Seda
Kitos reikšmės – Seda (reikšmės).
| Seda | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 .gif)
| ||||||||||||||||
 | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
| Valstybė |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis |  Telšių apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Mažeikių rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Gyventojų | 898 | |||||||||||||||
| Plotas | 4 km² | |||||||||||||||
| Tankumas | 225 žm./km² | |||||||||||||||
| Pašto kodas | LT-89051 | |||||||||||||||
 Vikiteka |
Seda | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Seda – miestas Mažeikių rajone, 24 km į pietvakarius nuo Mažeikių.[3] Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Pietų, Rytų ir Šiaurės). Prie kelių 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė , 207 Seda–Židikai , 161 Telšiai–Seda .
Pro miestą teka Varduva, rytiniame miesto pakraštyje telkšo Sedulos ežeras. Urbanistikos paminklas – miesto aikštė, į kurią sueina 6 keliai, nuo seno buvusi svarbi prekyvietė.
Stačiakampio plano miestas. Trijų pagrindinių gatvių susikirtime įrengta stačiakampė aikštė. Stovi dvi medinės bažnyčios: Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (nuo 1770 m.) ir Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia (nuo 1783 m.), lurdas (2006 m.). Romantizmo architektūros XIX a. antros pusės magazinas, XIX a. pradžios vandens malūnas. Yra Vytauto Mačernio gimnazija, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Seda minima nuo XIII amžiaus. XV a. Seda pradėjo garsėti kaip judrus pasienio su Livonija prekybos centras. Prie dvaro XVI a. pradžioje pastatyta bažnyčia, 1500 m. jau buvo Sedos miestelis, o 1508 m. įkurta parapija. 1538 m. vėl minimas miestelis, 1655 m. jam suteiktos turgaus ir prekymečių privilegijos. Miesto raidą skatino strateginė padėtis – prie kelio iš Livonijos į Žemaitiją. XVII a. viduryje ir per Šiaurės karus smarkiai nukentėjo. XVIII a. 2-ojoje pusėje atsigavo, 1780 m. gauta nauja prekymečių privilegija (minima kaip miestas). Po 1831 m. sukilimo, kuriame aktyviai dalyvavo tuometiniai Sedos savininkai Sapiegos, miesto valdos iš jų atimtos ir perduotos valstybei. Gyventojai taip pat buvo aktyvūs 1863 m. sukilime, platino uždraustą spaudą. Rusijos revoliucijos metu 1905 m. gruodį buvo nušalinta rusiška Sedos valsčiaus valdyba. Tarpukario metais mieste veikė elektrinė, žemės ūkio kooperatyvas, dvi lentpjūvės, kelios žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės. 1930 m. buvusiame Sedos dvare pastatytas Vytauto paminklas. 1941 m. Sedoje dar neprasidėjus karui ėmė kurtis partizanų būrys. 1941 m. rugpjūtį Sedos žydų kapinėse Vokietijos okupacinės valdžios sprendimu sušaudyti vietos žydai. Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 m. spalio 6-7 d. įvyko Sedos kautynės. Po karo Sedos apylinkėse veikė Alkos rinktinės Lietuvos partizanai. 1950 m. Seda gavo miesto teises. Nuo 1950 m. iki 1959 m. Seda buvo rajono centras. 2004 m. patvirtintas Sedos herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XIX a. – 1915 m. | Sedos valsčiaus centras | ? | |
| 1915–1919 m. | Sedos apskrities centras | ||
| 1919–1950 m. | Mažeikių apskritis | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Sedos rajono centras | Klaipėdos sritis |
| 1953–1959 m. | |||
| 1959–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Sedos apylinkės centras | Mažeikių rajonas | |
| nuo 1995 m. | Sedos seniūnijos centras | Mažeikių rajono savivaldybė | Telšių apskritis |
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kazimieras Būga šio miesto vardą kildino iš vandenvardžio – netoliese esančio Sedos ežero (dar vadinamo Sedula). XX a. 1-ojoje pusėje minima kaip Sėda.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||
| 1868 m.*[2] | 1901 m.*[1] | 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1970 m.sur. | 1976 m.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1989 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 815 | 2 062 | 2 116 | 1 851 | 1 821 | 1 800 | 1 679 | 1 500 | ||
| 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | 2015 m. | 2017 m. | 2021 m.sur.[11] | - | - | - | ||
| 1 309 | 1 138 | 1 039 | 976 | 903 | - | - | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
2001 m. gyveno 1 309 žmonės:[13]
|
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sedoje 1855 m. raštininku dirbo poetas Antanas Baranauskas (1835–1902). Čia kunigų seminarijon jį paskatino stoti pirmoji lietuvių poetė Karolina Praniauskaitė (1828–1859).
- Georgijus Ivanovas (1894–1958), rusų poetas, eseistas, vertėjas
- Jakob Geri (1901–1974), Izraelio teisininkas ir ministrų kabineto narys
- Antanas Krausas (1905–1970), pedagogas, gamtininkas, visuomenės veikėjas
- Petras Janulis (1906–1994), architektas urbanistas
- Venantas Butkus (g. 1936 m.), žurnalistas, redaktorius, buriuotojas, jūreivystės istorikas
- Aleksandras Šimanskis (g. 1937 m.), teatro ir kino aktorius
- Adomas Šoblinskas (1932–1990), kalbininkas
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- FK Zondra Seda (futbolas)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Сяды. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 32 (63) : Судоходные сборы — Таицы. С.-Петербургъ, 1901., 411 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 866 psl. (Wikisources.org)
- ↑ Seda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 342-343 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Seda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 641
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sedos centrinė aikštė
Sedos centrinė aikštė
Sedos centrinė aikštė
Sedos centrinė aikštė
Sedos vidurinės mokyklos antspaudas tarpukariu
Sedos malūnas
Sruojos tiltas
Koplytstulpis
Paminklas Antanui Baranauskui
Šv. Jono Nepomuko bažnyčia
Magazinas, XIX a. II pusė
Restauruotas malūnas prie Varduvos upės 2016 m.
,_interwar_period.jpg)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Seda. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 376 psl.
Seda Mažeikių krašto enciklopedijoje- Seda šiandien (bendruomenių portalas) Archyvuota kopija 2006-03-15 iš Wayback Machine projekto.
- Iš Sedos istorijos Archyvuota kopija 2006-03-15 iš Wayback Machine projekto.
- Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Archyvuota kopija 2006-02-20 iš Wayback Machine projekto.
- Sedos fotografijos Archyvuota kopija 2007-03-19 iš Wayback Machine projekto.
- Sedos kautynės
.png){kind=small}
| |||||||||||||||||
