Vilkija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Vilkija
   Vilkija COA.jpg   
Vilkija prie Nemuno.JPG

Vilkija
55°2′30″N 23°35′10″E / 55.04167°N 23.58611°E / 55.04167; 23.58611 (Vilkija)Koordinatės: 55°2′30″N 23°35′10″E / 55.04167°N 23.58611°E / 55.04167; 23.58611 (Vilkija)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Kauno apskritis Kauno apskritis
Savivaldybė: Kauno rajono savivaldybė
Gyventojų (2017): 1 966
Plotas: 2,700 km²
Tankumas (2017): 728 žm./km²
Pašto kodas: LT-54015
Commons-logo.svg Vikiteka: VilkijaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)
Vardininkas: Vilkijà
Kilmininkas: Vilkijõs
Naudininkas: Vil̃kijai
Galininkas: Vil̃kiją
Įnagininkas: Vil̃kija
Vietininkas: Vilkijojè

Vilkija – miestas Kauno rajone, šalia kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda , 25 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, dešiniajame Nemuno krante.

Urbanistikos paminklas, savitas kalvų miestas, išsidėstęs Vilkijos kalvagūbryje (80–90 m virš jūros lygio). Vilkijos seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras.

Mieste stovi neogotikinė Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1908 m.), yra Vilkijos gimnazija, biblioteka (nuo 1939 m.), aukštesnioji liaudies amatų mokykla, žemės ūkio mokykla, paštas, slaugos ligoninė.

Miesto kapinėse yra paminklas rezistentams. Senosiose kapinėse yra trys XIX a. nežinomų liaudies meistrų mūriniai (architektūros paminklai) koplytstulpiai, knygnešių daraktorių kapas. Išliko namas, kuriame 18621864 m. gyveno tautosakininkas Antanas Juška (1819–1880), yra A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus (klebonijos pastate; rengiamos parodos, organizuojamos ekskursijos po apylinkes). Išlikusios žydų kapinės. Stovi Šv. Juozapo koplytstulpis (pastatytas 1992 m. minint 200-ąsias metines, kai Vilkijai suteikta Magdeburgo teisė), Šv. Florijono skulptūra, taip pat miestelyje yra vienintelis Lietuvoje motorinis keltas „Vilkynė“ per Nemuną.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilkija minima nuo 1364 m. (kaip Wilkenbethe, nors kai kurie šaltiniai nurodo 1426 m.), 1369 m. sunaikinta Vilkijos pilis (arba Paštuvos pilis, dabartiniame Jaučakių kaime). 1430 m. rugsėjo 22 d. Vilkiją mini Ldk Vytautas laiške kryžiuočių magistrui P. Rusdorfui. 1450 m. Gdansko pirklių dokumentuose minima Vilkijos muitinė – pirmoji lietuvių muitinė prie Nemuno. Pro Vilkiją ėjo sausumos ir vandens prekybos keliai Vilnius-Karaliaučius, kas skatino gyvenvietės augimą.

Nuo 1512 m. minimas Vilkijos miestas (patekęs į 15291567 m. neprivilegijuotų LDK miestų sąrašą), vėliau miesto teises prarado. Čia buvo LDK Vilkijos dvaras, kurį 1549 m. Žygimantas Augustas užrašė Barborai Radvilaitei. [3] 17921795 m. Vilkija vėl buvo miestas – 1792 m. kovo 20 d. Stanislovas Augustas suteikė miesto teises ir herbą, bet tų metų viduryje, kai krašte įsigalėjo rusų palaikomi naujų miestų priešininkai, Vilkijos savivalda tikriausiai buvo uždaryta, nors Tado Kosciuškos sukilimo metu ji galėjo atgyti, kadangi 1794 m. minimi savivaldos pareigūnai. Miestelėnai su naująja Rusijos administracija dėl savivaldos teisių kovojo iki XIX a. 3-ojo dešimtmečio, bet jų neatgavo.

1919 m. atidaryta pirmoji Vilkijos mokykla.

Po II pasaulinio karo, 1950 m. Vilkija susigrąžino miesto teises, trumpam buvo Vilkijos apskrities, o po to – Vilkijos rajono centru. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė profesinė technikos mokykla (žemės ūkio mechanizacija, vaisių ir daržovių auginimas), žvėrininkystės fermos prie miesto.

1998 m. patvirtintas naujasis Vilkijos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
nuo 1486 m. Vilkijos valsčiaus centras
XVI a. vidurys Žemaitijos seniūnija
XVII a.  ?
XIX a. pradžia – 1919 m.  ?
1919–1948 m. Kauno apskritis
1948–1950 m. Vilkijos apskrities centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas Vilkijos rajono centras Kauno sritis
1953–1962 m.
1962–1963 m. Kauno rajonas
1963–1995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Vilkijos apylinkės centras
nuo 1995 m. Vilkijos seniūnija, Vilkijos apylinkių seniūnijos centras Kauno rajono savivaldybė Kauno apskritis


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilkijos pavadinimas atsirado tada, kai žmonės, gyvenantys kitoje Nemuno pusėje, pavyzdžiui, dabartiniuose Mikytuose, girdėjo toje vietoje, kur dabar yra Vilkijos apylinkės, staugiančias gaujas vilkų. Nuo to laiko šis kraštas vadinamas Vilkija, o pavadinimas galėjęs kilti iš žodžių junginio vilkų gauja.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2015 m.
1862 m.*[2] 1970 m.sur. 1976 m.[4] 1979 m.sur.
1 181 2 286 2 400 2 371
1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2015 m.
2 629 2 338 2 131 2 030
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 2 131 žmonės:[5]

  • Lietuviai – 97,89 % (2 086);
  • Čigonai – 0,56 % (12);
  • Kiti – 1,55 % (33).

2001 m. gyveno 2 338 žmonės:[6]

  • Lietuviai – 97,78 % (2 286);
  • Čigonai – 0,98 % (23);
  • Kiti – 1,24 % (29).

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gatvė Vilkijoje
Senosios žydų kapinės

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Вильки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892., 373 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Вилькiя. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 458 psl. (rus.)
  3. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 123 p.
  4. Vilkija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 524 psl.
  5. 2011 m. surašymo duomenys
  6. 2001 m. surašymo duomenys

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Purviškiai – 11 km Zauniškiai – 6 km
Daugeliškiai – 7 km
ČEKIŠKĖ – 15 km
Blank-50px.png
SEREDŽIUS – 13 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Mikytai – 3 km
BUBIAI – 7 km