Kelmė

Kelmė
Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Kelmė 55°37′44″š. pl. 22°55′52″r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Šiaulių apskritis
Savivaldybė	Kelmės rajono savivaldybė
Gyventojų (2020)	7 499
Plotas	7,850 km²
Tankumas (2020)	955 žm./km²
Pašto kodas	LT-86001
Vikiteka	KelmėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Ke­l̃mė Kilmininkas: Ke­l̃mės Naudininkas: Ke­l̃mei Galininkas: Ke­l̃mę Įnagininkas: Ke­lmè Vietininkas: Ke­l̃mėje
lenk. Kielmy, rus. Кельмы

Kelmė – miestas vakarų Lietuvoje, Šiaulių apskrityje. Kelmės rajono savivaldybės centras, Kelmės seniūnija. Yra vienas paštas.

Geografija

Miestas įsikūręs į rytus nuo kelio  A12  Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas , 42 km į pietvakarius nuo Šiaulių, Kražantės kairiajame krante. Per miestą teka Kražantės intakas Vilbėnas.

Istorija

Senesnėje mokslinėje literatūroje galima užtikti, kad Kelmė pirmą kartą paminėta 1294 ar 1295 m. kaip Kymel ar Kimel Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“ – taip minima pilis, kurią išgriovę kryžiuočiai. Tačiau lietuviškojo kronikos vertimo leidėjas ir komentatorius Romas Batūra įrodė, kad Kimel buvo prie Nemuno ir tai gali būti dabartinis Kaimelio kaimas Šakių rajone. Pagal kitą versiją, Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose 1386 m. minima vietovė Stabuncaln, Stabekalne, 1395 m. Stabekalmen, buvusi dabartinės Kelmės apylinkėse ir galėtų būti laikoma pirmu gyvenvietės paminėjimu. Pirmasis šią gyvenvietę su Kelme susiejo Teodoras Hiršas 1863 m. Prūsijos istorijos šaltinių rinkinyje.

Kelmė istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1416 m., kai čia buvo pastatyta bažnyčia. 1511 m. gavo teisę rengti turgus. XV a. minimas Kelmės dvaras, kuris nuo 1591 m. iki Pirmojo pasaulinio karo priklausė Gruževskiams. 1526 m. minimas miestelis. 1615 m. pastatyta Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia, prie kurios veikė mokykla. Bažnyčios mecenatais buvo dvi giminės – Gruževskiai ir Urbanavičiai. Šių giminių iškilūs atstovai buvo laidojami bažnyčios koplyčioje. 1655 m. ir 1701 m. miestą sudegino Švedijos kariuomenė.

1830 m. įsteigta spirito varykla, 1833 m. – odų apdirbimo įmonė, 1860 m. – alaus darykla. Veikė kahalas. 1831 m. dvarininkas Julius Gruževskis sudarė sukilėlių I ulonų pulką (550 žmonių), sukilėliai buvo užėmę Kelmę. Miestas pradėjo sparčiai plėstis per jį 1858 m. nutiesus plentą Ryga–Tilžė. Kelmė tapo stambia pašto diližanų stotimi, prekyviete, ypač garsėjo arklių turgumis. 1860 m. įkurta Kelmės ješiva. 1863 m. birželio 19 d. prie Kelmės P. Šimkevičiaus ir R. Krasausko sukilėlių būriai kovėsi su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kelmėje platino D. Gotautas, S. Samuilis, K. Stanaitytė ir kiti knygnešiai. 1866 m. pradėjo veikti realinė dviklasė mokykla, 1904 m. – mergaičių pradžios mokykla. 1919 m. pradinė mokykla pertvarkyta į progimnaziją, ši 1938 m. – į vidurinę.

XIX a. pabaigoje veikė dvi odų dirbtuvės, dvare – vandens ir garo malūnai, spirito varykla. 1905 m. vyko mitingai ir demonstracijos, išvaikyta carinė valsčiaus valdyba, uždarytos degtinės varyklos, reikalauta leisti vaikus mokyti lietuvių kalba. Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. Kelmė sudegė.

1941 m., 1948–1949 m. ir 1951 m. SSRS okupacinė valdžia ištrėmė 45 Kelmės gyventojus. 1941 m. liepos 26 d. Paverpenio kaime prie Kelmės vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyta ir užkasta apie 480 miesto ir apylinkių gyventojų žydų. Kelmė nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą: po karo liko 15-20 proc. pastatų.

