Pandėlys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pandėlys
   Pandelys COA.gif   
Панделис - panoramio.jpg
Gatvė Pandelyje

Pandėlys
56°1′20″ š. pl. 25°13′30″ r. ilg. / 56.02222°š. pl. 25.22500°r. ilg. / 56.02222; 25.22500 (Pandėlys)Koordinatės: 56°1′20″ š. pl. 25°13′30″ r. ilg. / 56.02222°š. pl. 25.22500°r. ilg. / 56.02222; 25.22500 (Pandėlys)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Panevėžio apskritis Panevėžio apskritis
Savivaldybė: Rokiškio rajono savivaldybė Rokiškio rajono savivaldybė
Įkūrimo data: 1591 m.
Gyventojų (2018): 738
Altitudė: 105 m
Pašto kodas: LT-42369
Commons-logo.svg Vikiteka: PandėlysVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė)
Vardininkas: Pandėlỹs
Kilmininkas: Pándėlio
Naudininkas: Pándėliui
Galininkas: Pándėlį
Įnagininkas: Pándėliu
Vietininkas: Pandėlyjè

Pandėlys – miestas Rokiškio rajone, 26 km į vakarus nuo Rokiškio. Seniūnijos centras, Pandėlio seniūnaitija. Įsikūręs Apaščios aukštupyje.

Stovi Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (nuo 1801 m.), yra Pandėlio gimnazija, ligoninė (nuo 1944 m.), ambulatorija, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas, lopšelis‑darželis, meninio lavinimo centras, kultūros namai, bendruomenės salė. Veikia metalo apdirbimo bendrovė „Pandmeta“, veikia žemės ūkio bendrovė „Gerkoniai“.

Pro miestą eina plentas  123  BiržaiPandėlysRokiškis , atsišakoja kelias  192  SkapiškisPandėlys , taip pat vieškeliai į Suvainiškį, Kazliškį.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1591 m. pirmą kartą minimas Pandėlio miestelis. Per 1655–1660 m. Šiaurės karą Pandėlys 1655 m. nukentėjo nuo švedų antpuolio. XVIII–XIX a. turėjo prekybos namus, buvo daug krautuvių. 1777 m. įsteigta parapinė mokykla. 1781 m. leista rengti turgus ir laikyti smukles. 1814 ir 1915 m. Pandėlys nukentėjo nuo gaisrų. Per 1831 m. sukilimą prie miestelio įvyko sukilėlių ir Rusijos kariuomenės kautynės. 1842 m. įkurta spirito varykla. Per 1863–1864 m. sukilimą kai kurie gyventojai prisidėjo prie pražygiuojančios Zigmanto Sierakausko sukilėlių rinktinės. 1868 m. Pandėlyje buvo 75 mediniai namai, 15 parduotuvių, 6 smuklės, kas savaitę vykdavo turgus. Per 1905 revoliuciją prašymą‑reikalavimą carui Nikolajui II pasirašė apie 900 asmenų.

Pasakojama, kad metų pabaigoje miestelyje būdavo jaunimo sueituvės – nuotakų žvalgytuvės. Merginos gražiai pasipuošusios vaikščiodavo pulkeliais po turgaus aikštę, o vaikinai jas mandagiai kalbindavo. Savo ruožtu piršliai visaip stengdavo suvesti poras.

Nuo XIX a. antros pusės Pandėlys buvo valsčiaus centras. 1909 m. atidarytas pašto skyrius. 1916 m. pro miestelį nutiestas siaurasis geležinkelis Skapiškis–Suvainiškis (išardytas 1960 m.). Tarpukary Pandėlyje veikė durpių gavybos įmonė, pieninė, plytinė, 2 malūnai, lentpjūvė, vilnų verpykla ir milo vėlykla, žemės ūkio kooperatyvas „Dirva“, Ūkininkų sąjungos skyrius, jaunųjų ūkininkų ratelis, Šaulių sąjungos būrys, rinkosi dideli turgūs. Žydai laikė kelias parduotuves, buvo 2 sinagogos. Per karą, 1944 m. miestelio centras buvo sugriautas.

Pokario metais Pandėlio gimnazijoje veikė moksleivių nelegalios organizacijos – „Vytis“ (palaikė ryšius su partizanais, 1953 m. TSRS saugumo sunaikinta) ir „Laisvę Lietuvai“ (1955–1958 m. veikė savarankiškai).[3] 1950–1962 m. buvo Pandėlio rajono centras. 1956 m. gruodžio 28 d. Pandėlys gavo miesto teises. LTSR laikmečiu buvo Gerkonių ir „Pušyno“ kolūkių centrinė gyvenvietė, veikė Utenos M. Melnikaitės trikotažo ir galanterijos gamybinio susivienijimo filialas, Rokiškio sūrių gamyklos cechas.

1997 m. rugsėjo 18 d. Prezidento dekretu patvirtintas Pandėlio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Pandėlio valsčiaus centras Novoaleksandrovsko apskritis
19191950 m. Rokiškio apskritis
1950–1953 m. Pandėlio apylinkės centras Pandėlio rajono centras Šiaulių sritis
1953–1956 m.
1956–1962 m. rajoninio pavaldumo miestas, Pandėlio apylinkės centras
1962–1995 m. Rokiškio rajonas
nuo 1995 m. Pandėlio seniūnijos centras Rokiškio rajono savivaldybė Panevėžio apskritis


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstesnis pavadinimas buvo slaviškos kilmės – Panedėlys (panedėlis – „pirmadienis“). Spėjama, kad toks vardas kilęs nuo turgaus dienos (Pandėlio turgūs vykdavo pirmadieniais), panašiai kaip Seredžius (trečiadienio turgūs) ir Subačius (šeštadienio turgūs).

Pagal kitą versiją manoma, kad Pandėlio vardas yra kilęs pono Pandzevičiaus pavardės, gyvenusio Zasinyčios dvare, kuriam priklausė Puodžialaukės, Pandėlio ir Paliepio dvarai.

Liaudyje pasakojama, kad kadaise, kai gyvenvietė buvo prie svarbaus prekybos kelio VilniusRyga, čia pirkliai keisdavosi prekėmis. Vilniaus pirkliai savo sandėlius vadinę podėliu, o Rygos – pondėliu.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1868 m.*[2] 1898 m.*[1] 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1976 m.[4][5] 1979 m.sur.
414 430 1 221 989 1 277 1 184 1 500 1 129
1989 m.sur. 2001 m.sur. 2009 m. 2011 m.sur. - - - -
1 167 1 024 934 809 - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Įvažiavimas Pandėlin
Paminklas malūnėlis

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 809 žmonės:[6]

  • Lietuviai – 95,55 % (773);
  • Rusai – 3,09 % (25);
  • Kiti – 1,36 % (11).

2001 m. gyveno 1 024 žmonės:[7]

  • Lietuviai – 95,51 % (978);
  • Rusai – 3,81 % (39);
  • Kiti – 0,68 % (7).

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pandėlio SK (krepšinis)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Понедѣле. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24А (48) : Полярные сияния — Прая. С.-Петербургъ, 1898., 527 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Понедели. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 182 psl. (rus.)
  3. Pandėlys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  4. PandėlysLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 438 psl.
  5. Pandėlys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 287 psl.
  6. 2011 m. surašymo duomenys
  7. 2001 m. surašymo duomenys

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pandėlys. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 186 psl.
  • Lietuviškos knygos kelias Pandėlio apylinkėse: 70-osioms Pandėlio bibliotekos įkūrimo metinėms / Regina Baškienė. – Rokiškis: Igorio Skripkos individuali įmonė, 2007. – 62 p.: iliustr.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]