Kulautuva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Kulautuva
Kulautuva.jpg
Pagrindinė gatvė
Kulautuva COA.gif

Kulautuva
Koordinatės 54°56′20″š. pl. 23°39′00″r. ilg. / 54.939°š. pl. 23.650°r. ilg. / 54.939; 23.650 (Kulautuva)Koordinatės: 54°56′20″š. pl. 23°39′00″r. ilg. / 54.939°š. pl. 23.650°r. ilg. / 54.939; 23.650 (Kulautuva)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija Kulautuvos seniūnija
Gyventojų skaičius 1 425 (2011 m.)
Altitudė 78 m
Commons-logo.svg Vikiteka: KulautuvaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kuláutuva
Kilmininkas: Kuláutuvos
Naudininkas: Kuláutuvai
Galininkas: Kuláutuvą
Įnagininkas: Kuláutuva
Vietininkas: Kuláutuvoje

Kulautuva – miestelis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, 2 km į pietvakarius nuo kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda , 19 km į vakarus nuo Kauno, dešiniajame Nemuno krante, pušų slėnyje. Kulautuvos seniūnija.

Veikia Kulautuvos vidurinė mokykla, Kulautuvos biblioteka (nuo 1940 m.), paštas (LT-53093), sveikatingumo ir rekreacijos takas (3 km link Tamaros kalno), Kulautuvos reabilitacijos klinika (apie 100 vietų, veikia nuo 2014 m.), miestelio bendruomenė, kaimo turizmo sodyba „Miško svetainė“. Yra rekolekcijų namai, Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninės mokykla, Jaunimo namai, girininkija, kapinės.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš šiaurės ir rytų prie miestelio prieina Kulautuvos miškas.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png BUBIAI - 3 km
VILKIJA - 10 km
RAUDONDVARIS – 10 km
KAUNAS – 21 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmąkart paminėta 1364 m. Vygando Marburgiečio kronikoje. Manoma, kad Nemuno saloje priešais Kulautuvą 1398 m. buvo pasirašyta Salyno sutartis tarp Vytauto ir kryžiuočių. XV a. minimas Kulautuvos palivarkas. XIX a. pabaigoje draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino S. Bulota.

Vasarviete tapo XX a. pradžioje. 1933 m. balandžio 21 d. oficialiai paskelbta poilsiaviete. Kurorto įkūrėju laikomas pulkininkas leitenantas Vytautas Augustauskas, kurio rūpesčiu paruoštas kurorto planas (projektavo Jonas Kova-Kovalskis), gatvės apsodintos liepomis ir baltosiomis akacijomis, iškastas tvenkinys, įsteigta mokykla. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Kulautuva tapo miesto tipo gyvenviete (kaip vasarvietė). XX a. viduryje įkurti vaikų darželis, jaunimo namai, kultūros namai, vaikų tuberkuliozės ligoninė ir sanatorija „Kregždutė“, ambulatorija. Prie Kulautuvos veikė sklandytojų mokykla.

Sovietmečiu Kulautuvoje buvo rengiamos rajono dainų šventės. 19481949 m. SSRS valdžia ištrėmė 5 Kulautuvos gyventojus. Sovietinės okupacijos metais LKBK ir kitą draudžiamąją spaudą Kulautuvoje platino Alfonsas Svarinskas, Stasė Jasiūnaitė. 19931996 m. rasti Kulautuvos lobiai. [2]

2001 m. patvirtintas Kulautuvos herbas, 2003 m. vasario 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 248 suteiktas miestelio statusas (iki tol oficialiai buvo miestas). 2005 m. pavasarį pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo panaudotas teletiltas sujungti LR Seimą ir Kulautuvos bendruomenę.

Kulautuva siekia gauti kurorto statusą, kurį turėjo iki II pasaulinio karo.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19461950 m. miesto tipo gyvenvietė Kauno apskritis
19501953 m. Vilijampolės rajonas Kauno sritis
19531955 m. ?
19551995 m. Kauno rajonas
1995 Kulautuvos seniūnija Kauno rajono savivaldybė Kauno apskritis


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Marijos paminklas A. Smetonos jubiliejui, 1934 m.
Kulautuvos kapinės
„Akacijų alėjos“ festivalis, 2009 m.

