Šakiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šakiai
   Sakiai COA.png   
Sakiai Rotuse.jpg
Nepriklausomybės gatvė

Šakiai
54°57′20″N 23°2′40″E / 54.95556°N 23.04444°E / 54.95556; 23.04444 (Šakiai)Koordinatės: 54°57′20″N 23°2′40″E / 54.95556°N 23.04444°E / 54.95556; 23.04444 (Šakiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Marijampolės apskritis Marijampolės apskritis
Savivaldybė: Šakių rajono savivaldybė
Gyventojų (2017): 5 383
Altitudė: 79 m
Pašto kodas: LT-71001
Commons-logo.svg Vikiteka: ŠakiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)
Vardininkas: Šakiaĩ
Kilmininkas: Šakių̃
Naudininkas: Šakiáms
Galininkas: Šakiùs
Įnagininkas: Šakiaĩs
Vietininkas: Šakiuosè

Šakiai – miestas pietvakarių Lietuvoje, Suvalkijoje, Marijampolės apskrityje, 65 km į vakarus nuo Kauno ir apie 50 km į šiaurę nuo Marijampolės, Šešupės žemumoje. Šakių rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 6 seniūnaitijos (Bažnyčios, Centro, V. Kudirkos, Striūpų, Žalgirio).

Miestas įsikūręs abipus Šešupės intako Siesarties. Urbanistikos paminklas (planas radialinis su keturkampe aikšte). Šakiai žinomi kaip zanavykų sostinė.

Šakių katalikų bažnyčia

Vidury miesto telkšo Šakių tvenkinys, kurio vakariniame krante stovi Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, yra Šakių rotušė, kultūros centras, jaunimo kūrybos ir sporto centras, biblioteka, paštas. Miesto vakaruose – Šakių evangelikų liuteronų bažnyčia, ligoninė ir poliklinika, rytuose – kapinės, Girėnų tvenkinys. Yra Juozo Lingio parkas, skveras su fontanu ir 24 varpų karilionu. Pietiniame Siesarties krante daugiausia yra pramonės įmonės, kolektyviniai sodai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVI a. čia glaudėsi Gelgaudiškio dvaras. Miestas, manoma, išaugo iš Šakaičių kaimo, minimo 1599 m. ir priklausiusio Gelgaudiškio dvarui. 1703 m. Šakaičiai minimi Žemaičių vyskupo Jono Jeronimo Krišpino vizitacijos akte. 1719 m. jau minima Šakių bažnyčia. Šakius valdė didikai Čartoriskiai. 1776 m. Šakiams suteiktos Magdeburgo teisės. Vėliau Šakiai perėjo barono T. fon Kendelio žinion.

1805 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. XIX a. 1-ojoje pusėje gyvenvietė jau turėjo miesto teises, čia veikė mokykla, katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios, sinagoga, paštas. Per Antrąjį pasaulinį karą miestą sugriovė vokiečiai, Batiškių miške nužudyta apie 1000–1200 žmonių, daugiausia žydų. Po karo mieste tebuvo 300 gyventojų.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė autotransporto įmonė, „Pasagos“ metalo dirbinių gamyklos cechas. 1998 m. patvirtintas Šakių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pradžia  ? Šakių apskrities centras Rytų Prūsijos departamentas
XIX a. pabaiga – 1919 m. Šakių valsčiaus centras  ?
19191941 m. Šakių apskrities centras
19411944 m. Kauno krašto apygarda
19441950 m.
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Šakių apylinkės centras Šakių rajono centras Kauno sritis
19531995 m.
1995 Šakių seniūnijos centras Šakių rajono savivaldybės centras Marijampolės apskritis


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šakaičių kaimas pirmą kartą minimas 1599 m. brolių Oziemblovskių dalybų akte. Šiame akte užfiksuota ir Šakaičio pavardė (aptinkama miesto apylinkėse ir dabar), todėl beveik neabejojama, kad Šakių vardo kilmė yra asmenvardiška.

Ilgainiui miesto vardas sutrumpėjo, ir vietoje Šakaičių 1719 m. jau paminėtas Šakių vardas, kuris išliko iki šių dienų. Kita vertus, neatmetama versija, kad galėjo sutrumpėti ne miesto vardas, o pavardė (į Šakys, kaip, pvz., nuo Stelmokaitis į Stelmokas arba Kybartaitis į Kybartas), ir toks sutrumpėjimas sąlygojo ir miesto vardo formos paprastėjimą.

Šnekta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybė
Kultūros centras
Ežeras miesto parke

Šakių ir jų apylinkėse kalbama vakarų aukštaičių kauniškių (zanavykų) tarme. Ji yra gana artima bendrinei lietuvių kalbai, bet yra ir esminių skirtumų, pvz., daugiau germanizmų, trumpinamos galūnės. Išsamiai šnekta aprašyta 2006 m. išleistoje knygoje „Šakių šnektos tekstai“ (autorė Rima Bacevičiūtė).

Švietimo ir ugdymo įstaigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2009 m. veikia modernus Šakių sporto centras.

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1797 m. ir 2011 m.
1797 m.[2] 1862 m.[2] 1897 m.sur. 1903 m.*[1] 1923 m.sur. 1970 m.sur.[3] 1976 m.[4][5] 1979 m.sur.
1 500 3 443 2 211 2 900 2 044 4 223 5 000 5 955
1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. - - - - -
7 226 6 795 6 051 - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Paminklas Vincui Kudirkai miesto aikštėje

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 6 051 žmonės:[6]

  • Lietuviai – 98,79% (5978);
  • Rusai – 0,39% (24);
  • Kiti – 0,8% (49).

2001 m. gyveno 6 795 žmonės:[7]

1923 m. gyveno 2 044 žmonės:[8]

1897 m. gyveno 2 211 žmonės:[9]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šakių pagrindiniai keliai.

Krašto keliai:

Rajoniniai keliai:

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Шаки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 101 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 „Šakių rajono savivaldybė - Šakių“. sakiai.lt. 2015-12-04. Suarchyvuotas originalas 2014-12-27. Nuoroda tikrinta 2016-04-27. 
  3. Šakiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 358 psl.
  4. Šakiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 521 psl.
  5. Šakiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 147 psl.
  6. 2011 m. surašymo duomenys
  7. 2001 m. surašymo duomenys
  8. 1923 m. surašymo duomenys
  9. 1897 m. surašymo duomenys (rus.)
  • Šakiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 297 psl.
  • Šakių šnektos tekstai (sud. Rima Bacevičiūtė). – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2006. – 212 p.: iliustr. + 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM). – ISBN 9955-704-08-X

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]