Šilalė
Kitos reikšmės – Šilalė (reikšmės).
| Šilalė | ||
|---|---|---|
| ||
 | ||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
| Valstybė |  Lietuva
| |
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šilalės rajono savivaldybė
| |
| Meras | Algirdas Meiženis | |
| Gyventojų | 4 681 | |
| Plotas | 3,5 km² | |
| Tankumas | 1 337 žm./km² | |
| Pašto kodas | LT-75001 | |
 Vikiteka |
Šilalė | |
Šilalė – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Tauragės apskrityje, 30 km į šiaurę nuo Tauragės, plynaukštėje tarp Žemaičių aukštumos ir Pajūrio žemumos. Šilalės rajono savivaldybės centras, Šilalės miesto seniūnija, yra kaimiškosios seniūnijos ir Traksėdžio seniūnijos centras. Stovi dvi bažnyčios – Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (nuo 1909 m.) ir Šilalės evangelikų liuteronų bažnyčia. Veikia paštas, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus, miesto kapinės, rajono centrinė ligoninė, kultūros centras.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šilalės vardas minimas nuo XVI a. pradžios (kaip Szylowka, taip pat kaip Garduva). Pavadinimas sudarytas iš bendrinio žodžio šila („šilas“) ir būdinga žemaitiška priesaga -alė (pvz., Žemalė, Kretingalė).[4] Kadaise čia buvo dideli pušynai, žemaičių vadinami šilais.[5]
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pro miestą teka Lokysta (Jūros upės intakas) – ji teka vakarinėje dalyje. Per miestą iš rytų į vakarus teka Lokystos intakas – Ašutis, kuris mieste praplatėja sudarydamas tvenkinį. Šilalės šiaurės rytuose yra pušynas. Už 9 km į šiaurę nuo einą automagistralė A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda E85 Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Lyda-Černovcai-Bukareštas-Aleksandropolis . Pagrindiniai keliai:
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestas įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. Šilalė minima nuo XVI amžiaus pradžios. 1522 m. leisti savaitiniai turgūs, 1533 m. pastatyta pirmoji Šilalės bažnyčia. 1586 m. minimas prie Šilalės dvaro išaugęs miestelis. 1660 m. ir 1744 m. Šilalė gavo prekybos privilegiją. XIX a. Šilalė – miestelis ir dvaras Raseinių apskrities Pajūrio valsčiuje.[6]
1916 m. miestas smarkiai apdegė. Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės partizanai. 1952 m. sausio 31 d. Šilalės miestelis pertvarkytas į rajoninio pavaldumo miestą. Sovietmečiu veikė „Šatrijos“ gamybinio susivienijimo siuvimo cechas, veikė parodų paviljonas.
2001 m. patvirtintas Šilalės herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XIII a. | Karšuvos sritis | ||
| XIX a. pabaiga – 1915 m. | Pajūrio valsčiaus centras | Raseinių apskritis | |
| 1915 m. | ? | Šilalės apskrities centras | |
| 1915 m. | ? | Jocių apskritis | |
| 1915–1918 m. | ? | Pajūrio apskritis | |
| 1918–1950 m. | Šilalės valsčiaus centras | Tauragės apskritis | |
| 1950–1952 m. | Šilalės apylinkės centras | Šilalės rajono centras | Klaipėdos sritis |
| 1952–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Šilalės apylinkės centras | ||
| 1953–1995 m. | |||
| 1995–2004 m. | Šilalės miesto seniūnija, Šilalės kaimiškosios seniūnijos centras |
Šilalės rajono savivaldybės centras | Tauragės apskritis |
| 2004– | Šilalės miesto seniūnija, Šilalės kaimiškosios seniūnijos centras, Traksėdžio seniūnijos centras | ||
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1885 m.*[3] | 1903 m.*[2] | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1976 m.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1989 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 990 | 1 502 | 1 972 | 2 995 | 4 100 | 4 242 | 6 308 | ||
| 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2018 m. | 2021 m.sur.[12] | - | - | - | ||
| 6 281 | 5 492 | 4 917 | 4 729 | - | - | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jonas Tartilavičius-Batakietis (?–1558) – 1525–1536 m. Šilalės klebonas, reformacijos pradininkas Žemaitijoje.
- Samuel Mendelsohn (1850–1922) – Lietuvos žydų kilmės JAV rabinas.
- Jadvyga Stanelytė (1878–1919) – mokytoja, visuomeninė veikėja, viena iš Lietuvos katalikių moterų draugijos kūrėjų.
- Simonas Gaudėšius (1880–1942) – vaistininkas, visuomenės veikėjas.
- Vytautas Jurgutis (1930–2013) – kompozitorius, pedagogas.
- Antanas Damulis (1951–2020) – Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Nerijus Numavičius (g. 1967 m.) – verslininkas, vienas iš „Vilniaus prekybos“ parduotuvių tinklo įkūrėjų.
- Julius Numavičius (g. 1973 m.) – verslininkas, vienas iš „Vilniaus prekybos“ parduotuvių tinklo įkūrėjų.
- Vladas Numavičius (g. 1974 m.) – verslininkas, vienas iš „Vilniaus prekybos“ parduotuvių tinklo įkūrėjų.
- Marijonas Petravičius (g. 1979 m.) – krepšininkas.
- Jonas Elvikis (g. 1982 m.) – krepšininkas.
- Ramūnas Navardauskas (g. 1988 m.) – Lietuvos dviratininkas, nacionalinis čempionas.
- Martynas Jurgilas (g. 1989 m.) – Lietuvos lengvosios atletikos sprinteris.
- Lukas Lekavičius (g. 1994 m.) – Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Atėnų „Panathinaikos“ klube.
Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestai, su kuriais Šilalės savivaldybė yra užmezgusi partnerystės ryšius:[15]
Lundas, Norvegija
Štavenhagenas, Vokietija
Krasnikas, Lenkija
Borščivas, Ternopolio apskritis, Ukraina
Kandava, Latvija
Švietimo ir ugdymo įstaigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija
- Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazija
- Šilalės suaugusiųjų mokykla
- Šilalės meno mokykla
- Šilalės viešoji biblioteka
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Шилели. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39А (78) : Шенье — Шуйский монастырь. С.-Петербургъ, 1903., 560 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 801 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 211–212
- ↑ Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“ (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas). – Vilnius, „Algimantas“, 2005. // psl. 503
- ↑ Szyłele. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 108 psl. (lenk.)
- ↑ Šilalė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 190
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://silale.lt/apie-silale/tarptautinis-bendradarbiavimas/
- Šilalė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 190 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Apie Šilalę Archyvuota kopija 2005-12-16 iš Wayback Machine projekto.
- Šilalės dvaras Archyvuota kopija 2006-02-20 iš Wayback Machine projekto.
- Miesto žemėlapis Archyvuota kopija 2007-07-11 iš Wayback Machine projekto.
- Istorija ir žemėlapiai Archyvuota kopija 2008-05-26 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||||||
