Luaros slėnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Luaros slėnis (pranc. Vallée de la Loire) – regionas Prancūzijos Centre, prie Luaros upės ir jos intakų, apimantis Tureno, Orleano, Blezua ir Beri istorines provincijas bei Luaros krašto dalį – Anžu. Garsėja regione viduramžiais pastatytomis pilimis, kurių daugelis įrašytos į UNESCO globojamų objektų sąrašą kaip pasaulio paveldas.

Iš viso prie Luaros ir jos intakų yra apie 400 pilių kompleksų. Luaros slėnis nuo Orleano iki Atlanto vandenyno yra vienas labiausiai lankomų Prancūzijos turizmo objektų. Amboise yra Luraos slėnio pilių miniatiūrų parkas, kuriame yra 44 regiono pilių modeliai 1:25 masteliu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šimtamečio karo metu (1337 - 1453 m.) Luara laikinai tapo siena tarp Anglijos užimtos Prancūzijos šiaurės ir Prancūzijos pagrindinės teritorijos.

Luaros slėnio pilys

Luaros slėnio pilys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Luaros slėnis taip pat apima ir pilis, pastatytas prie Endro, Vieno, Meno ir Šero. Iš viso slėnyje lankomos 42 pilys, iš jų labiausiai mėgiamos turistų:

Pilys prie Meno upės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anžero pilis (Château d'Angers)

Pilys prie Šero upės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilys prie Endro upės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilys prie Vieno upės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilys prie Vieno upės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]