1945 m. liepos 19 d. Kelmės valsčiaus Virtukų miške įvyko Virtukų mūšis – Lietuvos partizanų Žebenkšties rinktinės (54 žmonių) kautynės su NKVD kariniu daliniu. Vėliau apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Birutės rinktinės, Jūros srities partizanai. 1953 m. sausio 17 d. netoli Kelmės sunaikintas Jūros srities štabas, Antanas Bakšys, A. Jurkūnas, E. Gendrolytė-Jurkūnienė nusišovė.

1947 m. Kelmei suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu veikė trikotažo ir linų fabrikai, pieninė, pastatytas prekybos centras (archit. E. Beinortas), daug liaudies meistro J. Liaudansko skulptūrų („Skalbėja“ miesto centre ir kitos).

1990 m. spalio 3 d. Kelmės 2-ojoje vidurinėje mokykloje buvo įkurta skautų skiltis, kurios pagrindu įsteigta Didžiūno Mansto skautų draugovė. Ji vykdė skautišką veiklą iki 1993 m. birželio mėn. 1995 m. rugsėjo 14 d. Kelmės rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėjo Giedriaus Vaičiulio iniciatyva, Moksleivių kūrybos centre buvo įsteigta skautų tuntininko pareigybė. Įsteigus minėtą pareigybę, buvo atkurta Didžiūno Mansto skautų draugovė ir buvo suformuotos 5-ios skautų skiltys Kelmės ir Kražių vidurinėse mokyklose. Didžiūno Mansto skautų draugovė baigė skautišką veiklą 1996 m. rugpjūčio 18 d.

1998 m. patvirtintas dabartinis Kelmės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI–XVI a.	Kelmės valsčiaus centras	Žemaičių seniūnija
XIX a. pabaiga – XX a. pradžia		?
1915–1917 m.		Kelmės apskrities centras
1919–1947 m.		Raseinių apskritis
1947–1950 m.	apskrities pavaldumo miestas, Kelmės valsčiaus centras	Kelmės apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Kelmės rajono centras	Šiaulių sritis
1953–1995 m.
nuo 1995 m.	Kelmės seniūnija	Kelmės rajono savivaldybės centras	Šiaulių apskritis

Pavadinimo kilmė

Miesto vardas tikriausiai bus kilęs nuo bendrinio žodžio kelmas: pirminė Kelmės reikšmė turbūt buvusi „kelmuota vieta, kelmynė“.

Ekonomika

Pramonės svarbiausios šakos – duonos ir pyrago gaminių (bendrovė „Kelmės duona“), pieno („Kelmės pieninė“), mėsos, linų pluošto („Kelmės akcinė linų apdirbimo bendrovė“) gamyba, medienos apdirbimo ir baldų („Nuošalė“) pramonė.

Gyventojai

Kelmės kapinės

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2020 m.
1833 m.	1861 m.	1865 m.*	1883 m.	1897 m.sur.	1923 m.sur.	1939 m.
385	1 303	1 303	1 800	3 914	2 900	3 700
1959 m.sur.	1970 m.sur.	1974 m.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.
5 140	6 934	8 000	8 800	9 073	11 557	10 900
2011 m.sur.	2017 m.	2020 m.	-	-	-	-
9 150	8 206	7 505	-	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 9 150 žmonės: Lietuviai – 98,44% (9007) Rusai – 1,03% (94) Kiti – 0,5% (46)

2001 m. gyveno 10 900 žmonės: Lietuviai – 98,32% (10717) Rusai – 1,08% (118) Čigonai – 0,15% (16) Kiti – 0,45% (49)

Žymūs žmonės

• Bronius Laucevičius-Vargšas (1884–1916), rašytojas. Jo vardo gatvėje tebestovi buvusios pradinės mokyklos pastatas, kuriame jis mokėsi. Pastatytas akmens paminklas rašytojui atminti (skulptorius J. Liaudanskas).
• Icchokas Meras (1934–2014), prozininkas, scenaristas. Jo vardu pavadinta aikštė.
• Jonas Dainius Ručinskas (1938–2020), žurnalistas, publicistas.
• Antanas Račas (1940–2014), pedagogas, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas, signataras.
• Julius Gruževskis, bajoras, pulkininkas, 1830 m. sukilimo Raseinių apskrities slapto susirinkimo narys ir 1 -ojo ulonų pulko vadas

Švietimas ir kultūra

Kelmės dvaro rūmai

Kelmėje yra:

Kelmės meno mokykla Kelmės Jono Graičiūno gimnazija Kelmės Aukuro pagrindinė mokykla Kelmės suaugusiųjų mokymo centras Kelmės Kražantės progimnazija Kelmės specialioji mokykla

2 darželiai: „Ąžuoliukas“ ir „Kūlverstukas“ Kelmės profesinio rengimo centras Kelmės mažasis teatras, įsteigtas 1993 m. Kelmės krašto muziejus. Žemaitės viešoji biblioteka Turizmo ir verslo informacijos centras.

