tyvuoliuoja Simno ir Giluičio ežerai. Baigę darbus, milžinai vienas kitą pavaišino taboka, paspaudė rankas, po saują brangenybių pažėrė į ežerus ir išsiskirstė kas sau – vienas medžioti, kitas žvejoti. Gyventojai, atsidėkodami milžinams, jų vardus sujungė į vieną – Simnas. Taip ir pavadino vietovę, kur jie ant kalnelio pastatė bažnyčią.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas įsikūręs prie Simno (šiaurėje) ir Giluičio (vakaruose) ežerų, pietuose telkšo Spernios tvenkiniai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paminklas žuvusiems už sovietų valdžią

Gyvenvietė minima nuo 1382 m. Dabartinėje Simno vietoje pirmieji gyventojai pradėjo kurtis XV a. pradžioje, po Žalgirio mūšio. Nuo 1494 m. minimas Lietuvos didžiojo kunigaikščio medžioklės Simno dvaras, įėjęs į valstybinių dvarų kompleksą – Alytaus ekonomiją. Tai pirmasis Simno paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. XVI a. pradžioje ėmė augti miestelis, jame formavosi radialinė gatvių struktūra su netaisyklingos formos aikšte centre.

1520 m. Simno dvaro valdytojas Jonas Zabžezinskis pradėjo statydinti gynybinių elementų turinčią Simno bažnyčią. Statybos ir gausių rekonstrukcijų darbai truko kelis šimtmečius, tačiau ankstyvojo renesanso bruožai išliko. Vertinga bažnyčios interjeras, šoniniame altoriuje esantis Dievo Motinos paveikslas laikomas stebuklingu. Tai seniausias Sūduvoje architektūros paminklas.

1625 m. Lietuvos vicekancleris ir Simno seniūnas Povilas Sapiega ėmė rūpintis miestelio savivalda ir 1626 m. sausio 2 d. valdovas Zigmantas Vaza suteikė miesto teises, antspaudą ir herbą. 1776 m. savivaldos neteko, bet 1792 m. birželio 15 d. Stanislovas Augustas išdavė privilegiją, kuria sugrąžino prarastas miesto teises, tačiau per politinę suirutę miestas jas vėl prarado.

XVIII a. prie bažnyčios vikariato veikė parapinė mokykla. XIX a. Simnas – Kalvarijos apskrities miestelis, valsčiaus centras.[5] Amžiaus viduryje Simne įsteigtas paštas ir vaistinė. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Simnas garsėjo prekymečiais. XX a. tarpukariu Simnas – valsčiaus centras su keliomis įmonėmis, malūnais, vilnų karšyklomis. 1937 m. įkurta biblioteka. XX a. šalia miesto buvo maža Simno geležinkelio stotelė, už kelių kilometrų į rytus – didesnė Simno geležinkelio stotis, kuri ilgainiui pervadinta Mergalaukio geležinkelio stotimi.

1941 m. birželio 22 d. rytą Simne bombarduotos 553 šaulių pulko kareivinės, vėliau – Simno centras. 1941 m. rugpjūčio 12 d. Kalesnykų miške sušaudyta ~700 miestelio gyventojų. Pokario metais apylinkėse veikė Dainavos apygardos, Dzūkų partizanų rinktinės partizanai.

1956 m. gruodžio 28 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu buvo „Garbės ženklo“ ordino Simno tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, prie kelio link Krosnos veikė melioratorių miestelis, Alytaus „Dainavos“ siuvimo fabriko cechas.

1999 m. patvirtintas dabartinis Simno herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Simno valsčiaus centras ?
18671915 m. Kalvarijos apskritis
19191950 m. Alytaus apskritis
19501953 m. Simno apylinkės centras,
Simno II apylinkės centras
Simno rajono centras Kauno sritis
19531954 m.
19541956 m. Simno apylinkės centras
19561959 m. rajoninio pavaldumo miestas
19591963 m. Alytaus rajonas
19631995 m. rajoninio pavaldumo miestas,
Simno apylinkės centras
1995 Simno seniūnijos centras Alytaus rajono savivaldybė Alytaus apskritis

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2021 m.
1888 m.[6] 1900 m.*[2] 1923 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8] 1976 m.[9][10] 1979 m.sur.[11] 1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2011 m.sur.[14]
1 870 1 642 1 519 1 716 1 800 1 625 2 313 1 980 1 514
2020 m. 2021 m.sur. - - - - - - -
1 199 1 247 - - - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 1 514 žmonės:[15]

  • Lietuviai – 98,48% (1491);
  • Kiti – 1,51% (23).

2001 m. gyveno 1 980 žmonės:[16]

  • Lietuviai – 98,48% (1950);
  • Kiti – 1,51% (30).

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Симно. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 29А (58) : Семь озер — Симфония. С.-Петербургъ, 1900., 931 psl. (rus.)
  3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 189–193
  5. Simno. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 614 psl. (lenk.)
  6. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. SimnasMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 198 psl.
  9. SimnasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 165 psl.
  10. Simnas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 670
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  15. 2011 m. surašymo duomenys
  16. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]