Šilalė
Kitos reikšmės – Šilalė (reikšmės).
| Šilalė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||
 | ||||||||||||||||
  Šilalė | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
| Valstybė: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Tauragės apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Šilalės rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Gyventojų: | 4 917 | |||||||||||||||
| Plotas: | 3,5 km² | |||||||||||||||
| Tankumas: | 1 405 žm./km² | |||||||||||||||
| Altitudė: | 107 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-75001 | |||||||||||||||
 Vikiteka: |
ŠilalėVikiteka | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Šilalė (žem. Šėlalė) – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Tauragės apskrityje, 30 km į šiaurę nuo Tauragės, plynaukštėje tarp Žemaičių aukštumos ir Pajūrio žemumos. Šilalės rajono savivaldybės centras, Šilalės miesto seniūnija, yra kaimiškosios seniūnijos ir Traksėdžio seniūnijos centras.
Pro miestą teka Lokysta (Jūros upės intakas) – ji teka vakarinėje dalyje. Per miestą iš rytų į vakarus teka Lokystos intakas – Ašutis, kuris mieste praplatėja sudarydamas tvenkinį. Šilalės šiaurės rytuose yra pušynas.
Stovi dvi bažnyčios: Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (nuo 1909 m.) ir Šilalės evangelikų liuteronų bažnyčia. Yra paštas, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus, miesto kapinės, rajono centrinė ligoninė, kultūros centras.
Turinys
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestas įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. Šilalė minima nuo XVI amžiaus pradžios. 1522 m. leisti savaitiniai turgūs, 1533 m. pastatyta pirmoji Šilalės bažnyčia. 1586 m. minimas prie Šilalės dvaro išaugęs miestelis. 1660 m. ir 1744 m. Šilalė gavo prekybos privilegiją.
1916 m. miestas smarkiai apdegė. 1952 m. sausio 31 d. Šilalės miestelis pertvarkytas į rajoninio pavaldumo miestą. Sovietmečiu veikė „Šatrijos“ gamybinio susivienijimo siuvimo cechas, veikė parodų paviljonas.
2001 m. patvirtintas Šilalės herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XIX a. 2-oji pusė | Šilalės valsčiaus centras | ||
| 1915 m. | Šilalės apskrities centras | ||
| 1915 m. | Jocių apskritis | ||
| 1915–1918 m. | Pajūrio apskritis | ||
| 1918–1950 m. | Tauragės apskritis | ||
| 1950–1952 m. | Šilalės apylinkės centras | Šilalės rajono centras | Klaipėdos sritis |
| 1952–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Šilalės apylinkės centras | ||
| 1953–1994 m. | |||
| 1994–2004 m. | Šilalės miesto seniūnija, Šilalės kaimiškosios seniūnijos centras | Šilalės rajono savivaldybės centras | Tauragės apskritis |
| nuo 2004 m. | Šilalės miesto seniūnija, Šilalės kaimiškosios seniūnijos centras, Traksėdžio seniūnijos centras | ||
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šilalės vardas minimas nuo XVI a. pradžios (kaip Szylowka, taip pat kaip Garduva). Pavadinimas sudarytas iš bendrinio žodžio šila („šilas“) ir būdinga žemaitiška priesaga -alė (pvz., Žemalė, Kretingalė).
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||
| 1885 m.*[2] | 1903 m.*[1] | 1970 m.sur. | 1976 m.[3] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 990 | 1 502 | 2 995 | 4 100 | 4 242 | 6 308 | 6 281 | 5 492 | ||
| 2018 m. | - | - | - | - | - | - | - | ||
| 4 917 | - | - | - | - | - | - | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Švietimo ir ugdymo įstaigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija
- Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazija
- Šilalės suaugusiųjų mokykla
- Šilalės meno mokykla
- Šilalės viešoji biblioteka
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jonas Tartilavičius-Batakietis – 1525–1536 m. Šilalės klebonas, reformacijos pradininkas Žemaitijoje.
- Samuel Mendelsohn (1850–1922) – Lietuvos žydų kilmės JAV rabinas.
- Jadvyga Stanelytė (1878–1919) – mokytoja, visuomeninė veikėja, viena iš Lietuvos katalikių moterų draugijos kūrėjų.
- Simonas Gaudėšius (1880–1942) – vaistininkas, visuomenės veikėjas.
- Vytautas Jurgutis (1930–2013) – kompozitorius, pedagogas.
- Nerijus Numavičius (g. 1967) – verslininkas, vienas iš „Vilniaus prekybos“ parduotuvių tinklo įkūrėjų.
- Vladas Numavičius (g. 1974) – verslininkas, vienas iš „Vilniaus prekybos“ parduotuvių tinklo įkūrėjų.
- Julius Numavičius (g. 1973) – verslininkas, vienas iš „Vilniaus prekybos“ parduotuvių tinklo įkūrėjų.
- Marijonas Petravičius (g. 1979) – krepšininkas.
- Jonas Elvikis (g. 1982) – krepšininkas.
- Ramūnas Navardauskas (g. 1988) – Lietuvos dviratininkas, nacionalinis čempionas.
- Martynas Jurgilas (g. 1989) – Lietuvos lengvosios atletikos sprinteris.
- Lukas Lekavičius (g. 1994) – Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Atėnų „Panathinaikos“ klube.
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Шилели. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39А (78) : Шенье — Шуйский монастырь. С.-Петербургъ, 1903., 560 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Шилеле. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 801 psl. (rus.)
- ↑ Šilalė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 190 psl.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Szyłele Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XII, psl. 108 (lenk.)
- Šilalė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 190 psl.
- Apie Šilalę
- Šilalės dvaras
- Miesto žemėlapis
- Istorija ir žemėlapiai
- Liuteronų parapija