Vykta šie tarptautiniai renginiai: festivalis „Kelmės scena“, Tradicinė liaudies meno šventė. Leidžiami laikraščiai „Bičiulis“ (nuo 1948 m.), „Šiaulių kraštas“ (nuo 1990 m.), „Kelmės kraštas“ (nuo 2000 m.) Šiaurinėje miesto dalyje yra Kelmės pušynas, rytinėje – kolektyviniai sodai.

Architektūra

Kelmės malūnas

Miestas spindulinio plano. Svarbiausi statiniai:

• Neogotikinė trinavė Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1901–1912 m., architektas Karlas Eduardas Strandmanas). Bažnyčios viduje yra dailininkės S. Dembovskytės-Romerienės („Švč. Jėzaus Širdis“, manoma, apie 1918 m.), A. Valeškos („Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas priima Kelmės bažnyčios projektą“ 1931 m.), Z. Petravičiaus („Šv. Jurgis“, manoma, nutapytas Antrojo pasaulinio karo metais) paveikslai.
• Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia;
• Kelmės evangelikų liuteronų bažnyčia;
• Kelmės dvaro sodyba (XVIII a. architektūros ir istorijos paminklas).

Miestų partnerystė

Savivaldybė

Bilgorajus, Lenkija Lynenas, Vokietija Vartburgas, Vokietija Vaitensfildas, Austrija Šventainis, Lenkija Uogrė, Latvija

Novovolynskas, Ukraina Miastko, Lenkija Flora, Norvegija Estra Jongė, Švedija Hodmezėvašarhėjus, Vengrija

Lynene (Vokietija) veikia Partnerystės su Kelme sąjunga.

Sportas

Futbolas

• Kelmės miesto stadionas.
• Kelmės FK-VJSM, futbolo klubas, veikiantis nuo 2006 m.
• Kelmės futbolo klubas "Kražantė", buvęs futbolo klubas (1926–2006 m.).
• Kelmės futbolo klubas "Joginta", buvęs moterų futbolo klubas (1994–1997 m.).

Krepšinis

Kelmės krepšinio klubas "Kelmė".

Nuo 2012 metų RKL (Regioninėje krepšinio lygoje) žaidžia reprezentacinė miesto komanda.

Laisvosios imtynės

• Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokyklos laisvųjų imtynių skyrius

Laisvųjų imtynių skyrius atidarytas 1976 m.

• Kelmės imtynių sporto klubas

Klubas įsteigtas 2011 01 04. Steigėjai: Nerijus Peleckis, Saulius Jurčys, Kęstutis Kuoris, Vytautas Leščiauskas. Klubo pirmininkas Nerijus Peleckis. Treneriai Nerijus Peleckis ir Saulius Jurčys. Kelmės imtynių sporto klubas organizuoja ir rengia laisvųjų imtynių sportininkus, ruošia laisvųjų imtynių varžyboms. Taip pat užsiima imtynių sporto populiarinimu Kelmės rajone ir Lietuvos valstybėje.

Tinklinis

Vyrų tinklinio komanda "Etovis".

1991 m. Įkurtas tinklinio sporto klubas "Rūta".

Nuo 1992 m. Komanda žaidžia aukščiausioje Lietuvos vyrų tinklinio lygoje.

Pasiekimai aukščiausioje vyrų tinklinio lygoje:

I vieta: 2005 m. ir 2013 m. II vieta: 2000 m., 2004 m., 2006 m., 2009 m., 2014 m. ir 2018 m. III vieta: 1999 m., 2002 m., 2003 m., 2007 m., 2008 m., 2010 m. ir 2012 m.

Šaltiniai

• Kelmė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 524 psl.
• Kelmė: fotonovelės (sud. Ona Jautakienė, Jonas Danauskas). – Vilnius: Standartų spaustuvė, 2006. – 80 p.: iliustr. – ISBN 9955-488-15-8

Nuorodos

• Apie Kelmę^{[neveikianti nuoroda]}
• Kelmės dvaras Archyvuota kopija 2006-09-03 iš Wayback Machine projekto.
• Kelmės liuteronų parapija Archyvuota kopija 2007-10-27 iš Wayback Machine projekto.
• Kielmy Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom IV, psl. 34 (lenk.)
• Virtualus Kelmės turas YouTube kanale
• Video klipas apie Kelmės kraštą

Vikižodynas