1364 m. Vygando Marburgiečio kronikoje minimas Kalanten kaimas Paštuvos žemėje. Vėliau pavadinimas įvairuoja: Galanten (1370 m.), Golanten (1372 m.) ir kt. Rytų slavų kalbose XVI a. pabaigoje pasirodo priesaga -av- (Колотово, 1578 m.). 1610 m. Vilkijos valsčiaus dokumente minima pavardė Kolotovskis, tikriausiai kilusi nuo gyvenvietės vardo. Dabartinė miestelio lytis Kulautuva aptinkama nuo 1854 m.

Bronius Kviklys teigė, kad senovėje lietuviai gyvenvietę vadino Kulautai (pavardės Kulautas daugiskaita), tačiau tokia pavardė neaptinkama jokiuose raštuose. Labiau tikėtina, kad pavadinimo šaknis buvo kal- arba kol- (slaviškai), bet ne kul-, ir yra kilusi nuo pavardės Kalanta, bet vėliau dėl slavų įtakos virto Kalantava, Kulautava ir galiausiai lietuviškesne lytimi Kulautuva.

Liaudies etimologijoje miestelio vardas siejamas su žodžiu kultuvė, kadangi pasakojama, kad nuo seno moterys Nemune triukšmingai velėdavo skalbinius.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur. 1978 m.[4] 1979 m.sur.
128
125 (miestelyje)
3 (dvare)
1 022 1 242 2 100 1 234
1985 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
2 000 1 303 1 367 1 425 -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vytautas Augustauskas (1882–1944), kurorto įsteigėjas, Kulautuvoje gyvenęs 19301944 m. Jo gyvenamąjį namą žymi atminimo lenta.
  • Stasė Jasiūnaitė (1912–1986), rašytoja, dirbusi Kulautuvos sanatorijoje. Gyvenamasis namas pažymėtas atminimo lenta. Ant jos kapo Kulautuvos kapinėse pastatytas ąžuolinis Kristus (tautodailininkas Ipolitas Užkurnis).
  • Kazys Abromavičius (1928–), dailininkas akvarelininkas, gimęs Kulautuvoje.
  • Raimonda Židonienė-Šiurkutė (1960–), choro dirigentė ir pedagogė, gimusi Kulautuvoje.
  • Tadas Gudas (1986-), metų inžinierius leidęs vasaras Kulautuvoje.
  • Ignas Bendikas (1987-), Inžinierius, Tado Gudo mokslinis bendradarbis.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelis stačiakampio plano. Svarbiausi statiniai:

Dainų ir šokių šventės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietiniais metais lietuviško tautinio meno mylėtojų pastangomis pirmą kartą dainų šventė įvyko Kulautuvoje, tik ką įrengtoje estradoje, 1953 m. birželio 27 d.

Nuo 2001 m. čia vyksta dainuojamosios poezijos festivalis „Akacijų alėja“. 2005 m. Kulautuvoje įvyko Kauno rajono dainų ir šokių šventė. Tai antroji tokia šventė po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje. Ji buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės penkiolikos metų ir Kauno rajono įkūrimo penkiasdešimtmečio sukaktims pažymėti. Rajono dainų šventė vyko ir 2007 m. birželio 16 d.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Kulautuva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 210 psl.
  3. Kulautuva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 238 psl.
  4. Kulautuva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 237 psl.
  5. Kulautuva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 423 psl.
  6. http://www.krsvbiblioteka.lt/lt/klubai/34-straipsniai/1953
  7. http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kulautuva-trankiai-atsvente-650-aji-gimtadieni-633726#.VQU_E-HWSBs
  • Kulautuva. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 325 psl.
  • Kulautuvos vaikų sveikatingumo oazės (sud. Petras Budraitis). – Kulautuva: P. Budraitis, 2009. – 130 p.: iliustr. – ISBN 978-609-408-001-2

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]